7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

LNF inf.

Lenkų fortepijono žvaigždė Rafałas Blechaczas: „Pažinęs Chopino muziką, norėjau ją groti ir groti“

Pirmąją 2025-ųjų dieną Lenkija pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šią progą Nacionalinė filharmonija pažymės ypatingu koncertu, kuriame gros maestro Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir lenkų fortepijono žvaigždė Rafałas Blechaczas, skambinsiantis Fryderyko Chopino Koncertą. Gražus sutapimas: šiam atlikėjui kelią į šlovę nutiesė 2005-aisiais laimėtas prestižinis Tarptautinis XV Chopino pianistų konkursas.

Rafał Blechacz. M. Borggreve nuotr.
Rafał Blechacz. M. Borggreve nuotr.
LNOBT inf.

„Amžinoji šviesa“ atgims LNOBT salėje

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia pasiklausyti Giedriaus Kuprevičiaus poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“ pagal Antano Jasmanto (filosofo Antano Maceinos) eiles.

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Giedrius Kuprevičius. MIC archyvo nuotr.
Giedrius Kuprevičius. MIC archyvo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Orioji Ingrida

In memoriam smuikininkei Ingridai Armonaitei (1962 02 24–2025 01 01)

Taip, būtent šis trumpas apibūdinimas – orioji – pirmasis šliejasi prie smuikininkės Ingridos Armonaitės asmenybės, kurios žemiškoji kelionė baigėsi pirmajai 2025-ųjų dienai auštant, septintą ryto valandą. Gal šiandienos laikais ši orumo sąvoka ir per dažnai lipdoma ten, kur norisi, vis dėlto ji nepraranda savo autentiškumo ir Ingridos Armonaitės atveju visų pirma byloja apie garbingumą, dvasinį iškilumą, solidumą. Jos pagarba klasikai, lietuvių muzikai, partitūrai apskritai, formavosi į kriterijų.

Ingrida Armonaitė. LNF archyvo / Michailo Raškovskio nuotr.
Ingrida Armonaitė. LNF archyvo / Michailo Raškovskio nuotr.
Ingrida Armonaitė. LNF archyvo / D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė. LNF archyvo / D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Muzikinis Vilnius ir vilniečiai

Taip pavadintu renginių ciklu, kuris ženklina ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui skirtus metus, Stasio Vainiūno namai sausio 15 dieną, 17.30 val., įžengia į 2025-uosius, kurie tęsia čia organizuojamų renginių 27-ąjį sezoną.

Čiurlionio ansamblis Klivlande. 1958 m. Meno vadovas Alfonsas Mikulskis. MELC archyvo nuotr.
Čiurlionio ansamblis Klivlande. 1958 m. Meno vadovas Alfonsas Mikulskis. MELC archyvo nuotr.
Muzikologas Vaclovas Juodpusis Stasio Vainiūno namuose. Organizatorių nuotr.
Muzikologas Vaclovas Juodpusis Stasio Vainiūno namuose. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Šiltas ir gyvas sausis Paliesiaus dvare

Nors sausis yra vienas šalčiausių ir tamsiausių mėnesių, Paliesiaus dvare taip nepasirodys – čia sausį skambės itin šilti koncertai. Naujus metus pradėsime su egzotiškomis fortepijono melodijomis iš Lotynų Amerikos, atliekamomis dviejų talentingų pianistų iš šio regiono:
Jonathan Caceres ir Leonardo Gell. Antroje mėnesio pusėje publika išgirs džiazą ir klasiką sujungiančią muziką, atliekamą trio „TangoInJazz“. Lauks ir kitokio tipo renginys: muzikinis „LABAITEATRAS“ spektaklis visai šeimai „Lizdeikos repo legendos“.

Jonathan Caceres ir Leonardo Gell. Organizatorių nuotr.
Jonathan Caceres ir Leonardo Gell. Organizatorių nuotr.
Paulius Volkovas, Vytenis Danielius ir Nerijus Ardzevičius. Organizatorių nuotr.
Paulius Volkovas, Vytenis Danielius ir Nerijus Ardzevičius. Organizatorių nuotr.
„Lizdeikos repo legendos“. Organizatorių nuotr.
„Lizdeikos repo legendos“. Organizatorių nuotr.
LNF inf.

„Musica humana“ 2025 metus pradės koncertu „Trijų Karalių dovanos“

Sausio 5 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje įvyks pirmas 2025 metų koncertas. Kamerinės muzikos programa „Trijų Karalių dovanos“ metus pradės ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas, dirigentas, obojininkas Robertas Beinaris ir solistai – vargonininkas Virginijus Barkauskas, obojininkas Kristupas Kačionas, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė ir mušamaisiais grojantis Džiugas Daugirda.

„Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
„Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
„Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
„Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.

MUZIKA. Kas įsiminė 2024-aisiais

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos padangėje suskamba talentingų žmonių atliekama muzika. Įsimintiniausiuose koncertuose – dirigentų Christopho Eschenbacho, Sylvano Cambrelingo programos, Gintaro Rinkevičiaus interpretuota Gustavo Mahlerio Aštuntoji simfonija, dainininkų Thomo Hampsono, Edgaro Montvido rečitaliai, Modesto Sedlevičiaus ir Algirdo Bagdonavičiaus atliktos partijos Carlo Orffo kantatoje „Carmina burana“, filmuotas Asmik Grigorian debiutas MET, pianisto Roger Muraro koncertai. Tikriausiai reikėtų minėti ir Asmik Grigorian, Kosto Smorigino pasirodymą Vilniuje, tačiau vadybininkai tikriems melomanams uždaro duris, atverdami jas storoms piniginėms.

Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigoran (Salomėja). G. Jauniškio nuotr.
Roger Muraro. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Roger Muraro. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Jevgenijus Kisinas. D. Matvejevo nuotr.
Jevgenijus Kisinas. D. Matvejevo nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato atidarymas. Teatro archyvo nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato atidarymas. Teatro archyvo nuotr.
LVSO koncertų salės atidarymas. G. Jauniškio nuotr.
LVSO koncertų salės atidarymas. G. Jauniškio nuotr.
Christophas Eschenbachas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Christophas Eschenbachas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. KVMT / M. Aleksos nuotr.
Operos „Kelionė“ akimirka. KVMT / M. Aleksos nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Gyvos kompozicijos maestro

Pokalbis su džiazo kompozitoriumi ir pianistu Viačeslavu Ganelinu

Dar 9-ajame dešimtmetyje išvykęs iš Lietuvos, džiazo muzikos legenda, kompozitorius ir pianistas Viačeslavas Ganelinas čia itin retas svečias, tačiau visuomet labai laukiamas. Visame pasaulyje Vilniaus džiazą išgarsinęs su „Ganelino Trio“ (GTČ), parašęs pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, sukūręs gausybę muzikos kinui, teatrui, šiandien Ganelinas gyvena ir kuria Izraelyje.

Viačeslavas Ganelinas. I. Karginso nuotr.
Viačeslavas Ganelinas. I. Karginso nuotr.
Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas, Viačeslavas Ganelinas.„ JazzCellar 11“ nuotr.
Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas, Viačeslavas Ganelinas.„ JazzCellar 11“ nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Arkadijus Gotesmanas, Petras Vyšniauskas. „Birštono jazz“ archyvo nuotr.
Viačeslavas Ganelinas, Arkadijus Gotesmanas, Petras Vyšniauskas. „Birštono jazz“ archyvo nuotr.
Nauja Trio kompaktinė plokštelė
Nauja Trio kompaktinė plokštelė
Rūta Gaidamavičiūtė

Bajoro metai

Kompozitoriaus Felikso Bajoro 90-mečio renginių panorama

Šį rudenį visi lyg suskato atiduoti kompozitoriui skolas, kurių per ilgą gyvenimą prisikaupė su neatliktais ar nepilnai atliktais kūriniais daugiau, nei norėtųsi. Felikso Bajoro 90-mečio proga atlikėjai jam „padovanojo“ visą kūrybos festivalį su operos, simfoninių ir kamerinių kūrinių repertuaru. Autoriui pavyko išgirsti ir keletą premjerų. Bet gyvenimas Bajorą išmokė kantrybės – vien operos pastatymo jis laukė 40 metų. Kita vertus, atlikėjams tos kantrybės reikėdavo ne ką mažiau, kai autorius pageidaudavo kiekvieną frazę atlikti taip, kaip ją girdi jis. Ir tai nebuvo užgaida, nes kitaip muzika tiesiog neatskleidžia to, kas joje yra.

Feliksas Bajoras, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Feliksas Bajoras, Modestas Pitrėnas, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Bontė, Feliksas Bajoras, Gintaras Rinkevičius, LVSO. Orkestro archyvo nuotr.
Kamilė Bontė, Feliksas Bajoras, Gintaras Rinkevičius, LVSO. Orkestro archyvo nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. LVSO archyvo nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. LVSO archyvo nuotr.
Feliksas Bajoras. D. Matvejevo nuotr.
Feliksas Bajoras. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas