Pirmąją 2025-ųjų dieną Lenkija pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šią progą Nacionalinė filharmonija pažymės ypatingu koncertu, kuriame gros maestro Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir lenkų fortepijono žvaigždė Rafałas Blechaczas, skambinsiantis Fryderyko Chopino Koncertą. Gražus sutapimas: šiam atlikėjui kelią į šlovę nutiesė 2005-aisiais laimėtas prestižinis Tarptautinis XV Chopino pianistų konkursas.
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia pasiklausyti Giedriaus Kuprevičiaus poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“ pagal Antano Jasmanto (filosofo Antano Maceinos) eiles.
In memoriam smuikininkei Ingridai Armonaitei (1962 02 24–2025 01 01)
Taip, būtent šis trumpas apibūdinimas – orioji – pirmasis šliejasi prie smuikininkės Ingridos Armonaitės asmenybės, kurios žemiškoji kelionė baigėsi pirmajai 2025-ųjų dienai auštant, septintą ryto valandą. Gal šiandienos laikais ši orumo sąvoka ir per dažnai lipdoma ten, kur norisi, vis dėlto ji nepraranda savo autentiškumo ir Ingridos Armonaitės atveju visų pirma byloja apie garbingumą, dvasinį iškilumą, solidumą. Jos pagarba klasikai, lietuvių muzikai, partitūrai apskritai, formavosi į kriterijų.
Taip pavadintu renginių ciklu, kuris ženklina ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui skirtus metus, Stasio Vainiūno namai sausio 15 dieną, 17.30 val., įžengia į 2025-uosius, kurie tęsia čia organizuojamų renginių 27-ąjį sezoną.
Nors sausis yra vienas šalčiausių ir tamsiausių mėnesių, Paliesiaus dvare taip nepasirodys – čia sausį skambės itin šilti koncertai. Naujus metus pradėsime su egzotiškomis fortepijono melodijomis iš Lotynų Amerikos, atliekamomis dviejų talentingų pianistų iš šio regiono:
Jonathan Caceres ir Leonardo Gell. Antroje mėnesio pusėje publika išgirs džiazą ir klasiką sujungiančią muziką, atliekamą trio „TangoInJazz“. Lauks ir kitokio tipo renginys: muzikinis „LABAITEATRAS“ spektaklis visai šeimai „Lizdeikos repo legendos“.
Sausio 5 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje įvyks pirmas 2025 metų koncertas. Kamerinės muzikos programa „Trijų Karalių dovanos“ metus pradės ansamblis „Musica humana“, jo meno vadovas, dirigentas, obojininkas Robertas Beinaris ir solistai – vargonininkas Virginijus Barkauskas, obojininkas Kristupas Kačionas, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė ir mušamaisiais grojantis Džiugas Daugirda.
Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos padangėje suskamba talentingų žmonių atliekama muzika. Įsimintiniausiuose koncertuose – dirigentų Christopho Eschenbacho, Sylvano Cambrelingo programos, Gintaro Rinkevičiaus interpretuota Gustavo Mahlerio Aštuntoji simfonija, dainininkų Thomo Hampsono, Edgaro Montvido rečitaliai, Modesto Sedlevičiaus ir Algirdo Bagdonavičiaus atliktos partijos Carlo Orffo kantatoje „Carmina burana“, filmuotas Asmik Grigorian debiutas MET, pianisto Roger Muraro koncertai. Tikriausiai reikėtų minėti ir Asmik Grigorian, Kosto Smorigino pasirodymą Vilniuje, tačiau vadybininkai tikriems melomanams uždaro duris, atverdami jas storoms piniginėms.







Pokalbis su džiazo kompozitoriumi ir pianistu Viačeslavu Ganelinu
Dar 9-ajame dešimtmetyje išvykęs iš Lietuvos, džiazo muzikos legenda, kompozitorius ir pianistas Viačeslavas Ganelinas čia itin retas svečias, tačiau visuomet labai laukiamas. Visame pasaulyje Vilniaus džiazą išgarsinęs su „Ganelino Trio“ (GTČ), parašęs pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, sukūręs gausybę muzikos kinui, teatrui, šiandien Ganelinas gyvena ir kuria Izraelyje.
Kompozitoriaus Felikso Bajoro 90-mečio renginių panorama
Šį rudenį visi lyg suskato atiduoti kompozitoriui skolas, kurių per ilgą gyvenimą prisikaupė su neatliktais ar nepilnai atliktais kūriniais daugiau, nei norėtųsi. Felikso Bajoro 90-mečio proga atlikėjai jam „padovanojo“ visą kūrybos festivalį su operos, simfoninių ir kamerinių kūrinių repertuaru. Autoriui pavyko išgirsti ir keletą premjerų. Bet gyvenimas Bajorą išmokė kantrybės – vien operos pastatymo jis laukė 40 metų. Kita vertus, atlikėjams tos kantrybės reikėdavo ne ką mažiau, kai autorius pageidaudavo kiekvieną frazę atlikti taip, kaip ją girdi jis. Ir tai nebuvo užgaida, nes kitaip muzika tiesiog neatskleidžia to, kas joje yra.