Muzikos anonsai

Vytautė Markeliūnienė

Simfoninės muzikos šedevrai. Maestro Roberto Šerveniko jubiliejui

Sakoma, kad bydermejerio atstovo austrų tapytojo Josefo Danhauserio paveikslą „Liszt am Flügel“ („Lisztas prie fortepijono“) geriau pažįsta ne dailės, bet muzikos srities žmonės. Šioje 1840 m. nutapytoje 122, 5 cm / 165 cm formato drobėje, užsakytoje fortepijonų meistro Konrado Grafo (beje, kiek anksčiau padovanojusio savo instrumentą Ludwigui van Beethovenui), matome fortepijonu skambinantį pagrindinį herojų Ferencą Lisztą, apsuptą būrelio amžininkų: Marie d’Agoult, George Sand, Niccolò Paganini, Gioacchino Rossini, Victoro Hugo, Alexandre’o Dumas.

Laima Slepkovaitė

Įspūdžiai iš Birštono džiazo festivalio

Kartą per dvejus metus į kurorto kultūros centrą suplaukiančius džiazo piligrimus pasitinka pavasario ženklas – žaliose vejose spindinčios ryškiaspalvių krokų žiedų taurelės. Jeigu pirmąją festivalio dieną jos pasitinka svečius visiškai išsiskleidusios – priimu tai kaip itin sklandaus ir turiningo festivalio pažadą. Tačiau gėlių burtai nebūtini norint nuspėti išskirtinę šio reiškinio kokybę.

Rengėjų inf.

Artėjantis 25-asis tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ greta aktualiausių dabarties džiazo balsų atiduos duoklę ir XX amžiaus vizionieriams. Vienas jų – amerikiečių kontrabosininkas, ūdo (arabiškos liutnės) meistras, kompozitorius, pedagogas ir filosofas Ahmedas Abdulas Malikas (1927-1993), savo idėjomis atvėręs džiazui naujus horizontus.

KKS inf.

Pavasaris uostamiestyje jau daugiau nei pusšimtį metų neatsiejamas nuo didingo klasikos skambesio. Klaipėdos koncertų salė pristato vieną ilgiausiai Lietuvoje rengiamų klasikinės muzikos festivalių, per dešimtmečius tapusių svarbia uostamiesčio kultūrinio gyvenimo tradicija. Balandžio 2–25 dienomis 51-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ pristatys garsiausius Lietuvos atlikėjus ir tarptautinį pripažinimą pelniusius kolektyvus, tarp jų – ir prestižinių „Grammy“ apdovanojimų laureatus.

LNF inf.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) balandžio 11 d. Filharmonijos publikai rengia pavasarišką programą „Viduržemio garsų istorijos“. Klausytojai galės leistis į spalvingą ir temperamentingą Viduržemio garsų kelionę, kurios vairininku bus graikų kilmės dirigentas, prestižinio Tarptautinio Tokijo dirigavimo konkurso 2024 m. nugalėtojas Kornilios Viktoras Michailidis. Solo su orkestru muzikuos sparčiai pasaulinės karjeros laiptais kopianti pianistė Magdalene Ho.

Kotryna Račiūnaitė

Pokalbis su kompozitoriumi Vytautu V. Jurgučiu

Elektroninės muzikos kūrėjas, kompozitorius ir multimedijų projektų autorius, Vytautas V. Jurgutis Lietuvos šiuolaikinės muzikos srityje išsiskiria nuosekliu technologijų ir garso santykio tyrinėjimu. Jo kūryba apima įvairius etapus – nuo ankstyvųjų eksperimentų su programine garso sinteze iki audiovizualinių projektų bei darbų, nagrinėjančių itin smulkias garso struktūras.

LNOBT inf.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į sakralinės muzikos koncertą, kuriame skambės Antonino Dvořáko „Stabat Mater“ – vienas įtaigiausių ir asmeniškiausių šio kompozitoriaus kūrinių. Sukurtas išgyvenus asmenines netektis, šis veikalas jungia gedulą, apmąstymą ir viltį.

Apie kūrinio prasmę, santykį su šv. Velykų laiku ir tai, kaip jis prabyla šiandienos nuo sakralinės muzikos nutolusiam klausytojui, pasakoja koncerto dirigentas Modestas Pitrėnas.

Lukrecija Stonkutė

Trio „Kaskados“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Yra tokių koncertų, kurie baigiasi su paskutiniu akordu. Ir yra tokių, kurie dar lieka skambėti atmintyje. Ne vien atskiromis temomis ar ryškesniais epizodais, bet bendra nuotaika, menine laikysena, ypatingu atlikėjų ir muzikos santykiu. Toks buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje kovo 22-osios popietę įvykęs fortepijoninio trio „Kaskados“ koncertas „Žingsniai per epochas“. Jame skambėjo Ludwigo van Beethoveno, Vykinto Baltako ir Bedřicho Smetanos muzika. Tačiau svarbiausia šiame vakare buvo ne vien programa, o tai, kaip skirtingų epochų kūriniai susijungė į vieną nenutrūkstančią muzikinę tėkmę.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Arfininkės Joanos Daunytės ir pianistės Eglės Kižytės-Ramonienės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

Kas gali būti geriau už saulėtą ir pavasarišką sekmadienio vakarą, arfa ir fortepijonu atliekamą prancūzišką ir lietuvišką muziką? Tai – nekasdienis įvykis, tad kovo 22 d. Kauno valstybinės filharmonijos Mažoji salė buvo sausakimša. Arfininkė Joana Daunytė ir pianistė dr. Eglė Kižytė-Ramonienė skambino Claude’o Debussy, Maurice’o Ravelio, Olivier Messiaeno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Arvydo Malcio kūrinius. Kaip buvo žadama, koncerte susipynė prancūzų impresionizmo maniera ir jautri lietuvių tapatybė, radosi dviejų kultūrų dialogas, tiltas tarp istorinių tarpsnių. Koncerte muzikės komentavo atliekamus kūrinius, atskleidė jų sukūrimo aplinkybes.   

Jūratė Katinaitė

Įspūdžiai iš Benjamino Britteno operos premjeros LNOBT

Kovo 20–22 dienomis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatė „Vasarvidžio nakties sapno“ (1960) premjerą – pirmą savo istorijoje XX a. anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno operą, jei neskaitysime 2000 m. pastatyto jo spektaklio vaikams „Žaiskime operą“ (1949). Su šiuo pastatymu po 12 metų (nuo Onutės Narbutaitės „Korneto“, 2014) į didžiąją operos sceną grįžo režisierius Gintaras Varnas, būtent šią erotiškąją Shakespeare’o komediją išsirinkęs iš keliolikos Britteno operų sąrašo.