Tembrų magija

Kas gali būti geriau už saulėtą ir pavasarišką sekmadienio vakarą, arfa ir fortepijonu atliekamą prancūzišką ir lietuvišką muziką? Tai – nekasdienis įvykis, tad kovo 22 d. Kauno valstybinės filharmonijos Mažoji salė buvo sausakimša. Arfininkė Joana Daunytė ir pianistė dr. Eglė Kižytė-Ramonienė skambino Claude’o Debussy, Maurice’o Ravelio, Olivier Messiaeno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Arvydo Malcio kūrinius. Kaip buvo žadama, koncerte susipynė prancūzų impresionizmo maniera ir jautri lietuvių tapatybė, radosi dviejų kultūrų dialogas, tiltas tarp istorinių tarpsnių. Koncerte muzikės komentavo atliekamus kūrinius, atskleidė jų sukūrimo aplinkybes.   

XX a. pradžioje, 1904 m., originaliai arfai ir styginių orkestrui sukurtas „Danse sacrée et danse profane“ Debussy buvo užsakytas norint populiarinti „Pleyel“ chromatinę arfą. Tikriausiai natūralu, kad egzistuoja daugybė šio nuostabaus kūrinio transkripcijų – vienam ir dviem fortepijonams, kameriniam ansambliui, pedalinei arfai ir fortepijonui, – o aš kaip užkerėta klausiausi pastarosios versijos, skambesyje ieškodama šventumo ir pasaulietiškumo.

Dar vienas užsakymas (turiu prisipažinti, kad kūrinių užsakymai iš instrumentų firmų dabar skamba kaip neįsivaizduojama fantastika), inspiravęs Ravelio „Introdukciją ir allegro“ (originaliai arfai, fleitai, klarnetui ir styginių kvartetui), jau kitais, 1905 metais, atskriejo iš „Erard“ firmos. Kaip ir Debussy „Šokiai“, ši Ravelio kompozicija turi daugybę aranžuočių, o mane sužavėjo koncerte skambėjęs arfos ir fortepijono tembrų balansas, fortepijono partijoje sumaniai išryškintos įvairių instrumentų linijos.

Sunku pasakyti, kas tokiame koncerte geriau – stengtis sėdėti kuo arčiau ir stebėti grojimą ar užsimerkti ir leisti muzikai tave užlieti, mintyse narpliojant švelnius stygų garsus. Unikalus arfos tembras ir, ko gero, neišsemiamos galimybės leido kitaip, lyg iš naujo atrasti ir šių prancūzų amžininko Čiurlionio muziką. Beje, tai ne tas atvejis, kai minint genijaus jubiliejų visi visur ir visaip groja jo muziką. Daunytė jau prieš keletą metų įrašė kompaktinę plokštelę „Čiurlionis arfos stygomis“ (išleido „Naxos“), ir gerai pamenu jos pristatymo koncertą bei jame puikiai prie Čiurlionio derėjusius prancūzų autorius. Šiame koncerte ji atliko Čiurlionio Ekspromtą, Noktiurną ir Humoreską. Tarsi žinomi kūriniai, tačiau kaip naujai ir kaip giliai jie skambėjo!

Su didžiuliu malonumu klausiausi Messiaeno ankstyvųjų preliudų fortepijonui – „La colombe“ („Balandis“, Nr. 1), „Le nombre léger“ („Lengvas skaičius“, Nr. 3) ir „Un reflet dans le vent“ („Atspindys vėjyje“, Nr. 8), svarstydama, ar juose girdisi būsimasis, paukštiškas ir transcendentinis Messiaenas. Tiesiog užsimiršau šioje neįtikėtinai plazdančioje vėjų muzikoje, nuostabiai interpretuotoje pianistės Eglės Kižytės-Ramonienės.

Maloniai nujausdama šviesios, džiugios ir spalvingos muzikos potyrį laukiau Arvydo Malcio „Olivijos nubudimo“ (2022) arfai ir fortepijonui. Šio kūrinio atsiradimą inicijavo pati Daunytė, o kompozitorių įkvėpė anūkės gimimas. Kaip ir Debussy, tai dviejų šokių kūrinys, todėl buvo nepaprastai įdomu klausytis fortepijono ir arfos tembrais kurto vaikiškai tyro skambesio. Man šis kūrinys buvo neabejotinas koncerto centras.

Pilna susidomėjusių klausytojų salė, lietuviškas ir prancūziškas repertuaras sukėlė įvairių minčių. Naršant Lietuvos muzikos informacijos centro puslapį galima rasti daugybę kūrinių arfai, kuriuos parašė įvairių kartų kompozitoriai (nuo Kazimiero Viktoro Banaičio ir Konstantino Galkausko iki Osvaldo Balakausko, Zitos Bružaitės, Arturo Bumšteino ir Kristupo Bubnelio), arfa grojo rašytojas ir filosofas Vilhelmas Storosta-Vydūnas, arfos tobulintojų gretose yra netgi LDK veikėjas kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis. Profesionalus arfos dėstymas Lietuvoje prasidėjo tik XX a. antroje pusėje. Arfa yra įprasta simfoninio orkestro dalis, daugelis kompozitorių jos tembrą naudoja ypatingai atmosferai ir įspūdžiui sukurti, tačiau kas iš tiesų yra arfa, ko gero, galima išgirsti klausantis specialiai jai sukurtų kūrinių – solo ir su kitų instrumentų ar orkestrų pritarimu.