Maestro Gintaras Rinkevičius kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, aktoriumi Algirdu Latėnu ir Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ diskantu Kristupu Krušnausku Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga klausytojams paruošė ypatingą kūrinį. Kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiems“, parašyta šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Apie kūrinio idėją, šv. Pranciškaus filosofiją, pirmuosius pranciškonus Vilniuje, nenumaldomą šio miesto trauką ir ateitį prieš koncertą kalbamės su kompozitoriumi A. Martinaičiu.
Nacionalinėje filharmonijoje įvyko atkeltas aktualios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas
Neketinu ilgai samprotauti apie įvairius keitimus iš anksto suplanuotuose koncertuose. Ypač festivaliuose, kurie organizuojami prieš metus ir dar anksčiau. Į juos dažnai kviečiami pasaulyje žinomi atlikėjai, kurių užimtumo grafikas jau būna tankiai užpildytas. Negali numatyti ir muzikantų sveikatos būklės bei kitokių dalykų. Tad nesistebiu, kad aktyviai reklamuotą ir žaibiškai publikos išpirktą „Gaidos“ atidarymo koncertą spalio 20-ąją dėl Gidoną Kremerį ištikusios ligos teko atidėti net keliems mėnesiams. Pagaliau praėjusį sekmadienį, kovo 5 d., koncertas įvyko, o itin gausūs „Gaidos“ entuziastai liko patenkinti ir palydėjo jį ilgomis ovacijomis.








Pirmųjų Lietuvoje XVII a. pastatytų operų muzikos autorius Marco Scacchi senosios muzikos festivalio Valdovų rūmuose rengėjus įkvepia ieškoti neįtikėtinų senosios muzikos istorijų ir atskleisti jas klausytojams, supažindinti su negirdėtais kūrėjais ar pakviesti į gerai pažįstamų kompozitorių nuo Viduramžių iki vėlyvojo Baroko epochos muzikos koncertus.
Mintys po „The Electrics“ koncerto
Sprogstu iš pasididžiavimo stebėdama „Improdimensijos“ įvykius, kurie paverčia mažą Lietuvos sostinės sceną nuolatine laisvojo džiazo galiūnų susitikimo vieta. Kamerinėje aplinkoje lyg įprastas kasdienis dalykas sklinda unikalūs garsiniai reiškiniai – ant ašmenų, jokių konvencijų ir prietarų nesusaistyti, visuomet nauji ir visuomet tikri pasakojimai, skirti siekiančiai pažinti ir tyrinėti garsą visuomenės daliai... Matyt, ji vis dar maža, tad įprastai šiuose seansuose vyksta „masonų ložės“ susirinkimai: publika nusiteikusi ne susipažinti su ryškiais laisvojo džiazo kūrėjais, ne būti šokiruota, įgelta aštrios muzikinės patirties, o pavalgyti savo duonos kasdieninės.
Kauno miesto simfoninio orkestro kvietimu kovo 6–10 dienomis Kaune vieši vienas žinomiausių pasaulyje operos vadybininkų – Johnas Fisheris. Per savo ilgametę karjerą J. Fisheris užėmė vadovaujančias pareigas garsiausiuose pasaulio teatruose – Velso nacionalinėje operoje, Amsterdamo operoje „De Nederlandse“, Milano „Teatro all a Scala“, Venecijos „Teatro la Fenice“, Niujorko Metropoliteno operoje bei „Deutsche Grammophon Gesellschaft“ Hamburge. Glaudžiai bendradarbiavo su ryškiausiais dirigentais – Claudio Abbado, Carlos Kleiber, George Solti ir James Levine, dirbo su daugeliu operos pasaulio žvaigždžių, tokių kaip Luciano Pavarotti, Jose Carreras ar Joan Sutherland. J. Fisheris šiuo metu yra visame pasaulyje paklausus vokalo pedagogas, dirigentas ir operos konsultantas. Kaune specialistas veda vokalo meistriškumo kursus, kuriuose dalyvauja būrys perspektyvių Lietuvos, Ukrainos bei Armėnijos solistų.
Koncerto „Grand Trio Vilnius: Dalia Kuznecovaitė, Davidas Geringas, Petras Geniušas“ atgarsis
Anksčiau žinomas ansamblis „Grand Trio“, kuriame daug metų grojo klarnetininkas Algirdas Budrys, jau buvo benueinąs į istoriją, tačiau pernai atgijo ir atsinaujino, pasivadinęs „Grand Trio Vilnius“. Prie ilgamečių trio narių – violončelininko Davido Geringo ir pianisto Petro Geniušo – prisijungė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Šių ryškių scenos meistrų susibūrimas jau duoda gražių koncertinių vaisių.
Kovo 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje skelbiama kompozitoriaus Gedimino Gelgoto ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Vilniaus 700-mečiui skirto kūrinio premjera. Gimtajam miestui autoriai sukūrė „Vilniaus sarabandą“, ją atliks paties Gelgoto diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Jauna muzika“. Koncerte skambės ir ankstesni Gelgoto kūriniai, atliekami LNSO ir Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO muzikantų. Premjera sukėlė didžiulį publikos susidomėjimą, laukiama anšlago, o nespėjusieji įsigyti bilietų guodžiami – koncertas bus pakartotas rudenį, spalio 14 d.
Ar kada nors bandėte įsivaizduoti sporto salės treniruoklius lyg muzikos instrumentus? O gal esate salėje trumpam pasiklausę iš sportuojančiųjų ritmo gimstančios melodijos? Būtent iš tokių patirčių gimė Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos teatro kompanijos „Operomanija“ prodiusuojamas performansas „Sporto grupė“, kurį išvysti galėsite kovo 8 d. 18 ir 20 val. Vilniuje, Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Kūrinio idėja gimė dramaturgei Gabrielei Labanauskaitei, kuri į kompaniją pasikvietė kompozitorę Gailę Griciūtę, tarpdisciplininio meno kūrėją Viktoriją Damerell ir jaunosios kartos režisierę Greta Štiormer. Šių kūrėjų idėjas bendram tikslui apjungė unikalūs savadarbiai garso menininko Sholto Dobie kurti muzikiniai instrumentai – treniruokliai.
Pavasaris įkvepia įvairiems skrydžiams. Antai Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ kovo 8 d. rengia muzikinį skrydį iš Filharmonijos scenos Vilniuje į Italiją ir atgal. Vienas žymiausių Lietuvos obojininkų Robertas Beinaris ir garsiausiuose Italijos teatruose pirmuoju obojumi grojęs Gianfranco Bortolato su ansamblio muzikantais atliks Antonio Vivaldi, Gaetano Donizetti, Amilcare’s Ponchielli ir šiuolaikinių lietuvių kūrėjų Jono Tamulionio bei Arvydo Malcio muziką. Programoje susipins baroko ir XIX amžiaus italų kompozitorių muzika su XXI amžiaus lietuvių kūrėjų opusais, sulauksime ir premjeros.
Gustavo Mahlerio ir Žibuoklės Martinaitytės kūriniai Nacionalinėje filharmonijoje
Vasario 25-osios vakarą Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas jo meno vadovo Modesto Pitrėno, klausytojams pateikė Gustavo Mahlerio Penktąją simfoniją cis-moll ir penkias dainas pagal Friedricho Rückerto eilėraščius. Solistas – II tarptautinio Virgilijaus Noreikos konkurso diplomantas Romanas Kudriašovas. Anotacijoje dainininkas mini institucijas, kuriose mokėsi, sales, kuriose dainavo. Pasigedau paminėtų mokytojų, kurie jaunuolį išvedė į didžiąją sceną. Greta užsienio teatrų dainininko pasirodymai numatyti ir vasaros renginiuose Lietuvoje.



