Pokalbis su choreografe, šokėja Vilma Pitrinaite
Balandžio 23 d. festivalio „New Baltic Dance“ metu vykusios Baltijos šokio platformos programoje spektaklį pristatė Lietuvos šokio menininkė ir choreografė Vilma Pitrinaitė. Tarp Lietuvos ir Belgijos gyvenanti kūrėja nesirenka lengviausio kelio ir nesivaiko tendencijų – pirmiausia tema turi būti įdomi jai pačiai. Per pokalbį choreografė atskleidžia, kas šiuo metu traukia jos dėmesį, ir pasakoja, kodėl kurti spektaklius nebėra nei svarbiausias, nei vienintelis galimas kūrybos tikslas.








Arba kelios nuotrupos iš Rygos meno savaitės








Kas trejus metus Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) organizuojama Baltijos trienalė yra vienas ambicingiausių Šiaurės Europos šiuolaikinio meno renginių. Šiemet paskelbta, kad 2027 m. vyksiančią 16-osios Baltijos trienalės parodą kuruos menininkas Nikita Kadanas ir meno istorikė, rašytoja Natalia Sielewicz. Likus maždaug metams iki pagrindinės trienalės parodos kuratoriai tradiciškai su žiūrovais susitiks įžanginiame renginyje, šįkart pavadintame „Traukiant strėlę iš širdies“. Renginys vyks birželio 19 d., penktadienį, 18 val. Kompozitorių namuose.
Birželio 16 d., antradienį, 16 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui. Šių metų birželio 12 d. sukanka 100 metų nuo pirmą kartą eteryje nuskambėjusių istorinių žodžių „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, visiems laikams pakeitusių informacijos sklaidą Lietuvoje.
Birželio 18 d., 17:30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Aria Shahrokhshahi paroda „Wet Ground“.
Paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ refleksija
Ar galima rasti bendrą vardiklį tarp XVII a. Japonijos pirklių, samurajų kultūros, Stradivarijaus smuikų, architektūros ir šiuolaikinio verslo? Iš pirmo žvilgsnio šie dalykai neturi nieko bendro. Tačiau būtent tokia buvo paskaitos apie Sanpō Yoshi filosofiją pradžia – kelionė per skirtingus laikmečius, profesijas ir kultūras ieškant atsakymo, kas iš tiesų kuria ilgalaikę vertę.





„Pakita“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Po kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“, šiuolaikinės diskusijos su Europos ir Lietuvos baleto paveldu, dramaturginėmis, choreografinėmis ir vaizdinėmis formomis atskleidusios Lietuvos baleto potencialą, – dar vienas, ir visai kitoks, prisilietimas prie baleto klasikos. Pirmą kartą Lietuvoje visą baletą „Pakita“ sukūrė iš įvairių šalių suburti menininkai, kuriems vadovavo prancūzų choreografas, buvusi Paryžiaus operos etoile Manuelis Legris.




Krėsle prie televizoriaus
Sekmadienio vakarą žiūrėdamas „Panoramą“ (LRT) dar kartą įsitikinau, kad Karlas Marxas buvo teisus sakydamas, esą religija yra opiumas liaudžiai. Į Vilniaus gatves išsiliejus Pasaulinio gailestingumo kongreso dalyvių ir sirgalių miniai, viena eitynių dalyvė prisipažino, kad tikėjimas jai leidžia patirti kaifą. Kiekvienam savo, tad ir aš nusprendžiau pasiūlyti tikro kaifo akimirkų, mėgaujantis net ne vienu, o keliais šios savaitės filmais.