7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kiti anonsai

Aistė Audickaitė

Maištas scenoje ir už jos ribų

Pokalbis su choreografe, šokėja Vilma Pitrinaite

Balandžio 23 d. festivalio „New Baltic Dance“ metu vykusios Baltijos šokio platformos programoje spektaklį pristatė Lietuvos šokio menininkė ir choreografė Vilma Pitrinaitė. Tarp Lietuvos ir Belgijos gyvenanti kūrėja nesirenka lengviausio kelio ir nesivaiko tendencijų – pirmiausia tema turi būti įdomi jai pačiai. Per pokalbį choreografė atskleidžia, kas šiuo metu traukia jos dėmesį, ir pasakoja, kodėl kurti spektaklius nebėra nei svarbiausias, nei vienintelis galimas kūrybos tikslas.

Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. L. Philippe nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. A. Billet nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. A. Billet nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. A. Billet nuotr.
Vilma Pitrinaitė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. A. Billet nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. I. Jūros nuotr.
Marija Ivaškevičiūtė šokio spektaklyje „When You’re Alone in Your Forest Always Remember You’re not Alone“. I. Jūros nuotr.
Agnė Narušytė

Menas ir Kapitalas

Arba kelios nuotrupos iš Rygos meno savaitės

  1. 1. Pasibelsk.
  2. 2. Įleista į Galeriją prisėsk, kur tau patogu.
  3. 3. Prabilk pirma. Atsakyk į bet kuriuos iš žemiau surašytų klausimų. Menininkė gali užduoti šiuos bei papildomus klausimus arba jų neužduoti Įgyvendinimo labui:
  4. a. Kodėl tu čia?

Sophia Giovannitti, „Duplex“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Sophia Giovannitti, „Duplex“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
„EDEN: Wet Work Over Lap“, parodos vaizdas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
„EDEN: Wet Work Over Lap“, parodos vaizdas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Grupės „Liudmila“ (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis) koncertas parodoje „EDEN: Wet Work Over Lap“. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Grupės „Liudmila“ (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis) koncertas parodoje „EDEN: Wet Work Over Lap“. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Starks nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Starks nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Gabija Grušaitė, „Circulation“, parodos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Rūdolfs Štamers, instaliacija Latvijos šiuolaikinio meno centre. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Rūdolfs Štamers, instaliacija Latvijos šiuolaikinio meno centre. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Rūdolfs Štamers, instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
Rūdolfs Štamers, instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Narušytės nuotr.
ŠMC inf.

Užuominos į Šiuolaikinio meno centro 16-ąją Baltijos trienalę

Kas trejus metus Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) organizuojama Baltijos trienalė yra vienas ambicingiausių Šiaurės Europos šiuolaikinio meno renginių. Šiemet paskelbta, kad 2027 m. vyksiančią 16-osios Baltijos trienalės parodą kuruos menininkas Nikita Kadanas ir meno istorikė, rašytoja Natalia Sielewicz. Likus maždaug metams iki pagrindinės trienalės parodos kuratoriai tradiciškai su žiūrovais susitiks įžanginiame renginyje, šįkart pavadintame „Traukiant strėlę iš širdies“. Renginys vyks birželio 19 d., penktadienį, 18 val. Kompozitorių namuose.

Rengėjų inf.

Šiauliuose atidaroma paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti

Birželio 16 d., antradienį, 16 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui. Šių metų birželio 12 d. sukanka 100 metų nuo pirmą kartą eteryje nuskambėjusių istorinių žodžių „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, visiems laikams pakeitusių informacijos sklaidą Lietuvoje.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Aria Shahrokhshahi paroda „Wet Ground“

Birželio 18 d., 17:30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Aria Shahrokhshahi paroda „Wet Ground“.

Aria Shahrokhshahi, „Wet Ground“
Aria Shahrokhshahi, „Wet Ground“
Kristijonas Murauskas

Kai laimi visi

Paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ refleksija

Ar galima rasti bendrą vardiklį tarp XVII a. Japonijos pirklių, samurajų kultūros, Stradivarijaus smuikų, architektūros ir šiuolaikinio verslo? Iš pirmo žvilgsnio šie dalykai neturi nieko bendro. Tačiau būtent tokia buvo paskaitos apie Sanpō Yoshi filosofiją pradžia – kelionė per skirtingus laikmečius, profesijas ir kultūras ieškant atsakymo, kas iš tiesų kuria ilgalaikę vertę.

Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Kristijono Murausko paskaitos „Sanpō Yoshi – triguba vertė architektūroje: žmogus, investuotojas, miestas“ Šiaulių dailės galerijoje akimirka. 2026 m. E. Tamošiūno nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Švytinti baleto klasika

„Pakita“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Po kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“, šiuolaikinės diskusijos su Europos ir Lietuvos baleto paveldu, dramaturginėmis, choreografinėmis ir vaizdinėmis formomis atskleidusios Lietuvos baleto potencialą, – dar vienas, ir visai kitoks, prisilietimas prie baleto klasikos. Pirmą kartą Lietuvoje visą baletą „Pakita“ sukūrė iš įvairių šalių suburti menininkai, kuriems vadovavo prancūzų choreografas, buvusi Paryžiaus operos etoile Manuelis Legris.

Scena iš baleto „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė, Oleg Ligai ir Mantas Daraškevičius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė, Oleg Ligai ir Mantas Daraškevičius balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Oleg Ligai balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Oleg Ligai balete „Pakita“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Ūbis

Tas saldus žodis kaifas

Krėsle prie televizoriaus

Sekmadienio vakarą žiūrėdamas „Panoramą“ (LRT) dar kartą įsitikinau, kad Karlas Marxas buvo teisus sakydamas, esą religija yra opiumas liaudžiai. Į Vilniaus gatves išsiliejus Pasaulinio gailestingumo kongreso dalyvių ir sirgalių miniai, viena eitynių dalyvė prisipažino, kad tikėjimas jai leidžia patirti kaifą. Kiekvienam savo, tad ir aš nusprendžiau pasiūlyti tikro kaifo akimirkų, mėgaujantis net ne vienu, o keliais šios savaitės filmais.

„Apgirtę nuo meilės“
„Apgirtę nuo meilės“
„Arizonos auklėjimas“
„Arizonos auklėjimas“
„Sprendimų laikas“
„Sprendimų laikas“
„Mūsų tėtis“
„Mūsų tėtis“
„Bernadeta“
„Bernadeta“
  < PUSLAPIS IŠ 710  >>> Archyvas