7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Mano filmai yra riksmas

Pokalbis su kanadiečių režisieriumi Xavier Dolanu

„Kino pavasario“ atidarymo filmas „Mamytė“ pernai buvo vienas Kanų kino festivalio favoritų, jis pelnė Specialųjį žiuri prizą. Iškart po apdovanojimų ceremonijos su jaunu režisieriumi (g. 1989) kalbėjosi Pawełas T. Felisas. Pateikiame pokalbio fragmentus.


Kadras iš filmo „Mamytė“
Kadras iš filmo „Mamytė“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kovo 13 d. mirė Izraelio sinematekų Haifoje, Tel Avive ir Jeruzalėje, Izraelio kino archyvo ir Jeruzalės kino festivalio steigėja Lia van Leer. Jai buvo 90 metų.

 
Lia Greenberg gimė 1924 m. Belcuose, kurie tada priklausė Rumunijai, dabar Moldovai. 1940 m. ji išvyko į Palestiną aplankyti anksčiau ten įsikūrusios sesers ir daugiau nebepamatė savo tėvų, nes šie 1941 m. atsidūrė vokiečių okupacijoje ir žuvo. 1943 m. ji įstojo į Jeruzalės universitetą, 1952-aisiais ištekėjo už Wimo Van Leero – olandų inžinieriaus, piloto, dramaturgo ir kino prodiuserio. Jie apsigyveno Haifoje ir 1955 m. įkūrė pirmąjį šalyje kino klubą. Iš pradžių jis veikė poros, kuri turėjo 16 mm kino projektorių ir kiekvieną penktadienį kvietė draugus kartu žiūrėti filmus, namuose. Netrukus klubas tapo Haifos sinemateka. 1960 m. įkurto Izraelio kino archyvo pagrindu tapo privati Van Leerų filmų kolekcija. 1973 m. brazilų verslininkas George’as Ostrovsky paaukojo pinigų sinematekos pastato statybai, buvo kreiptasi į draugus Holivude ir visame pasaulyje, kad padėtų rinkti lėšas. Taip 1981 m. atidaryta Jeruzalės filmoteka, jos pirmoji direktorė buvo Lia van Leer. Už savo nuopelnus ji pelnė daugybę apdovanojimų šalyje ir užsienyje, 2011 m. Lia van Leer buvo apdovanota „Berlinalės kamera“.
 

Lia van Leer
Lia van Leer
Agata Kulesza filme „Ida“
Agata Kulesza filme „Ida“
Kadras iš filmo „Šaltas frontas“
Kadras iš filmo „Šaltas frontas“
Charlotte Gainsbourg
Charlotte Gainsbourg
Jonas Ūbis

Savanaudžiams viskas gerai

Krėsle prie televizoriaus

Vakar prasidėjo „Kino pavasaris“, vadinasi, televizoriui neliks laiko. Tikiuosi, kad ne tik Vilniuje, bet ir visur, kur galima pasižiūrėti gerų filmų nostalgiją žadinančiame dideliame ekrane. Bent jau aš esu nuo jo priklausomas lyg alkoholikas nuo stiprių gėrimų. Ypač nuo televizoriaus norisi pabėgti po ilgai trukusios rinkimų agitacijos bei pergalingų praėjusio sekmadienio reportažų per beveik visus lietuviškus kanalus. Žinoma, rinkimai nieko nepakeis, tai akivaizdu, kai pasižiūri į kauniečių pasirinkimą. Šiems ir toliau imponuoja chamai – nesvarbu, ar tas chamas ubagas, ar turtuolis. Bijau, kad likusiems tautiečiams taip pat patinka chamai (Gargždų gyventojams tai jau tikrai), tik jie žino, kad geriau apsimesti liberalais (vaizdelis gražesnis), todėl renkasi tiesiog demagogus, žadančius, kad viskas bus gerai (ypač jei esi savanaudis ir tuo didžiuojiesi). Beje, savaip tai puikus šūkis: būk egoistas ir viskas bus gerai. Naujasis Vilniaus meras visą sekmadienio (ir ne tik) vakarą kaip užsuktas kartojo, kad vilniečiai nori patys spręsti savo problemas. Išgirdęs šį teiginį bene dešimtą kartą, prisiminiau kitą politiką, kuris kartojo, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę. Ko jau ko, bet virėjų mūsų televizijose kasdien pasirodo tikrai daug, beje, kaip ir politikų.

„Bembis“
„Bembis“
„Optimisto dienoraštis“
„Optimisto dienoraštis“
„Žudymo aktas“
„Žudymo aktas“
„Kino pavasario“ inf.

„Kino pavasario“ svečiai

 

„Kolumbijos istorija bus parašyta pieštuku, o ne krauju“, – sako vienas laukiamiausių „Kino pavasario“ svečių, buvęs Bogotos meras, profesorius Antanas Mockus. Taip pat festivalyje apsilankys nebylųjį kiną filmu „Artistas“ prikėlęs prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius, vieno svarbiausių pastarųjų metų dokumentinio filmo „Žudymo aktas“ autorius Joshua Oppenheimeris, dukart „Auksinės palmės šakelės“ laureatas danų režisierius Bille Augustas, vienas pirmųjų „Kino pavasario“ ir šiųmetės retrospektyvos svečias – prancūzų režisierius Leos Caraxas.

 

Leos Carax
Leos Carax
Bille August
Bille August
Michel Hazanavic
Michel Hazanavic
Antanas Mockus
Antanas Mockus
Jana Novikova
Jana Novikova
Gust Van Den Berghe
Gust Van Den Berghe
Ali Suliman
Ali Suliman
Jasmila Žbanić
Jasmila Žbanić

Nesuprantu, kodėl filmas turi trukti dvi valandas

Pokalbis su Filipinų režisieriumi Lavu Diazu

Pernai „Kino pavasario“ rengėjai nepabijojo parodyti penkias valandas trunkančio Filipinų režisieriaus Lavo Diazo filmo „Norte. Istorijos pabaiga“, sulaukusio didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Šiemet „Kino pavasaris“ pristato jau du šio režisieriaus filmus – dokumentinius „Audros vaikus“ ir vaidybinį „Iš to, kas yra prieš“. Pasaulinį pripažinimą jau seniai pelnęs Lavas Diazas (g. 1958) dažnai vadinamas ilgiausius filmus kuriančiu režisieriumi. Nuolatinė jo kūrybos tema – Filipinų istorija. Ją režisierius atkuria iš prisiminimų apie kančias, siaubą, neteisybę ir melą. Diazas filmuose rekonstruoja įvykius, tarsi atkurdamas neegzistuojančią kino kroniką. Tuo aiškinama ir ilga jo filmų trukmė. Filme „Iš to, kas yra prieš“ matome, kas įvyko dveji metai prieš prezidento Ferdinando Marcoso perversmą, kai 1972 m. buvo įvesta karinė padėtis. Režisierius rodo, kaip įvykiai sostinėje atsirita iki provincijos kaimelio ir pamažu sunaikina jo bendruomenę.

Lav Diaz
Lav Diaz
„Iš to, kas yra prieš“
„Iš to, kas yra prieš“
Jonas Ūbis

Fenomenų keliais

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Pirmasis šių metų žurnalo „Kinas“ numeris į skaitytojų rankas pateks atsinaujinęs – naujas maketas, kino istorijos testas skaitytojams – tik permainų pradžia. Tačiau struktūra nesikeičia, kaip ir tikslas – pristatyti bei kritiškai aptarti, įvertinti svarbiausius kino reiškinius, renginius, filmus.
 
Pirmasis didelis šių metų renginys – „Kino pavasaris“ šiemet švenčia savo dvidešimtmetį. Žinoma, tai dar ne jubiliejus, bet tikrai graži data. Tačiau ratas apsisuko: pirmajame „Kino pavasaryje“ svečiavosi Leos Caraxas, šio prancūzų kino kūrėjo retrospektyvą festivalis rengia ir šiemet. Apie Caraxą naujame „Kine“ parašė Neringa Kažukauskaitė. Straipsnyje „Tiltas, jungiantis vietas ir žmones“ ji apibendrino Caraxo kūrybos ypatumus, jo stilių ir požiūrį į kiną, kurį apibūdino taip: „Tai būdas suvokti save ir pasaulį, bendrauti su savimi ir kitais.“ Regis, toks požiūris būtų artimas ir didžiajam vartotojų kultūros kritikui Pierui Paolo Pasolini. „Kino“ viršelyje – Willemas Dafoe, kuris suvaidino režisierių Abelio Ferraros filme „Pazolinis“. Šį filmą taip pat rodys „Kino pavasaris“.

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kai Clinto Eastwoodo filmas „Amerikos snaiperis“ muša lankomumo rekordus pasaulyje, yra pripažintas pačiu pelningiausiu JAV 2014 m. filmu, panašūs projektai itin pageidautini. Tarp jų ir būsimas Kathryn Bigelow filmas „Triple Frotier“ , kurio veiksmas nukels į Afganistaną. Jo herojus bus amerikiečių kareivis Bowe Berghdalas, pagrobtas talibų ir 5 metus laikytas nelaisvėje, bet grįžęs į JAV apkaltintas dezertyravimu. Filmo sumanymą Bigelow paskelbė jau pernai, tačiau tik „Amerikiečių snaiperio“ sėkmė įtikino prodiuserius, kad istorijos apie karą Irake ir Afganistane vis dar turi komercinį potencialą.

Kathryn Bigelow
Kathryn Bigelow
Kristen Stewart filme „Zils Marijos debesys“
Kristen Stewart filme „Zils Marijos debesys“
Jude Law
Jude Law
Jennifer Lawrence
Jennifer Lawrence
Christopher Nolan
Christopher Nolan
Ieva Kotryna Skirmantaitė

Tikiu kino autoriais

Pokalbis su lenkų kinotyrininku Andrzejumi Pitrusu

 Vasarį Lietuvoje viešėjo lenkų kinotyrininkas Andrzejus Pitrusas. Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje skaitė paskaitą apie šiuolaikinį lenkų kiną, studijų mugėje Vilniuje pristatė žaidimų ir reklamos kūrėjų specialybes. Vizito tikslas taip pat buvo aptarti „Erasmus“ sutarties pasirašymo galimybes tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Krokuvos Jogailos universiteto. Su svečiu kalbėjomės apie dabartinę kino ir su juo susijusios veiklos situaciją.

„Pelenai ir deimantas“, rež. Andrzej Wajda
„Pelenai ir deimantas“, rež. Andrzej Wajda
„Kamilė Klodel, 1915“, rež. Bruno Dumont
„Kamilė Klodel, 1915“, rež. Bruno Dumont
Jonas Ūbis

Nebučiuokite nevykėlių

Krėsle prie televizoriaus

Gripas, bjaurus oras, triukšmingi kaimynai, demagogai politikai, žadantys, kad viskas bus gerai, lietuviškos žvaigždės ir „Eurovizija“ – visa tai, ypač kovą, kai pilka ir bjauru, varo į neviltį. Suprantu, kad šis sąrašas keičiasi priklausomai nuo jėgų pasipriešinti kraujinei televizijų dešrai, bet šįkart galiu pasiūlyti gana universalų priešnuodį, kuris vadinasi „Gloria“ (LRT kultūra, 19 d. 21.10). Čilės režisieriaus Sebastiáno Lelio filmo herojei 58-eri, ji išsiskyrusi su vyru, suaugę vaikai jau paliko namus. Glorija (Paulina García) nenori likusio gyvenimo praleisti viena, bet nenori ir būti tik močiute. Ši energinga, protinga moteris nori džiaugtis gyvenimu, ji šoka, užsiima joga, dainuoja. Tačiau jos netenkintų drungnas meilės romano pakaitalas – Glorijai reikia aistros, todėl vakarais ji lanko klubus, kuriuose šoka susirinkę panašaus amžiaus vienišiai. Vieną naktį ji sutinka atsargos karininką Rodolfą (Sergio Hernández). Atrodo, kad tai paskutinis šansas patirti meilę...
Jei nusiteikėte melodramai apie tragikomišką stiprią moterį, didvyriškai kovojančią su senatvės baime, apsirikote, nes „Glorija“ – filmas apie moters siekį būti nepriklausoma, laisva, savimi. Glorijos elgesys netelpa į schemas, į kurias ir mus dažnai žūtbūt nori įkišti draugai, giminaičiai, žiniasklaida ar visokie „gyvenimo būdo“ ekspertai. Glorija moka pasipriešinti. Todėl ji nuolat peržengia tariamas ribas, net išduota ar pažeminta sugeba atsikelti. Ji su niekuo nesutiks būti tik todėl, kad bijo likti viena. Užtat Glorija – iš tų žmonių, kurie niekad nebūna vieni.

„Du gyvenimai“
„Du gyvenimai“
„Glorija“
„Glorija“
„Antrininkas“
„Antrininkas“
„Skalvijos“ inf.

Kino kursai „Skalvijoje“: nuo aktorinio meistriškumo iki scenarijaus rašymo

 

Ar aktorinio meistriškumo verta mokytis tik aktoriams? Ar scenarijaus rašymo pamokos skirtos tik scenaristams? Tuo suabejoti kviečia „Skalvijos“ kino centras, rengiantis kino kursus jaunimui ir suaugusiems. Aktorinio meistriškumo kursai vyks pirmadieniais nuo kovo 23 d., juos ves aktorė Aldona Vilutytė. Scenarijaus rašymo pamokos – ketvirtadieniais nuo kovo 26 d. su scenariste Gaile Garnelyte. 

 

„Skalvijos“ edukacinių programų koordinatorė Goda Sosnovskienė sako: „Mūsų lankytojai tampa vis aktyvesniais kino žiūrėtojais. Kuo toliau, tuo drąsiau diskutuoja po seansų su kino režisieriais, iš anksto rašo, skambina mums domėdamiesi, kokius filmus rodysime ateityje. Kinas jiems – ne tik pramoga, bet ir įkvėpimo, pažinimo šaltinis, galimybė tobulėti. Kino kursų lankytojams siūlome dar giliau pasidomėti kinu, įsijausti į jo gimimo procesą.“

Aldona Vilutytė
Aldona Vilutytė
Gaile Garnelytė
Gaile Garnelytė
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas