Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Krėsle prie televizoriaus
Lenkų aktorius Januszas Gajosas apie „Kūną“
Vieną pagrindinių vaidmenų Małgorzatos Szumowskos filme „Kūnas“, kurį „Kino pavasaris“ parodė konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“, sukūręs Januszas Gajosas išgarsėjo iškart po to, kai prieš keliasdešimt metų suvaidino populiariame seriale „Keturi tankistai ir šuo“. Populiarumas bei susižavėjimas ypatingu Gajoso meistriškumu nenuslūgsta iki šiol. Apie naujausią jo kino vaidmenį lenkų žurnale „Newsweek“ su aktoriumi kalbėjosi Małgorzata Sadowska. Pateikiame pokalbio fragmentus.
Balandžio 9 d. 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos per. 22) vyks dokumentinio filmo apie Rimą Tuminą „Pakeliui į prieplauką“ (2014 m., 39 min.) peržiūra ir aptarimas, kuriame dalyvaus kino autorė Ramunė Sakalauskaitė.
Peteris Greenaway’us apie Sergejų Eizenšteiną
Man 72-eji ir esu įsitikinęs, kad kinas miršta. Todėl skubu paminėti pačius garsiausius jo atstovus. Sergejus Eizenšteinas – vienas iš jų. Atradau Eizenšteiną septyniolikos. Buvau sukrėstas, kad savo ankstyvuosius kūrinius jis nufilmavo vos dvidešimt kelerių. Viename Londono kino teatrų dar paauglys pasižiūrėjau „Streiką“ ir nuo tada susirgau Eizenšteinu. Bet ar ne visi mes juo persirgome? Turiu galvoje savo režisierių kartą – Francisą Fordą Coppolą, Woody Alleną, Brianą De Palmą. Nuo tada pradėjau pirkti visas knygas apie Eizenšteiną, perskaičiau visas jo biografijas, geras ir blogas, bent jau tas, kurios buvo prieinamos Vakaruose. Ėjau į retas jo filmų peržiūras avangardiniuose kino teatruose, kur vis dar vertinamas tikras menas. Prieš greitą ir dinamišką Eizenšteino montažą, jo įspūdingą intelektą ir vaizduotę nublanksta ašaringos ir naivios Holivudo melodramos, pompastiškai depresyvus vokiečių ekspresionizmas ir intelektualiai literatūriški prancūzų darbai. Eizenšteinas tapo mano pirmuoju kino dievaičiu. Išvykau jo pėdsakais į Maskvą, Sankt Peterburgą, Odesą ir net į Kazachstaną, į Almatą, kur jis buvo evakuacijoje. Norėjau kvėpuoti jo oru, matyti vaizdus, kuriuos matė jis. Galbūt esu jam dėkingas už tai, kad tapau režisieriumi. Regis, tą patį jau kalbėjo Francis Coppola...
Pagal užsienio žiniasklaidą
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Krėsle prie televizoriaus
Vokiečių režisierius Christianas Petzoldas apie „Feniksą“
1980 m. žurnale „Film Critic“ perskaičiau Haruno Farocki (pernai miręs vienas svarbiausių vokiečių dokumentininkų, šiuolaikinių menininkų ir visų Petzoldo filmų scenarijų bendraautoris, – red. past.) esė apie Pigmaliono fenomeną. Po penkerių metų susipažinome ir jis man davė Hubert’o Monteilhet romaną „Sugrįžimas iš pelenų“ („le Retour des cendres“). Monteilhet pasakoja apie gydytoją prancūzę, kuri išgyveno Aušvicą ir nori pakeisti savo veidą Šveicarijos klinikoje prieš sugrįždama į Paryžių. Romanas parašytas intymaus dienoraščio forma. Ši literatūrinė forma labai prancūziška. Tada nemaniau, kad įmanoma ekranizuoti šį romaną Vokietijoje. Jis buvo svarbus vienam Farocki projektui ir mes supratome, kad Vokietijoje nedaug filmų prabyla apie koncentracijos stovyklų kalinių sugrįžimą į juos sunaikinti norėjusių vokiečių sociumą. Mudu su Harunu nusprendėme, kad pagaliau tai tikra istorija. Idėja mus lydėjo dvidešimt penkerius metus, kol atsirado filmas. Gilindamiesi į su šia tema susijusius filmus, pasakojimus, istorijas, konstatavome, kad jie visados susiję su vyrų, atkuriančių moterų veidus, perspektyva, Pigmaliono mito modeliu. Mes norėjome papasakoti istoriją būtent atvirkščiai. Kai 2012 m. sukūriau filmą „Barbara“, pamatęs pirmuosius kadrus, kuriuose buvo Nina Hoss ir Ronaldas Zehrfeldas, Harunas pasakė: „Štai tikra įsimylėjėlių pora. Būtent juos turi išsiųsti į žiaurią kelionę.“ Taip ir pradėjome dirbti.
Festivalis „Kino pavasaris“ reiškia paramą Ukrainoje už laisvę kovojantiems žmonėms: šį trečiadienį, kovo 25 d., 19 val. Vilniaus klube „Tamsta“ įvyks filmo „Mano undinėlė, mano Lorelei“, kurį sukūrė garsi gruzinų kino režisierė Nana Džordžadzė, seansas, po kurio koncertuos filmui muziką parašiusi ukrainiečių prodiusuota gruzinų grupė „Asea Sool“.