7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Živilė Pipinytė

Aktoriaus mirtis

Nauji filmai – „Septintas veiksmas“

Pradėjus žiūrėti naują Barry Levinsono filmą „Septintas veiksmas“ („The Humbling“, JAV, 2014) reikia kuo skubiausiai pamiršti, kad jis sukurtas pagal Philipo Rotho romaną „Pažeminimas“. Pasirodęs 2009-aisiais, romanas tapo vienu paskutinių nusprendusio neberašyti Rotho kūrinių. Pamiršti, kad visą filmą nepersekiotų mintis, jog jame nebeliko Rotho, jo pašaipūniško pesimizmo, seksualinių fantazijų bei nesibaigiančių provokacijų. Pastarosios, matyt, ir neleidžia rašytojui gauti Nobelio literatūros premijos, kurios jis jau seniai nusipelnė.
 
Taigi, pamiršti apie Rothą ir žiūrėti į Alą Paciną, kuris mėgaudamasis kiekviena ekrano minute, kiekvienu stambiu planu ir kiekvienu gestu suvaidins parabolę apie tai, kas atsitinka, kai staiga išnyksta talentas, o jo vietą užima negalia, senatvė ir mirties laukimas. Bet pirmiausia „Septintas veiksmas“ – pasakojimas apie tai, ką reiškia būti aktoriumi. Neatsitiktinai jis prasideda scena grimo kambaryje, kur Pacino herojus – šešiasdešimt septynerių aktorius Saimonas Eksleris – rengiasi išeiti į Brodvėjaus sceną. Iki išėjimo liko kelios minutės, aktorius kalbasi su savo atvaizdu veidrodyje ir vis kartoja Shakespeare’o žodžius apie tai, kad pasaulis yra scena, o mes visi – aktoriai. Ši įžanga į filmą lyg užprogramuoja viską, ką jame norės pasakyti ir parodyti Alas Pacino, nuo tos akimirkos, kai jo Saimonas Eksleris suprato, kad daugiau nebegali vaidinti, iki tos, kai scenoje įkūnydamas karalių Lyrą iš pradžių jis suvaidins mirtį, o paskui mirs iš tikrųjų.

„Septintas veiksmas“
„Septintas veiksmas“
„Septintas veiksmas“
„Septintas veiksmas“
„Septintas veiksmas“
„Septintas veiksmas“
„Prior“ inf.

„Oskarams“ nominuoti trumpametražiai Lietuvos kino ekranuose

 

Šią savaitę penkiuose Lietuvos miestuose bus parodyta 2015 m. „Oskarams“ nominuotų trumpametražių vaidybinių filmų programa. Pažintis su penkiais šiemet geriausiais trumpais filmais prasideda balandžio 21 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Gargžduose.

 

„Telefono skambutis“
„Telefono skambutis“
„Aja“
„Aja“
„Aliejinė lempa“
„Aliejinė lempa“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

68-asis tarptautinis Kanų kino festivalis šiemet vyks gegužės 13–24 dienomis. Praėjusį ketvirtadienį paskelbti filmai, kurie dalyvaus oficialiose festivalio programose – tai konkursas ir „Ypatingas žvilgsnis“. Pagrindiniam konkursui atrinkta 17 filmų, bet festivalio direktorius Thierry Frémaux spaudos konferencijoje sakė, kad konkurse gali atsirasti keli dar nebaigti filmai.
 
Pirma Kanų staigmena – festivalį po 28 metų atidarys moters režisierės filmas – Emmanuelle Bercot „Saugok galvą“ („La tête haute“). Pastaraisiais metais festivalį dažniausiai atidarydavo brangūs Holivudo filmai, tokie kaip „Didysis Getsbis“. Bercot Lietuvoje žinoma iš filmo „Aš tuoj grįšiu“ (2013), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Catherine Deneuve. Naujame režisierės filme ji vaidina teisėją. Deneuve herojė stengiasi padėti nusikaltusiam paaugliui. Pasak Frémaux, jis norėjo, kad festivalis prasidėtų filmu, kuris kartu yra ir drąsus, ir jaudinantis.

Kadras iš Kanų kino festivalio atidarymo filmo „Saugok galvą“
Kadras iš Kanų kino festivalio atidarymo filmo „Saugok galvą“
Kadras iš filmo „Šaltu krauju“ (1967)
Kadras iš filmo „Šaltu krauju“ (1967)
„Above and Beyond“ plakatas
„Above and Beyond“ plakatas
Kadras iš televizijos serialo „Paslaptinga aistra“
Kadras iš televizijos serialo „Paslaptinga aistra“
Kora Ročkienė

Kiekvienas turi savo Žmogų-paukštį

Pokalbis su Emma Stone

Woody Allenas, kurio „Mėnesienos magijoje“ Emma Stone suvaidino pagrindinį vaidmenį, pavadino jauną aktorę didžiausiu atradimu ir iškart pakvietė į naują filmą. „Žmoguje-paukštyje“ Stone suvaidino Rigano dukterį Sem, bandančią išsivaduoti nuo narkotikų priklausomybės. Šis vaidmuo atnešė jai „Oskaro“ nominaciją. Pateikiame internete pasirodžiusio Martos Balagos pokalbio su Emma Stone apie „Žmogaus-paukščio“ filmavimą fragmentus.

Emma Stone filme „Žmogus-paukštis“
Emma Stone filme „Žmogus-paukštis“
Jonas Ūbis

Šlykštūs žodžiai iš televizijų širdies

Krėsle prie televizoriaus

Iš banko vis gaunu pasiūlymus „senjorui“, nors nepretenduoju juo būti ir pajuntu pasidygėjimą kiekvienąkart, kai išgirstu šį veidmainišką žodį, kuris itin dažnai skamba vaistų reklamose. Televizijų anonsuose nuolat girdėti žodis „grandas“, tarsi gyventume maurų krašte. Vienas tinklalapis populiaraus lietuvių dizainerio klientes kažkodėl vadina „stiliaus ikonomis“, net jei dizainerio supratimas apie stilių akivaizdžiai prasilenkia su puošiamos ir didelius pinigus jam sumokėjusios ponios esme.
 
Medijos kasdien mums bruka totalų žodinį kičą, kuris prasibrovė net į konservatyvią ir, atvirai sakant, nelabai paslankią lietuvių kalbą. Vis stebiuosi, kaip neatsiranda lietuviškas „celebrity“ atitikmuo, juk akivaizdu, kad norėdamas tapti žvaigžde, garsenybe ar įžymybe vis dėlto turi ką nors nuveikti, o koks nors „celebritas“ ar „celebritė“ (primena tautišką „cepeliną“) tik parazituoja socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Tiesa, kartais šie piliečiai pluša prie „sienelių“, nes po kiekvienos lietuviško filmo premjeros ar kokio nors kino festivalio mano elektroninį paštą užkemša prie sienelių prigludusių „žmonių“ nuotraukos. Žiūriu į jas, į televizoriaus ekraną, kur net nacionalinės televizijos laidas veda visiškai susikompromitavęs politikas juokdarys, atsiverčiu populiarų dienraštį, kuris išsijuosęs garbina sportininkus, įsijungiu Seimo televizijos kanalą ir pagaliau pradedu suprasti, kad tai ir yra tikroji Lietuva. Jei jos gyventojų daugumą tenkina tokie politikai ir tokia žiniasklaida, vadinasi, jie atspindi žiūrovų ir rinkėjų norus, lūkesčius bei kultūros ar valstybės įsivaizdavimą.
 

„Vasara Provanse“
„Vasara Provanse“
„Elektriniame rūke“
„Elektriniame rūke“
Živilė Pipinytė

Paukštis labirinte

Nauji filmai – „Žmogus-paukštis“

Alejandro Gonzálezo Iñárritu filme „Žmogus-paukštis“ („Birdman“, JAV, 2014) kiekvienas, net antraeilis personažas sugeba atvesti prie naujų istorijų, aliuzijų ir prasmių. Visas jas sujungia pagrindinis filmo herojus aktorius Riganas Tompsonas. Kadaise jis išgarsėjo populiariame Holivudo filme apie Žmogų-paukštį, bet dabar jo šlovė prigeso ir Riganas nusprendė ją susigrąžinti statydamas Brodvėjaus teatre Raymondo Carverio pjesę „Apie ką kalbame, kai kalbame apie meilę“, kurioje vaidina pagrindinį vaidmenį. Riganą slegia atsakomybė ir baimė, kad gali nepavykti. Juolab kad į spektaklį jis sudėjo ne tik menines ambicijas bei savo pinigus, bet ir lūkesčius susitaikyti su savimi ir su artimaisiais – mylimomis ar mylėtomis moterimis, narkotikus norinčia mesti dukterimi. Neatsitiktinai viena svarbiausių scenoje jo herojaus sakomų frazių yra „Aš neegzistuoju!“, o bene nuoširdžiausias paties Rigano prisipažinimas (pirmiausia sau): „Manęs nebuvo mano gyvenime.“

„Žmogus-paukštis“
„Žmogus-paukštis“
„Žmogus-paukštis“
„Žmogus-paukštis“
„Žmogus-paukštis“
„Žmogus-paukštis“
Rengėjų inf.

Susitikimas su rusų aktoriumi ir režisieriumi Sergejumi Puskepaliu

 

Tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formatas - A3“ kvietimu Vilniuje lankysis žinomas režisierius ir aktorius, Rusijos nusipelnęs artistas Sergejus Puskepalis. Balandžio 20 d. jis dalyvaus viešame susitikime tema „Kinas keičia pasaulį. Kuria linkme?“

 

Sergejus Puskepalis
Sergejus Puskepalis
„Kino pasakos“ inf.

„Kino pasaka“ tapo mėnesio platintoju tarptautiniame kino naujienų portale

 

Vienintelis apie Rytų ir Vidurio Europos kino industriją rašantis naujienų portalas filmneweurope.com kiekvieną mėnesį pristato po vieną Europos kino platintoją. Balandį mėnesio platintoju pasirinkta viešoji įstaiga „Kino pasaka“ iš Lietuvos. Pristatyme apžvelgiamas išleistų filmų sąrašas, Europos filmų platinimo situacija Lietuvoje, kino festivalių vaidmuo, išleidžiant filmą į ekranus.

„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“
„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“
Mantė Valiūnaitė

Pakeliui į kiną

Filmas apie režisierių Rimą Tuminą „Pakeliui į prieplauką“

Teatro dienos proga Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ ir praėjusią savaitę Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas debiutinis Ramunės Sakalauskaitės dokumentinis filmas „Pakeliui į prieplauką“ (Lietuva, 2014). Tai keturiasdešimties minučių kelionė į teatro režisieriaus Rimo Tumino gyvenimo ir kūrybos detales. Filme siekiama sukurti visapusišką režisieriaus portretą, apžvelgiami jo vaikystės atsiminimai, mėgstamos vietos, santykiai su šeima bei kolegomis ir, žinoma, kasdienybė teatre.
 
Dokumentiniame kine svarbią vietą užima biografiniai ar autobiografiniai filmai,  į centrą statantys žmogų. Kaip ir fotografijoje ar tapyboje, filmuose dažnai rodomas kuo nors režisierių sudominęs žmogus, nesvarbu, ar tai būtų svarbi ir įspūdinga asmenybė, ar praeivis gatvėje. Fotografijoje ar tapyboje asmuo sustingdomas laike – talentingi kūrėjai portretuose ir per šią vienintelę užfiksuotą akimirką sugeba aprėpti įvairius portretuojamojo veiklos ar gyvenimo aspektus bei lekiantį laiką, tačiau kinas pasižymi ypatinga savybe atskleisti judantį ir laike esantį žmogų.

Rimas Tuminas filme „Pakeliui į prieplauką“
Rimas Tuminas filme „Pakeliui į prieplauką“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas