7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Šeimos kaleidoskopas

Artėja „Žiemos ekranai“

Sausio 21 d. prasideda Prancūzų kultūros instituto rengiamas festivalis „Žiemos ekranai“. Jis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Anykščiuose, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Palangoje.

Šįkart festivalio programos sudarytojai atrinko filmus apie šeimą. „Žiemos ekranus“ atidarys Olivier Jahano filmas „Smėlio pilys“ („Les Chateaux du sable“, 2015). Tai pasakojimas apie trisdešimtmetę fotografę Eleonorą, kuri nusprendė parduoti tėvo namą. Į Bretanę jį vyksta su senu draugu Samueliu, su kuriuo jie išsiskyrė prieš kelerius metus. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Emma de Caunes ir Yannicas Renier.

Laurent’o Larivière’o socialinė drama „Aš esu karys“ („Je suis une soldat“, 2015) šiemet buvo rodyta Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. Jo herojė trisdešimtmetė Sandrina (Louise Bourgoin) priversta grįžti į motinos namus. Ji pradeda dirbti dėdės šunų veislyne. Greit paaiškėja, kad čia užsiimama iš Rytų šalių atvežtų šunų kontrabanda.

„Smėlio pilys“
„Smėlio pilys“
„Savaitgaliai“
„Savaitgaliai“
Jonas Ūbis

Valdžia naikina

Krėsle prie televizoriaus

Vis laukiu, kada ir Lietuvoje atsiras romanas, kuriame bus aprašyta fiktyvaus politiko biografija. Tokiose knygose dažniausiai rašoma apie tai, ką slepia jų herojai, ir tai leidžia geriau apibūdinti visuomenę, kuri juos išrinko. Kol tokių knygų neturime, galima pasižiūrėti Kevino Macdonaldo 2009 m. sukurtą „Tikrąją padėtį“ (LRT, 21 d. 22 val.). Šis politinis trileris – populiaraus BBC 2003 m. serialo kino versija. Filmo herojus yra žurnalistas Makafris (Russell Crow), tiriantis žiaurius nusikaltimus. Viena iš aukų – kongresmeno Kolinzo (Ben Affleck) meilužė. Politiką žurnalistas pažįsta nuo universiteto laikų. Jis pradeda domėtis korupcija aukščiausiuose valdžios ešelonuose ir politikos sluoksniuose. Tačiau žmonės, su kuriais susiduria Makafris, nepratę, kad į jų reikalus kištųsi pašaliniai.

 

Vis dėlto režisierių, matyt, labiau sudomino žurnalistikos tema, tiksliau, dienraščių ir interneto konkurencija. Makafris – tipiškas senosios žurnalistikos atstovas: jis moka rašyti ranka, tikrinti faktus, tyčiojasi iš visokių kvailų tinklaraščių (nors imasi globoti ne pačią kvailiausią tinklaraštininkę), sugeba rinkti informaciją be kompiuterio ar mobiliojo telefono, bet svarbiausia, jis siekia tiesos, o ne šlovės ar pinigų. Man regis, pas mus apie tokią žurnalistiką jau visi pamiršo, ypač skaitantieji internetinius šiukšlynus, kuriuose svarbiausia naujiena – abejotinos reputacijos gražuolės užpakalis.

„Tikroji padėtis“
„Tikroji padėtis“
„Žmogus, pakeitęs viską“
„Žmogus, pakeitęs viską“
„Biutiful“
„Biutiful“

Filmai ne tokie jau ir svarbūs

Nanni Moretti apie „Mano mamą“

Kiekvienas mano filmas yra asmeniškas: tik tokį kiną sugebu kurti. Filme „Turime popiežių!“ pasakojau apie popiežiaus depresiją, bet iš tikrųjų apie savo. „Balandis“ tikrąja to žodžio prasme buvo apie mane, apie tėvystės patirtį, naują požiūrį į artimuosius. Esu gana savikritiškas, sugebu ir mėgstu iš savęs pasijuokti. Bet filme „Mano mama“ man reikėjo distancijos – nenorėjau pasakoti apie kažką, kas pernelyg stipriai primintų mane. Ieškojau autonomiško personažo iš kūno ir kraujo. Mane daug kas sieja su Margherita, bet ir daug skiria. Ji – ne sijonuotas Moretti.

„Mano mama“
„Mano mama“
Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Aš už tave pakalbėsiu“

Nauji filmai – „Aš už tave pakalbėsiu“

Dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ (Lietuva, Italija, 2015) režisieriai Maxie Dejoie ir Virginija Vareikytė neslepia norėję, kad apie sovietų valdžios persekiojimą Lietuvoje kalbėtų žmonės, kalėję KGB kalėjime Vilniaus centre, savo kailiu patyrę sekimą ar provokacijas. Filmo kūrėjai atsisakė istorikų, ekspertų komentarų ir pasitikėjo tik filmo personažais bei archyviniais kadrais. Iš pirmo žvilgsnio „Aš už tave pakalbėsiu“ nepretenduoja į istorinį apibendrinimą, nes kūrėjams svarbu perteikti herojų išgyvenimus, prisiminimus, trumpai tariant, išgirsti tiesą iš pirmų lūpų. Tai pabrėžia ir subjektyvi operatoriaus Federico Torresso, kuriam talkino Eitvydas Doškus, kamera. Ji somnabuliškai klaidžioja po dabar Genocido muziejumi tapusio KGB kalėjimo koridorius, Vilniaus gatves ir miegamuosius rajonus. Kadre iškart atsiranda slogi atmosfera, kurią filmo autoriai nori išsaugoti visą filmą. Tai, matyt, aiškiausiai ir išreiškia jų požiūrį į anuos laikus. Deja, jis banalus ir paviršutiniškas, primenantis ekskursijos po KGB muziejų, kuri taip pat rodoma filme, įspūdžius. „Aš už tave pakalbėsiu“ autoriai ėmėsi užduoties, kuri, matyt, peraugo jų sugebėjimus ir žinias. Jie pasiryžo kalbėti už žmones, kurių patirties nesugeba suprasti.

„Aš už tave pakalbėsiu“
„Aš už tave pakalbėsiu“
„Aš už tave pakalbėsiu“
„Aš už tave pakalbėsiu“
„Aš už tave pakalbėsiu“
„Aš už tave pakalbėsiu“
NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – pokalbis apie kino kultūros pokyčius Lietuvoje

Sausio 13 d., trečiadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) vyks pokalbis „Kino sklaida Lietuvoje XX a. aštuntame ir devintame dešimtmečiais. Kino teatrų vaidmuo“, tęsiantis parodą „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ lydinčių renginių programą.

Parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš NDG archyvo
Parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš NDG archyvo
LKC inf.

Vilniuje prasideda „European Short Pitch 2016“ dirbtuvės

Šiandien Vilniuje prasideda „European Short Pitch 2016“ mokymai, kuriuose trumpametražių filmų kūrėjai iš 15 Europos šalių tobulins savo įgūdžius, semsis žinių iš Europos kino profesionalų ir stengsis juos sudominti naujais filmų projektais.

 

Kaip ir kiekvienais metais, mokymų programą sudaro dvi dalys – scenarijaus vystymo dirbtuvės bei projektų pristatymo sesija. Pastaroji tradiciškai vyksta Liuksemburge kovo mėnesį Tarptautinio Liuksemburgo festivalio metu, o scenarijaus vystymo dirbtuvės kasmet organizuojamos vis kitoje šalyje. Vilnius šiemet pasirinktas neatsitiktinai. „European Short Pitch“ jau antrus metus bendradarbiauja su „Baltic Pitching Forum“ – Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo platforma, kurią rengia trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru ir siekiant sustiprinti šių dviejų mokymų platformų profesinius ryšius šiemet ir buvo pasirinktas Vilnius.

„Kino pavasario“ inf.

21-ojo „Kino pavasario“ ispaniškoji dalis: pasipriešinimas likimui, magija ir aistra

Kovo 31–balandžio 14 d. vyksiančio festivalio programose „Festivalių favoritai“ ir „Metų atradimai“ bus pristatytos ir penkios juostos iš skirtingų Ispanijos regionų. Trys iš jų pateko tarp Ispanijos kino meno akademijos nacionalinių apdovanojimų pretendentų ir surinko 19 „Goya“ nominacijų.

 

Tarp šių metų „Kino pavasarį“ aplankysiančios San Sebastiano kino festivalio delegacijos narių – ir jo programos sudarytojas Roberto Cueto. Pasak jo, penki paskutiniame San Sebastiano festivalyje pristatyti ispaniški filmai – puikūs įvairialypio ir gyvybingo šiuolaikinio Ispanijos kino pavyzdžiai.

„Nuotaka“
„Nuotaka“
„Trumanas“
„Trumanas“
„Tobula diena skrydžiui“
„Tobula diena skrydžiui“
„Kai nuvirsta medis“
„Kai nuvirsta medis“
„Apostatas“
„Apostatas“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šiąnakt Beverli Hilse 73 kartą buvo išdalyti Holivude akredituotų užsienio žurnalistų apdovanojimai „Auksiniai gaubliai“. Apdovanuotuosius rinko 91 vienas žurnalistas iš 55 šalių. „Auksiniai gaubliai“ dažnai numato ir pretendentus į „Oskarus“. Pastarųjų nominantai bus paskelbti netrukus – sausio 14 dieną.

 

„Auksiniuose gaubliuose“ triumfavo Alejandro Gonzálezo Iñárritu filmas „Hju Glaso legenda“ („The Revenant“), kurį Lietuvos žiūrovai galės pamatyti nuo sausio 29 dienos. „Hju Glaso legenda“ gavo geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio dramos aktoriaus (Leonardo DiCaprio) „Auksinius gaublius“.

 

Geriausia komedija arba miuziklu tapo Ridley Scotto „Marsietis“. „Auksinis gaublys“ geriausiai dramos aktorei įteiktas Brie Larson, suvaidinusiai Lenny Abrahamsono filme „Kambarys“. Geriausia komedijos arba miuziklo aktore tapo Jennifer Lawrence už vaidmenį filme „Džoja“ („Joy“, rež. David O. Russell), kuris mūsų ekranuose pasirodys nuo sausio 22 dienos. „Marsietyje“ pagrindinį vaidmenį įkūnijęs Mattas Damonas apdovanotas geriausio komedijos arba miuziklo aktoriaus „Auksiniu gaubliu“. Apdovanojimus už antro plano vaidmenis pelnė Kate Winslet („Steve Jobs“) ir Sylvesteris Stallone („Krydas. Gimęs kovoti“, ekranuose nuo šio penktadienio). „Auksinį gaublį“ už geriausią scenarijų pelnė Aaronas Sorkinas („Steve Jobs“). Geriausiu filmu užsienio kalba tapo vengrų režisieriaus László Nemeso filmas „Sauliaus sūnus“, kurį rudenį rodė „Scanorama“.

Kadras iš filmo „45 metai“
Kadras iš filmo „45 metai“
Davidas Bowie Nagisos Oshimos filme „Gerų Kalėdų, pone Lourensai“ (1983)
Davidas Bowie Nagisos Oshimos filme „Gerų Kalėdų, pone Lourensai“ (1983)
Kadras iš filmo „Didžioji skola“
Kadras iš filmo „Didžioji skola“
Kadras iš filmo „Hju Glaso legenda“
Kadras iš filmo „Hju Glaso legenda“
Maksimas Suchanovas Vladimiro Mirzojevo filme „Borisas Godunovas“ (2011)
Maksimas Suchanovas Vladimiro Mirzojevo filme „Borisas Godunovas“ (2011)

Kino metai prasidėjo

Ko laukti 2016-aisiais?

Nors didžiųjų kino teatrų repertuaras dažnai nuvilia kino gerbėjus, akivaizdžias jo spragas bando kamšyti kino festivaliai. Platintojai nenoriai dalijasi savo planais, juolab kad jie nuolat keičiasi, o žadėti filmai taip ir nepasirodo kino teatruose. Tačiau metų pradžioje galima ir pasvajoti, pasvarstyti, ko verta tikrai laukti, o ką bus galima pamatyti jau visai netrukus.

 

Sausio viduryje turi pasirodyti Adamo McKay’aus „Didžioji skola“ („The Big Short“). Pranašaujama, kad tai vienas geriausių šių metų filmų. Christianas Bale’as, Steve’as Carellas, Ryanas Goslingas ir Bradas Pittas vaidina finansininkus, kurie išpūtė nekilnojamojo turto burbulą. Tik kad jiems toli iki bankininkų, pasaulį atvedusių į 2008-ųjų krizę. Todėl finansininkai tampa teigiamais veikėjais. Puikus tempas, originali režisūra, edukacinė vertė ir moralinis kartėlis – šio filmo bruožai.

„Didžioji skola“
„Didžioji skola“
„Hail, Cezari!“
„Hail, Cezari!“
„Frankofonija“
„Frankofonija“
„Bruklinas“
„Bruklinas“
„Kambarys“
„Kambarys“
Jonas Ūbis

Kai nesiseka

Krėsle prie televizoriaus

Lietuviai nuo tarpukario mėgdžioja amerikiečius, todėl nesistebiu, kai įsijungęs televizorių girdžiu tik sėkmės istorijas, nesvarbu, ar iš praturtėti bet kokia kaina (net savo orumo) siekiančių emigrantų, ar iš turtingų žmonių, kurie laiko save tautos žiedu. Gal todėl kiekviena televizija nuolat teikia ir kokius nors prizus, nes sėkmę turi patvirtinti solidžiai sveriantis ženklas. Todėl abejoju, ar brolių Coenų 2013 m. filmą „Groja Liuvinas Deivisas“ (LRT kultūra, 13 d. 22.40) tinka rodyti su „Elito kino“ etikete. Mūsų elitas nemėgsta nevykėlių ir jų neužjaučia.

 

Coenų filmas kalba apie tai, kas yra sėkmė. Liuvinas Deivisas neturi nieko – pinigų, namų, draugų, mylimos moters, šviesios ateities, jis neseniai palaidojo savižudį muzikinio dueto partnerį ir netrukus susipyks su apgaviku prodiuseriu. Jo solinio albumo taip pat niekam nereikia. Liuvinas turi tik savo muziką ir dar tiki, kad ji kam nors bus reikalinga, bet tas tikėjimas vis beprasmiškesnis. Pernakvojęs draugų namuose, jis užtrenkia duris, ir mylimas draugų katinas Ulisas lieka Liuvino glėbyje. Tai – jų abiejų odisėjos po Niujorką pradžia.

„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„1944“
„1944“
„Banditai“
„Banditai“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas