7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Gediminas Kukta

Vienu sakiniu: „Kino pavasaris“

Trumpos kino recenzijos

„Mimozos“, rež. Oliver Laxe, Marokas

Galima vadinti savitiksle egzotika, apkaltinti snobiškumu, piktintis, kad neaiški istorija, tačiau kol kas tai yra geriausia, ką mačiau festivalyje, ir panašu, kad nei socialinės dramos iš Vidurio Europos (nes panašios), nei pripažintų meistrų sugrįžimai (nes žinai, ko laukti), nei debiutantų iš Azijos kino ieškojimai (nes, pasirodo, viskas jau atrasta) kol kas nepralenks pasakojimo apie hipnotizuojančią kelionę per Maroko kalnus, kurios metu išbandomas žmogaus tikėjimas ir įvyksta susitikimas su Kitu: veikėjo Achmedo – su pranašišku (velnišku?) nepažįstamuoju Šakibu, o žiūrovo – su pačiu kino vaizdu, kuris kviečia atsiverti beveik taktilinei patirčiai, tokiai retai šiuolaikiniame kine.

„Mimozos“
„Mimozos“
„Kita vilties pusė“
„Kita vilties pusė“
„Visos nemiegotos naktys“
„Visos nemiegotos naktys“
„Monoklio“ inf.

„Šaltos ausys“ vėl tarptautinių kino festivalių konkurse

Lino Mikutos dokumentinis filmas „Šaltos ausys“ sėkmingai keliauja po tarptautinius kino festivalius. Kovo pabaigoje filmas bus rodomas Ukrainoje, jau keturioliktą kartą vykstančiame tarptautiniame žmogaus teisių filmų festivalyje „DocuDays“.

„Šaltos ausys“
„Šaltos ausys“
„Kino pavasario“ organizatoriai

„Kino pavasario“ atsakymas dėl filmo „Voluinė“

Išgirdome ir vertiname visus argumentus, kritikuojančius vieno labiausiai vertinamų šiuolaikinio lenkų kino režisierių Wojciecho Smarzowskio filmą „Voluinė“ ir festivalį, kad jį rodo. Norime pabrėžti, kad sudarinėdami festivalio programą, esame nepriklausomi nuo jokių politinių institucijų – tai būtina, norint, kad „Kino pavasaris“ išliktų laisvas ir atviras kultūros įvykis.

Mes nusprendėme rodyti „Voluinę“, visų pirma, dėl jo meninės vertės: Lenkijos kino apdovanojimuose „Voluinė“ nominuota 14-oje kategorijų ir 9-iose apdovanota, tarp jų – ir geriausio filmo.

Žemiau pasirašę autoriai

Neugdykime tautų priešpriešos

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

2017-03-22 Vilnius

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Volynė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.


Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, pagaliau, kaip tai dera su oficialia Lietuvos pozicija Ukrainos ir Lenkijos santykių požiūriu?

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kovo 22 d. mirė estų kino ir teatro aktorius, režisierius Lembitas Ulfsakas. Jis gimė 1947 m., 1970 m. baigė Talino konservatorijos aktorių fakultetą. Ulfsakas suvaidino per 70 filmų ir televizijos serialų. Jis išgarsėjo sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Legenda apie Tilį“ ( rež. A. Alovas ir V. Naumovas, 1969). Vienas populiariausių Ulfsako vaidmenų – Žakas Paganelis televizijos seriale „Ieškant kapitono Granto“ (rež. S. Govoruchinas, 1989). Ulfsakas filmavosi ne tik estų, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, Centrinės Azijos, lenkų režisierių filmuose. Jo partneriais buvo lietuvių aktoriai Laimonas Noreika, Antanas Barčas, Juozas Budraitis, Liubomiras Laucevičius, Stasys Petronaitis, Valentinas Masalskis, Jūratė Onaitytė, Ingeborga Dapkūnaitė ir kiti. 1987 m. Ulfsakas debiutavo kaip kino režisierius: „Tallinfilm“ studijoje sukūrė filmą „Vidutinio amžiaus džiaugsmai“. 2015 m. Ulfsakas įkūnijo pagrindinį Zazos Urušadzės filmo „Mandarinai“, kuris buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“, personažą.

Kadras iš filmo „Lyčių mūšis“
Kadras iš filmo „Lyčių mūšis“
Lembitas Ulfsakas filme „Mandarinai“
Lembitas Ulfsakas filme „Mandarinai“
Kadras iš filmo „Dvigubas meilužis“
Kadras iš filmo „Dvigubas meilužis“
Kadras iš filmo „Voluinė“
Kadras iš filmo „Voluinė“
Jonas Ūbis

Visko po truputį

Krėsle prie televizoriaus

Egėjo jūra, brangi jachta, šeši skirtingo amžiaus vyrai. Jų profesijos – visiems reikalingos, gyvenimas, galima sakyti, pavyko. Tai pabrėžia ir trijų juos aptarnaujančių vyrų elgesys. Žvejyba, nardymas ir žaidimai turi padėti atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių, sutvirtinti draugystės ryšius. Kol vienas nepasiūlys sužaisti, kas iš jų geriausias. Nuo tada iki pat reiso pabaigos veikėjai nepaliaujamai vertins vieni kitus. Jie lygins pajamas, falo ilgį, erekcijos dažnumą, cholesterolį, žvejo sugebėjimus, meninius talentus ir t.t.

„Ševaljė“
„Ševaljė“
„Ševaljė“
„Ševaljė“
„Žmogus, kurio nebuvo“
„Žmogus, kurio nebuvo“
„Žmogus, kurio nebuvo“
„Žmogus, kurio nebuvo“
Jonas Ūbis

Filmus kuria keistuoliai

Pavasarinio „Kino“ skaitymo malonumai

Kai skaitau garsių režisierių interviu, visada atkreipiu dėmesį, kaip jie pasakoja apie perskaitytas knygas. Pagarbų pavydą sukelia Pedro Almodovaro literatūrinės įžvalgos ar Steveno Soderbergho per metus perskaitytų knygų sąrašas. Režisieriai ieško įkvėpimo knygose ir poezijoje. Jimo Jarmuscho „Patersonas“ įrodė, kad eilės gali tapti nuoroda, kaip suvokti filmo esmę. Šį skaidrų filmą galima interpretuoti įvairiai, nes jis priartėja prie eilėraščio, kurį kiekvienas suvoks savaip, ištarmės. Naujame „Kine“, kurio viršelį papuošė Adamas Driveris, „Patersono“ interpretaciją siūlo Aistė Račaitytė. Perskaičius Santos Lingevičiūtės straipsnį „Ir vėjas, ir lietus“ apie Abbasą Kiarostami, taip pat akivaizdu, kokia svarbi šiam Irano kūrėjui buvo persų poezija. Lingevičiūtė išsamiai aptaria Kiarostami kūrybos stiliaus ir formos ypatybes, bet kartu padeda suvokti jo filmų unikalumą, gimstantį ties vaizdo ir žodžio riba: „Abbaso Kiarostami žiūrovas turi būti kantrus, kad po truputį suvoktų, kas slypi už iš pažiūros gražių vaizdų. Arba, kaip sakė pats režisierius, nebūtina suprasti (kaip tradicinį vyraujančios krypties kiną), svarbiausia mėgautis, kaip kad mėgaujamasi poezija arba muzika.“

Audra Baranauskaitė

Gyvenimo vingiai

Povilas Pukys (1925–2017)

Pirmą kartą apsilankiau Pukių namuose prieš trylika metų, kai vienam žurnalui rengiau interviu su Silvija Lomsargyte-Pukiene apie jos knygą „Dita“. Tada ir susipažinau su Povilu Pukiu, paskui čia lankiausi dar keletą kartų, jau ne dėl interviu, o todėl, kad buvo be galo smagu bendrauti su šiais žmonėmis.

 

Draugai ir artimieji Pukį vadino Paulium. Atviras žvilgsnis, džiugi, veidą nutvieskianti kone vaikiška šypsena, adekvati ir greita reakcija, kad ir ką pasakytum. Būdamas tolerantiškas ir liberalus, niekada neslėpdavo savo nuomonės ar emocijų, galėdavo patraukti per dantį, numoti ranka, sakydamas „ai, nesvarbu“, ir vis tiek tai buvo vienas mieliausių pašnekovų, su kuriais kalbėdama nejutau amžiaus skirtumo, o vien tik bendravimo džiaugsmą.

Povilas Pukys. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Povilas Pukys. Nuotrauka iš šeimos archyvo

Intelektualinės provokacijos

Paulis Verhoevenas ir Agnieszka Holland apie savo filmus

Šių metų „Kino pavasario“ atidarymo filmas – olandų režisieriaus Paulio Verhoeveno psichologinė drama „Ji“ („Elle“). Tai vieno svarbiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų Philippe’o Djiano romano ekranizacija. Populiarios lenkų prozininkės Olgos Tokarczuk knygą „Trauk savo plūgą per mirusiųjų kaulus“ ekranizavo Agnieszka Holland – „Pėdsakas“ rodomas konkursinėje festivalio programoje „Baltijos žvilgsnis“. Abiejų filmų veikėjos provokuoja žiūrovus, tai stiprios, valingos nebe pirmos jaunystės moterys. Pateikiame Januszo Wróblewskio pokalbių su abiem režisieriais, šiemet išspausdintų žurnale „Polityka“, fragmentus.

„Pėdsakas“
„Pėdsakas“
„Ji“
„Ji“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Stevenas Spielbergas perkels į ekraną Liz Hannah scenarijų „The Post“. Jis pasakoja apie anksčiau už Votergeito skandalą, 1971-aisiais nuskambėjusius „Pentagono dokumentus“ („Pentagon papers“). Filmas bus apie tai, kaip du „The Washington Post“ redaktoriai nusprendė paskelbti reportažą, pakeitusį jų gyvenimą. Tomas Hanksas vaidins laikraščio redaktorių Beną Bradlee, Meryl Streep – legendinę šio dienraščio leidėją ir redaktorę Katharine Graham. Beje, aktoriai pirmąkart susitiks ekrane.

 

Mūsų laikais, kai slapta informacija „nuteka“ beveik kasdien, „Pentagono dokumentų“ istorija bus itin įdomi. JAV gynybos ministerija paprašė ataskaitos apie Vietnamo karą. Valstybės departamento analitikas Danielis Ellsbergas iš pradžių buvo įsitikinęs karo šalininkas, bet kai nusprendė, kad laimėti Vietname neįmanoma, buvo atleistas ir nutekino informaciją dienraščiui „The New York Times“. Prezidento Nixono administracija visais būdais stengėsi užkirsti kelią ataskaitos paviešinimui. Kai JAV Aukščiausiasis teismas uždraudė „The New York Times“ ataskaitą skelbti, iniciatyvą perėmė „The Washington Post“, pridėjęs dar daugiau informacijos iš 47 tomų ataskaitos.

Meryl Streep
Meryl Streep
Kadras iš filmo „Mokinys“
Kadras iš filmo „Mokinys“
Romain Duris
Romain Duris
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas