Liesti keramiką kaip būtybę

Iki liepos 22 d. VDA galerijoje Akademija eksponuojamos dvi parodos: Alicjos Buławkos-Fankidejskos „Numanoma“ ir Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio „Savaiminis judėjimas“. Abu parodos autoriai yra skulptoriai, dirbantys su moliu, kuriantys atskirai, bet degantys savo darbus kartu, dirbantys Gdansko meno akademijoje (Akademia Sztuk Pięknych w Gdańsku). Paprašiau menininkų papasakoti apie šiuos ir kitus jų pasirinkimus. Interviu ilgokai atidėliotas, bet vis tik įvyko bendraujant nuotoliniu būdu. Žinodamas, kad Alicja yra baigusi doktorantūros studijas, pokalbį pradėjau nuo klausimo apie studijas.

Rokas Dovydėnas: Sveika, Alicja, žinau, kad baigei doktorantūrą Gdanske, gal galėtum papasakoti apie savo studijas?

Alicja Buławka-Fankidejska: Dirbdama asistente keramikos studijoje, Skulptūros ir intermedijos katedroje, po kelerių metų natūraliai privalėjau baigti doktorantūros studijas. Pradėjau 2018 m. Jos prasitęsė dėl motinystės atostogų ir dėl Covid19 pandemijos iki 2022 m.

Iki tol baigiau Skulptūros fakultetą Gdanske, studijų metais pradžioje susipažinau su keramikos technologijos kursu, vėliau trejus metus specialybės disciplina pasirinkau keramiką. Studijų metu mokiausi apie modeliavimo technikas, deginimą, keramikos dekoravimą, glazūravimą. Tai man suteikė tam tikrą keramikos magijos pažinimą.  Pamažu supratau, kad šioje srityje labai noriu dirbti ir realizuoti savo idėjas, projektus, skulptūras... Mąstymas apie keramiką tapo labai intensyvus.

Man patinka dirbti su moliu, tai labai jautri medžiaga. Studijuodami skulptūrą molį naudojome figūrų modeliavimui, dirbome su modeliu, lipdėme portretus, biustus, reljefus, kurie nebuvo degami. Vėliau labai natūraliai perėjau prie molio degimo. Sudėtingi technologiniai procesai man yra labai įdomi, kūrybiška, keramikos dalis. Pažįstant molio galimybes, kuriant glazūras ir degant darbus elektrinėse, malkomis ir dujomis kūrenamose krosnyse, šie skirtumų pažinimai man tapo svarbia tyrinėjimo ir kūrybinės veiklos dalimi.

Baigusi studijas planavau dirbti su keramika ir ją degti savo krosnyje. Mes su Dimitrijum turėjome nedidelę studiją Gdanske. Dima ten pastatė mūsų pirmąją dujomis kūrenamą krosnį.

Įprastai keramikai degimo metu, naudoja kompiuterius, o mes pradėjome viską daryti rankomis. Norėjome dalyvauti kiekviename degimo proceso žingsnyje, tai mus žavėjo. Mūsų tikslas – ne tik gaminti daiktus iš molio, bet ir visas šio stebuklingo virsmo procesas bei mūsų tiesioginis dalyvavimas jame.  Pamažu pradėjau maišyti savo glazūras, ruošti molį. Nuo 2017 metų dirbame studijoje, esančioje apie 60 km nuo Gdansko. Laukų ir žalumos apsuptyje, ramybėje ir tyloje įgyvendiname savo menines svajones.

R. D.: Ką jūs gaunate iš šio proceso? O kaip kūrinio idėja? Kaip per šį sudėtingą procesą ji atsiskleidžia?

A. B.-F.: Mums, skulptoriams, natūralus įkvėpimas, kylantis stebint artimiausią aplinką ir savo besikeičiantį kūną, moters kūną, kuris virsta medžiaginiu, keramikiniu, abstrahuotu kūnu – (molio) kūnu. Mano supratimu, keramikos formų kūniškumą pabrėžia keraminis paviršius, kuris dažnai poliruojamas prieš deginimą, o po to, išdegtas tinkamoje temperatūroje, kuria odos – gyvo audinio – efektą, kurį galima pajusti ne tik palietus, bet ir vizualiai.

Alternatyviomis degimo technikomis pasiekiu specifinę, ploną, molio paviršiaus struktūrą, efektą. Tai man labai svarbu kuriant skulptūrinius objektus, kuriuose būtent kietoji medžiaga derinama su paviršiumi, dengtu plonu spalvotu sluoksniu, neįkyriai pabrėžiant formos įtempimus, bei sąveikaujantis su ja. Man patinka natūrali molio spalva. Naudojant skirtingus degimo procesus – sagar, naked raku, baltišką raku, redukciją – tai tarsi tapyba ir piešimas ant objekto paviršiaus, prasiskverbiantis į molio struktūrą kuriantis jo audinį.

Nevengiu ir tradicinio keramikos glazūravimo. Ieškau tinkamų sąveikos proporcijų tarp dviejų materijų – paties molio ir ją papildančios glazūros dangos. Tokios paieškos yra keramikos esmė. Šioje skulptūros, tapybos ir architektūros sankirtoje įvyksta gražūs ir jaudinantys dalykai, kuriantys naują, šiuolaikišką medijos supratimą.

R. D.: Jūs taip pat rengiate alternatyvius keramikos degimo simpoziumus?

A. B.-F.: Taip, mes organizuojame tarptautinį keramikos simpoziumą „Alternatyvi keramika“ – mūsų kuruojamą projektą, kuris išsivystė iš ankstesnių asmeninių tyrimų ir peraugo į labiau integruotą veiksmą. Simpoziumą organizuoja Gdansko meno akademijos skulptūros ir intermedijos katedra, jis vyksta mūsų namuose ir studijoje, kaime netoli Skorčo (Skórcz) miesto, apie 60 km nuo Gdansko. Iki šiol surengėme tris simpoziumus, paskutinis tapo tarptautiniu ir buvo papildytas tarptautine konferencija WL4 meno erdvėje Gdanske. Taip pat įvyko simpoziumo dalyvių paroda meno centre Bydgoščiuje (Lenkija).

Simpoziumo pagrindas – aktyvus dalyvavimas keramikos kūrimo ir degimo procese, gebėjimas dirbti grupėje. Simpoziumo metu degama itin didelio formato monolitinė keramika, dujinėse krosnyse ją redukuojant. Redukcija nėra vizualiai matoma ir kelia nemažą technologinį iššūkį. Keramika yra labai performatyvus dalykas, turintis aiškius tarpdisciplininius polinkius. Šios patirtys – itin svarbus būsimųjų dailės studentų ugdymo elementas. Tai parodo, kad bendras mūsų veiklos tikslas yra ne tik keramika krosnyje, kurią kūrendami mes visi dirbame, bet ir bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo faktas, dažnai spontaniškas veiksmas ir greitas sprendimų priėmimas kritiniu metu. Darbų lipdymo ir degimo procesas yra labai intensyvus, keramika yra ne tik darbų lipdymas, bet ir atsakomybės už visą gyvą procesą prisiėmimas. Tai lydi didelė jaudulio ir geros energijos dozė, todėl šis darbo su keramika būdas yra gyvas, šviežias ir toks patrauklus. Tai tikras pasitikėjimo santykiais išbandymas ir atsitiktinumo kaip meninės vertybės, būtino kūrybos elemento įtvirtinimas.

R. D.: Galiausiai priėjome prie jūsų darbų, eksponuojamų Vilniuje. Visoje parodoje kalbate apie lytėjimo jausmą. Kai kuriuose darbuose tam pabrėžti naudojate termoaktyvias medžiagas?

A. B.-F.: Taip, eksponuoju tris keramines plokštes ir vieną erdvinį objektą termoaktyviu paviršiumi. Man, skulptorei ir keramikei, svarbu pakviesti žiūrovus kitaip pajausti mano darbus. Keramika yra labai jausminga ir trapi medžiaga, keramikos lietimas yra jos pažinimo dalis. Paliesdami darbus galite atskleisti viduje paslėptus piešinius. Šilumai jautri danga man suteikia galimybę neįkyriai ir subtiliai kalbėti apie tam tikrą „intymų susirašinėjimą“ (intimate correspondence). Nepermatoma termiškai jautri danga, kurią naudoju, leidžia žiūrovui aktyviai dalyvauti pamatant darbą. Intymus kontaktas, tiesioginis dialogas, žmogaus rankų šilumos perdavimas atskleidžia tai, kas dažniausiai slepiama. Tuo pačiu veiksmu reprezentacijos veiksmą užbaigia žmonės, kurie prie šių kūrinių sustoja ilgam, liečia paviršių, atranda iš po juodo sluoksnio lėtai išnyrantį piešinį.... vyksta energijos mainai. Menui savo energiją atiduoda žiūrovas. Procesas tęsiasi laike, molio struktūroje ilgai išlaikoma šiluminė energija matoma kaip integruoto, išorinio poveikio formoje pėdsakas.

Paprastai mes bijome liesti meno kūrinius. Man tai yra esminė keramikos, skulptūros dalis – multisensorinė medžiaga.  Paliesti paviršių reiškia suprasti formą, struktūrą, temperatūrą, kvapą ir pan.

R. D.: Dmitrijau, prašau papasakokite ir jūs apie savo darbus.

Dmitrij Buławka-Fankidejski: Kaip jau minėjo Alicja, aš taip pat studijavau skulptūrą. Specializavausi medalių ir mažose skulptūros formose, daugiausia dirbau su metalu. Mane žavi metalo liejimo technologija, šį pomėgį paverčiau praktika. Žmonos dėka pradėjau dirbti ir su moliu. Kartu statome savo dirbtuves. Tačiau tų pačių technologijų naudojimas kūryboje virsta kitokiu sąvokų, apibrėžimų ir pasaulio stebėjimų supratimu ir interpretavimu.

Kuriu skulptūras, kurios keičiasi laikui bėgant. Tai darau dirbdamas su moliu, metalais ar vandeniu. Mane domina reiškiniai: kaupimasis, konstravimas, skilimas, poslinkis, kintamumas, polimorfizmas, laikas, judėjimas ir kt. Žavinga yra pereinamoji materijos, sampratos ir formos būsena, nuolat besikeičianti laike ir erdvėje. Dažniausiai keramines skulptūras padengiu vario junginiais. Labai džiaugiuosi, kad tokios skulptūros laikui bėgant vizualiai kinta, glazūra įgauna naują spalvą, nusispalvina oksidacijos procese, kartais iki visiško redukcinio poveikio praradimo. Šie darbai nuolat kinta. Mane domina materijos savaiminis judėjimas. Judėjimas – savybė, būdinga būtybėms. Paroda „Savaiminis judėjimas“ pristato mano požiūrį į keramikos materiją ir jos sąveikos su erdve bei žiūrovu būdus.

R. D.: Parodos uždarymui planuojate nedidelį renginį?

A. B.-F.: Uždarydami parodą liepos 22 d. kviečiame į mūsų pastarojo meto veiklos simpoziumuose, ugnies skulptūrų parodose ir meninėse rezidencijose užsienyje dokumentacijos pristatymą. Pristatysime kitus, parodoje nematomus darbus, taip pat veiklas su menininkais ir dailės studentais, alternatyvias degimo technikas, sukurtos keramikos pavyzdžius, išdegtus mūsų pačių sukurtose dujinėse krosnyse.

R. D.: Ačiū už pokalbį.

Parodos veikia iki liepos 22 d.

Galerija „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius)