7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Turime suprasti, kas yra tikra laisvė

Pokalbis su Vladimiru Tarasovu

Vilniaus dailės akademijos dailėtyros II ir III kursų studentai pasikvietė žymų džiazo muzikantą, perkusininką, kompozitorių ir audiovizualinių instaliacijų kūrėją Vladimirą Tarasovą pasikalbėti apie kūrybą, meno studijas, sovietmečio dailės gyvenimą ir šiuolaikinį meną. Tuo įkvepiančiu pokalbiu dalijamės su skaitytojais.

Vladimiras Tarasovas. K. Pleitos nuotr.
Vladimiras Tarasovas. K. Pleitos nuotr.
Deima Žuklytė

Šiuolaikinis baletas ant popieriaus

Jūratės Stauskaitės paroda-akcija „Judesiai“ VDA ekspozicijų salėje „Titanikas“

Jūratės Stauskaitės piešinių ir grafikos paroda-akcija „Judesiai“ pasitinka ant sienos dailiai išraitytais Henri Matisse’o žodžiais: „Piešinys man – ne visų įgūdžių lavinimas, – tai priemonė intymiems jausmams išreikšti ir dvasios būsenoms nusakyti.“ Formaliai žiūrint, citata apibrėžia piešinį, tačiau tarp eilučių pasako daug svarbesnį dalyką – Stauskaitė pripažįsta susižavėjimą Matisse’u, kurio piešiniai yra artimi ir grafikės kūrybai. Apie tai stipriausiai liudija penkių kūrinių ciklas be pavadinimo, susisiejantis su Matisse’o 1952–1953 m. „Akrobatų“ serija. Šiuose piešiniuose plastiško kūno kontūrus, sukurtus švaria, grakščia linija, išduoda vos vienas kitas šokėjos silueto linkis.
 
Tačiau pradėsiu nuo pradžių. Parodoje eksponuojami keli ankstyvesni Stauskaitės darbų ciklai, kuriuose jau paliečiama vėliau išplėtota judesio tematika. Lyginant su toliau matomais naujesniais, eskiziškais kūriniais, pirmieji atrodo aiškesni ir konkretesni, padedantys suvokti menininkės kūrybos evoliucinį kelią abstraktumo link. Linija Stauskaitei buvo svarbi nuo pat diplominio darbo – iliustracijų Hanso Christiano Anderseno pasakai „Undinėlė“ – sukūrimo. Linijos santykis su plokštuma, laisvos, neapibrėžtos juodos dėmės ima ryškėti oforto, akvatintos ir sausos adatos technikomis 1984–1996 m. sukurtoje darbų serijoje „Rytinė mankšta“, vaizduojančioje akrobatę, darančią įvairius pratimus. Vis dėlto sportininkės pastangų rezultatų nematau, tad man kūrinys nejučiomis ima panėšėti į užguitos moters gyvenimą, jos begalinius bandymus „prasimušti“ į idealų lygių teisių pasaulį. Žiūrėdama į šią darbų seriją prisimenu panašios tematikos Ksenijos Jaroševaitės skulptūrėles „Rytas“ ir „Vakaras“ (1979 m.), kuriose moterys pasyvesnės, nebandančios pakeisti savo būties.

Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Rytinė mankšta“. 1984 – 1996  m. D. Žuklytės nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Rytinė mankšta“. 1984 – 1996 m. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Arlekinas“. 1984 m. D. Žuklytės nuotr.
Jūratė Stauskaitė, „Arlekinas“. 1984 m. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Jūratės Stauskaitės parodos vaizdas. D. Žuklytės nuotr.
Karolina Tomkevičiūtė

Lietuviškos tekstilės absoliutas

Dar kartą apie parodą „Absoliuti tekstilė“ Taikomosios dailės muziejuje

Jei išgirdus žodžius „lietuviška tekstilė“ jums vaizduotėje iškyla kilimai, matyti močiučių miegamuosiuose ant sienų, lininės servetėlės ar austos juostos, tuomet pats laikas atrasti, kas iš tikrųjų yra ta lietuviška profesionalioji tekstilė. Panašu, kad tokį tikslą turėjo ir parodos „Absoliuti tekstilė“ kuratorė, menininkė Eglė Ganda Bogdanienė. Todėl neatsitiktinai parodos pavadinimas žada, kad ekspozicijoje galima tikėtis absoliučiai visko: nuo konceptualių mini tekstilės ieškojimų iki senųjų gobelenų.
 
Simboliškai žengiant į parodą pasitinka, o gal iš jos išlydi Gabijos Kuzmaitės kūrinys „Absolut Textiles“, primenantis liturginę vėliavą, kuri procesijų metu nešama aplink bažnyčią. Raudonas auksu siuvinėtas audinys atrodo iškilmingai, tik jo centre – ne šventojo portretas, o užrašas „Absolut Textile“, atkartojantis vienos garsios degtinės logotipo stilistiką. Tokia skirtingų kontekstų konfrontacija tarsi atvaizduoja ir situaciją retrospektyvinėje ekspozicijoje, kurioje kyla diskusija apie masiškumą ir unikalumą, pramoninę gamybą ir autentiškumą, istoriją ir dabartį.

Gabija Kuzmaitė, „Absolut Textiles“. Autorės nuotr.
Gabija Kuzmaitė, „Absolut Textiles“. Autorės nuotr.
Parodos „Absoliuti tekstilė“ vaizdas. V. Aukštaičio nuotr.
Parodos „Absoliuti tekstilė“ vaizdas. V. Aukštaičio nuotr.
Kontušo juosta. A. Lukšėno nuotr.
Kontušo juosta. A. Lukšėno nuotr.
Marija Dūdienė, „Laiminga vaikystė“. 1952 m. A. Lukšėno nuotr.
Marija Dūdienė, „Laiminga vaikystė“. 1952 m. A. Lukšėno nuotr.
Marija Straigytė-Žuklienė, „Žemės ūkis. Kolūkio ferma“. 1964 m. A. Lukšėno nuotr.
Marija Straigytė-Žuklienė, „Žemės ūkis. Kolūkio ferma“. 1964 m. A. Lukšėno nuotr.
Vida Gruzdaitė, „Pasimatymas. Susitikimas“. 1967 m. A. Lukšėno nuotr.
Vida Gruzdaitė, „Pasimatymas. Susitikimas“. 1967 m. A. Lukšėno nuotr.
Kazimiera Zimblytė, dekoratyvinės portjeros. 1960–1970 m. A. Lukšėno nuotr.
Kazimiera Zimblytė, dekoratyvinės portjeros. 1960–1970 m. A. Lukšėno nuotr.
Anicetas Jonutis, dekoratyvinis užuolaidų audinys. A. Lukšėno nuotr.
Anicetas Jonutis, dekoratyvinis užuolaidų audinys. A. Lukšėno nuotr.
Židrija Janušaitė

Židrijos Janušaitės paroda „Vienatvės. Prisilietimai“

 

Vos tik pradėjusi skaityti R. Barthes‘o knygą CameraLucida, aptikau paaiškinimą, kad gyvenimas susideda iš tokių mažyčių vienatvių. Čia autorius kalbėjo apie tam tikrus gyvenimo momentus, įvykius, kurie skirti tik tau, – kitiems jie nesuvokiami kaip kažkuo ypatingi ar išskirtiniai. Ir negali pasidalinti tave apėmusia nuostaba su kitais. Šie momentai ir yra tos mažytės vienatvės. Kartais jos būna skausmingos, kartais netgi suteikia palaimos, o būna ir vos vos pastebimos, bet visada prisiliečia ir tarsi praplėšia, atveria kažką naujo.

Židrijos Janušaitės kūrinys
Židrijos Janušaitės kūrinys
Rengėjų inf.

Julijos Pociūtės paroda „Trys atspindžio pusės“

 

Kovo 17d. 18val. Maloniai kviečiame į Julijos Pociūtės stiklo meno autorinę parodą galerijoje „Meno parkas“, Rotušės aikštėje 27, Kaune.

 

Būtis/nebūtis, tikrovė/iliuzija, gyvenimas/mirtis... „Trys atspindžio pusės“ - tai vieno gyvenimo istorija.

 

Julija Pociūtė – daugialypė menininkė, įgijusi VDA meno magistro laipsnį, LDS narė ir VU KHF Meno vadybos magistrantė. Tarptautinių parodų dalyvė ir kuratorė pristato savo trečiąją autorinę parodą. 

Julija Pociūtė, „Trys atspindžio pusės“.
Julija Pociūtė, „Trys atspindžio pusės“.
Rengėjų inf.

Kaune meno įvykis „(Plat)forma“

 

Kovo 14-15 d. (šeštadienį ir sekmadienį) 12-18 val. galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166, Kaunas) įvyks antrasis pop-up meno įvykis „(Plat)forma’15“.


Originalaus formato renginyje bus apžvelgiama jaunųjų bei profesionaliųjų menininkų kūryba bei interaktyviai pristatomi šiuolaikinio meno procesai. Šį kartą Kauno vizualiųjų kūrėju gretas papildys ir kituose miestuose bei užsienio šalyse kuriantys Lietuvos menininkai.

Renginio plakatas
Renginio plakatas
Rengėjų inf.

Remigijaus Treigio paroda Kauno fotografijos galerijoje

 

Nuo kovo 10 d. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma Remigijaus Treigio paroda „Fotografijos“, o kovo 20 d., penktadienį, 17 val. galerijoje vyks susitikimas su darbų autoriumi ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondo išleisto albumo „Remigijus Treigys. Fotografijos“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytojas ir dailininkas Gytis Skudžinskas ir menotyrininkė Agnė Narušytė. Kviečiame dalyvauti!

 

Galerijos darbo laikas: II–V 11–18 val., VI–VII 11–17 val.

Įėjimas nemokamas

Remigijus Treigys, „Tvora pievoje“, 2001-2002 m.
Remigijus Treigys, „Tvora pievoje“, 2001-2002 m.
Eglė Juocevičiūtė

3 ir 2

Paroda „Meel. Vahtra. Farkas_idealistinė funkcija“ Šiuolaikinio meno centre

Paroda „Meel. Vahtra. Farkas_idealistinė funkcija“ susideda iš trijų erdvių. Pirmoji – pietinė salė, kurioje sugretinti Anu Vahtros ir Raulio Meelio kūriniai, antroji – kiemelis, kuriame rodoma Déneso Farkaso fotoinstaliacija, o trečioji – šiaurinė salė, kurioje eksponuojami Meelio ir Farkaso kūriniai. Vien iš kūrinių išdėstymo aišku, kad trys menininkai nėra paliekami ramiai kiekvienas savo erdvėje, o yra verčiami bendrauti tarpusavyje. Vis dėlto sudaromos dvi, o ne trys poros. Iš kūrinių išdėstymo taip pat aišku, kad daugiausia dėmesio parodoje skiriama Meeliui, Farkasas atsiduria antroje vietoje, Vahtra – trečioje. Šiek tiek pasidomėjus paaiškėja, kad dėmesio hierarchija paremta menininko svoriu Estijos dailės kontekste.

Meelis, vyriausios kartos atstovas, konceptualaus menininko karjerą pradėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, bet iki 10-ojo dešimtmečio turėjo marginalo statusą, nes be dailininko diplomo negalėjo būti Dailininkų sąjungos nariu. Nuo 10-ojo dešimtmečio jis užėmė pelnytą klasikinio avangardo pionieriaus sostą, kuris pastaraisiais metais buvo nušviestas naujai – 2013 m. kuratorė Margit Säde Meelio kūrinius įtraukė į KUMU parodą „Pomirtiniai sodų gyvenimai“ („Afterlives of Gardens“), priminusią jo kūrybą jaunajai kuratorių kartai, o 2014 m. vasarą KUMU didžiojoje salėje buvo surengta pirmoji tokio masto Meelio retrospektyvinė paroda, pavadinta „Dialogai su begalybe“ („Dialogues with Infinity“, kuratoriai Eha Komissarov ir Raivo Kelomees). Šių metų pradžioje Meeliui įteikta Estijos Nacionalinė kultūros premija už gyvenimo nuopelnus. Parodoje pristatomi ankstyvieji grafiko piešiniai spausdinimo mašinėle – konkrečiosios poezijos manuskriptas „Klubas“ (1968–1969) – ir ankstyvieji šilkografijos atspaudai.

Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Dénes Farkas, „Akivaizdi neišvengiamybė“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Raul Meel, „Kubas“. 1968–1969 m.
Raul Meel, „Kubas“. 1968–1969 m.
Anu Vahtra, „Panašumas ir reprezentacija“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Anu Vahtra, „Panašumas ir reprezentacija“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Psichogeografinė kelionė vaizdais

Maršrutas: Vilnius–Kaunas–Marijampolė–Vilnius

Psichogeografines keliones išrado Guy Debord’as. Tai lyg plaukimas pasroviui, bet pasiėmus emocinį sekstantą, kuriuo reikia tiksliai nustatyti sąmonės koordinates, kai atvyksti į kokią nors vietą – apskaičiuoti dvasinę ilgumą pagal dangaus šviesulių aukštį. Vietas ir jų patirtis galima segti į vieną tekstą, nereikalaujant pasakojimui būtino nuoseklumo. Asociacijos ir jausmai ištinka pusiau atsitiktinai, prasmė susikuria pakeliui – neplanuotai, bet neišvengiamai. Net tada, kai kelionė turi iš anksto numatytą tikslą, kaip Willo Selfo ėjimas iš Londono į Niujorką su reikalais („Psychogeography“, 2007). Ir mano kelionės tikslas buvo aiškus – vasario 27 d., penktadienį, vykau iš Vilniaus į Kauną, kur turėjau dalyvauti Vytauto Pletkaus knygos pristatyme, paskui pernakvoti, o ryte važiuoti į Marijampolę pažiūrėti Remigijaus Pačėsos parodos. Taigi – kelias, Dao, tėkmė, dreifavimas, bet iš anksto žinant, kur šis minčių srautas įtekės.

Eglė Ulčickaitė, „Pakrantė“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Pakrantė“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Baseinas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Baseinas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Beržynas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Beržynas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „K+M+B“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „K+M+B“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, ekspozicijos fragmentas („Laiko koliažas“, 2014 m., „Kolona“, 2014 m., „Vienaragis“, 2015 m.). A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, ekspozicijos fragmentas („Laiko koliažas“, 2014 m., „Kolona“, 2014 m., „Vienaragis“, 2015 m.). A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Vitrina“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė, „Vitrina“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Vytautas Pletkus, „Buvo sodyba. Pabartoniai“. 2010 m.
Vytautas Pletkus, „Buvo sodyba. Pabartoniai“. 2010 m.
Vytautas Pletkus, „Griuvena Vabaliuose“. 2009 m.
Vytautas Pletkus, „Griuvena Vabaliuose“. 2009 m.
Rengėjų inf.

Baltarusijos Valstybinės menų akademijos paroda „Laiškai“

 

Kovo 5 d., ketvirtadienį, 17:00 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“, I aukšte (Maironio g. 3) atidaroma Baltarusijos Valstybinės menų akademijos paroda „Laiškai“.  

Romano Sustovo kūrinys
Romano Sustovo kūrinys
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas