Vos tik pradėjusi skaityti R. Barthes‘o knygą CameraLucida, aptikau paaiškinimą, kad gyvenimas susideda iš tokių mažyčių vienatvių. Čia autorius kalbėjo apie tam tikrus gyvenimo momentus, įvykius, kurie skirti tik tau, – kitiems jie nesuvokiami kaip kažkuo ypatingi ar išskirtiniai. Ir negali pasidalinti tave apėmusia nuostaba su kitais. Šie momentai ir yra tos mažytės vienatvės. Kartais jos būna skausmingos, kartais netgi suteikia palaimos, o būna ir vos vos pastebimos, bet visada prisiliečia ir tarsi praplėšia, atveria kažką naujo.
