7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Algimantas Biguzas

Algimanto Biguzo paroda „pop“. Pastelės – objektai – piešiniai

 

Autoriaus interviu su „pop“ parodos autoriumi

 

Kl.  ?..

Ats.  Pop – pastelės, objektai, piešiniai.

         Pop – popierius (kūrinio metrikoje nurodoma medžiaga).

         Pop – popuri trumpinys.

 

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Birutė Pankūnaitė

Adomo Matuliausko paroda „Vilniaus miesto ženklai“

 

Istorijos įženklinimas dabartyje

 

Grafiko Adomo Matuliausko darbus nedažnai išvysi parodose – didžiausią kūrybinio laiko dalį yra pasiglemžusi knygų grafika, solidžiais tomais nugulusi knygynų, viešų bei privačių bibliotekų lentynose ir džiuginanti daugiausiai akademinės bendruomenės estetinius receptorius. Tačiau Adomas randa laiko ir laisvajai kūrybai. Parodoje eksponuojamose nespalvotose miniatiūrose skleidžiasi retai dabar sutinkamas neoromantizmas: žavimasi praeitimi ir gamta, vadovaujamasi stipriomis emocijomis, o ne protu, aukštinama didvyrių drama, epiškumas ir vaizduotė nugali buitiškumo tendencijas ir kt.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Alfonso Budvyčio paroda „Iškalbinga tyla“

 

Liepos 21 d., antradienį, 17.30 „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Alfonso Budvyčio (1949–2003) fotografijų paroda „Iškalbinga tyla“. Atidarymo metu bus surengtas prisiminimų vakaras, jį moderuos parodos kuratorė Danguolė Ruškienė, jame ketina dalyvauti Vytautas Balčytis, Audronė Baranauskaitė-Urbakavičienė, Violeta Bubelytė, Raminta Jurėnaitė, Algimantas Kunčius, Rima Mačiulytė, Algirdas Šeškus bei kiti autoriaus kolegos.

Alfonsas Budvytis, „Dedikacija Ralfui Gibsonui“. 1980 m.
Alfonsas Budvytis, „Dedikacija Ralfui Gibsonui“. 1980 m.
Alfonsas Budvytis, „Gulintis“. 1983 m.
Alfonsas Budvytis, „Gulintis“. 1983 m.
Alfonsas Budvytis, „Juros periodo parko restitucija Goniūnų kaime“. 1997 m.
Alfonsas Budvytis, „Juros periodo parko restitucija Goniūnų kaime“. 1997 m.
Alfonsas Budvytis, „Skutimosi peiliukas“. 1980 m.
Alfonsas Budvytis, „Skutimosi peiliukas“. 1980 m.
Eglė Juocevičiūtė

Kam kalba Vilniaus skulptūros?

Modernaus meno centro projektas „Vilniaus kalbančios skulptūros“

Apie birželio pradžioje Vilniuje pristatytą Modernaus meno centro projektą „Vilniaus kalbančios skulptūros“ turėjau nuspėti 2011-aisiais. Tais metais Beatos Elwich-Lankelis kurso „Art Exhibition: Space of Learning – Space of Education“ Vilniaus dailės akademijoje atsiskaitymas vyko projekto forma: dailėtyros ir dizaino studentų grupė, kurioje buvau ir aš, ir MMC steigėja Danguolė Butkienė, tuo metu, kiek pamenu, laisvo klausytojo statusu lankiusi paskaitas VDA, kūrė prototipinį užduočių laikraštuką apie keletą Vilniaus viešosios erdvės skulptūrų, skirtą savarankiška edukacija besidominčioms šeimoms. Šio leidinio tikslas buvo ugdyti miestiečių ir miesto svečių vizualines kompetencijas vertinant viešojoje erdvėje esančius ir naujai atsirandančius meno objektus, patogumo dėlei vadinamus skulptūromis. Akademiniame kontekste jausdamiesi saugūs, pasirinkome dalį nevienareikšmiškai vertinamų skulptūrų – „Krantinės arką“, Žaliojo tilto skulptūras, P. Cvirkos paminklą, paminklą Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai. Pateikdami šiek tiek kontekstinės informacijos, gana daug dėmesio skyrėme bandymams sukurti užduotis ir suformuluoti klausimus, kurie padėtų laikraštuko vartotojams patiems suprasti, ar skulptūrai parinkta forma ir vieta atitinka jos transliuojamą pranešimą, iš kokių elementų skulptūra susideda ir kaip tų elementų derinys sukuria tam tikrą įspūdį.

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921). Skulptorius – Petras Aleksandravičius, architektai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921). Skulptorius – Petras Aleksandravičius, architektai – Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Frank Zappa (1940–1993). Skulptorius – Konstantinas Bogdanas, architektas – Valdas Ozarinskas. 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Frank Zappa (1940–1993). Skulptorius – Konstantinas Bogdanas, architektas – Valdas Ozarinskas. 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Undinė. Skulptorius – Romas Vilčiauskas. 2002 m. A. Narušytės nuotr.
Undinė. Skulptorius – Romas Vilčiauskas. 2002 m. A. Narušytės nuotr.
Barbora Radvilaitė (1520–1551).Skulptorius – Vladas Vildžiūnas. 1982 m. A. Narušytės nuotr.
Barbora Radvilaitė (1520–1551).Skulptorius – Vladas Vildžiūnas. 1982 m. A. Narušytės nuotr.
Petras Cvirka (1909–1947). Skulptorius – Juozas Mikėnas, architektas - Vladislavas Mikučianis. 1959 m. A. Narušytės nuotr.
Petras Cvirka (1909–1947). Skulptorius – Juozas Mikėnas, architektas - Vladislavas Mikučianis. 1959 m. A. Narušytės nuotr.
Romain Gary (1914–1980). Skulptorius – Romualdas Kvintas, architektas – Alvydas Songaila. 2007 m. A. Narušytės nuotr.
Romain Gary (1914–1980). Skulptorius – Romualdas Kvintas, architektas – Alvydas Songaila. 2007 m. A. Narušytės nuotr.
„7 md“ inf.

Skandalas, vandalai ir Da Vinci intencijos

Iš dailės pasaulio

Nicolas Bourriaud nesirengia pasitraukti tyliai

Panašu, kad skandalai dabar vyksta ne tik mūsų aplinkoje – Prancūzijoje kultūros ministrė Fleur Pellerin iš Vaizduojamojo meno akademijos vadovų, dar nesibaigus sutarčiai, atleido ir Lietuvoje žymų dailės teoretiką ir praktiką Nicolas Bourriaud. Socialinės dailės kritikos plėtotojas viešai spaudoje suabejojo ministrės sprendimu, ministrė irgi pasisakė ir taip užvirė viešos žodinės muštynės, kurias, regis, laimi Bourriaud, kadangi biurokratų mėgstamas aptakias atakas atrėmė įvardydamas konkrečius darbus. Sklinda gandai, kad siekta ne tiek atsikratyti Akademijos vadovu, kiek atlaisvinti patrauklią vietą saviems. Ko gero, pasaulio spauda taip plačiai niekada nesureaguotų į pagrindinių Lietuvos meno institucijų kadrų kaitą, nes pirmiausia mes jau ir patys sunkiai galėtume įsivaizduoti, kad tai apskritai įmanoma.

 

Nicolas Bourriaud
Nicolas Bourriaud
Jimmie Durham ir Carolyn Christov-Bakargiev sodina obelį
Jimmie Durham ir Carolyn Christov-Bakargiev sodina obelį
Florent Aziosmanoff, „Gyvoji Mona Liza“
Florent Aziosmanoff, „Gyvoji Mona Liza“
Laima Kreivytė, Agnė Narušytė

Reikia sveiko feministinio pykčio!

Pokalbis apie diskriminavimo dėl lyties atvejį Kaune

Vasario mėnesį Kauno paveikslų galerijoje vykusioje Geriausio metų kūrinio parodoje tapytojas Pranas Griušys instaliacijoje „Jų ieško policija“ tarp beždžionių portretų pakabino tris moterų aktus, kurių kūnus nutapė pagal Diego Velázquezo ir Francisco Goya paveikslus, o veidus – pagal savo kolegių menininkių fotografijas. Po kelių dienų aktai iš ekspozicijos buvo pašalinti, ir tai buvo pristatyta kaip cenzūros atvejis, o menininkas, surinkęs daugiausia publikos balsų, tapo geriausio metų kūrinio konkurso laureatu. Pranas Griušys tuo metu buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius ir Tapybos studijų programos vadovas, o trys pavaizduotosios menininkės – šios programos lektorės. Griušys žurnalistams pasakojo: „Pavaizdavau koleges, nes viename posėdyje jos mane skalbė, kritikavo – koks aš negeras, blogai administruoju ir panašiai. Pasakiau, kad jas nutapysiu, ir nutapiau.“

Guerilla Girls, dizainą sukūrė Sara Sandstöm. 2011 m.
Guerilla Girls, dizainą sukūrė Sara Sandstöm. 2011 m.
Karolina Rybačiauskaitė

Vilniuje viešpatavo zombiškas figūratyvas ir kvailos instaliacijos

Kritiškai apie tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „Art Vilnius ’15“

Kai praėjusių metų gruodį perskaičiau Christiano Viveros-Fauné atsiliepimą apie tuo metu Majamyje vykusią meno mugę „Art Basel“ pavadinimu „Ar meno mugės sunaikino meną? Majamyje viešpatavo zombiška abstrakcija ir kvaila tapyba“ („Have Art Fairs Destroyed Art? Zombie Abstraction and Dumb Painting Ruled in Miami“), darbalaukyje prisiklijavau virtualų lapelį su nuoroda, nes jau nuo rudens, perėjusi per keturias skirtingas meno muges, galvojau, kad vasarą būtinai parašysiu apie „Art Vilnius ’15“.

Kęstutis Svirnelis, „Konsumas“. 2014 m. „Art Vilnius ’15“.
Kęstutis Svirnelis, „Konsumas“. 2014 m. „Art Vilnius ’15“.
Simone Giaiacopi, „Norma“. 2009 m. Italų kultūros institutas Vilniuje. „Art Vilnius ’15“
Simone Giaiacopi, „Norma“. 2009 m. Italų kultūros institutas Vilniuje. „Art Vilnius ’15“
Kristina Norvilaitė, „Klasė“. 2014 m. „Art Vilnius ’15“
Kristina Norvilaitė, „Klasė“. 2014 m. „Art Vilnius ’15“
Eduard Potapenkov, „Slalomas“. 2015 m. Galerija „RA“. „Art Vilnius ’15“
Eduard Potapenkov, „Slalomas“. 2015 m. Galerija „RA“. „Art Vilnius ’15“
Andris Vītoliņš, „Medžiai, krūmai, varikliai“. 2014 m. Latvijos dailės akademijos galerija. „Art Vilnius ’15“
Andris Vītoliņš, „Medžiai, krūmai, varikliai“. 2014 m. Latvijos dailės akademijos galerija. „Art Vilnius ’15“
Colin Guillemet, „Žavinga (dvi figūros)“. 2013 m. Galerija „Le point fort“. „Art Vilnius ’15“
Colin Guillemet, „Žavinga (dvi figūros)“. 2013 m. Galerija „Le point fort“. „Art Vilnius ’15“
YIA meno mugės vaizdas, Paryžius. 2014 m. K. Rybačiauskaitės nuotr.
YIA meno mugės vaizdas, Paryžius. 2014 m. K. Rybačiauskaitės nuotr.
YIA meno mugės vaizdas, Paryžius. 2014 m. K. Rybačiauskaitės nuotr.
YIA meno mugės vaizdas, Paryžius. 2014 m. K. Rybačiauskaitės nuotr.
Deima Žuklytė

Kaip iš dėlionės gabalėlių susideda visatos

Modernaus ir šiuolaikinio Latvijos meno paroda „30 iš 30“ Pamėnkalnio galerijoje

Sudėlioti dėlionę iš 30-ties gabalėlių sugebėtų net vaikas. Ar taip pat lengva būtų surinkti dėlionę iš peilio, vaizdo pro langą, lovos, seniai mirusio prezidento ir raudonai dažyto traktoriaus? O jei tie objektai būtų išmėtyti po visą šalį, ar sugebėtum? O jei jie išsibarstytų ne vien erdvėje, bet ir laike, ar turėtum kantrybės išlaukti?
 
Jei smalsu pamatyti, kaip tai įmanoma, Pamėnkalnio galerijoje iki liepos 11 d. vyksta latvių modernaus ir šiuolaikinio meno paroda „30 iš 30“. Joje kuratoriai Raimondas Kalējas ir Uldis Jaunzemas-Pētersonas sudėliojo dėlionę iš trisdešimties per pastaruosius trisdešimt metų sukurtų kūrinių. Neapsiribodami kuria nors viena medija, latviai eksponuoja kone visas dailės šakas: tapybą, grafiką, skulptūrą, tekstilę, videomeną, fotografiją, netgi žemės meno dokumentaciją. Tokia įvairovė, nors ir subjektyvi, pagrįstai gali vadintis šiuolaikinio Latvijos meno apžvalga.
 
Paroda sužavi tuo, kad nėra apkrauta visa aiškinančiais tekstais, tad kiekvienas laisvai gali galvoti, ką tinkamas. Smagu, jog kūriniai tikrai kalba, pasakoja savo istorijas, verčia įsijungti vaizduotę. Neabejoju, kad ekspozicija siūlo šimtus skirtingų interpretacijos galimybių, priklausančių nuo pačių lankytojų.
 

Andrejs Prigičevs, „Indiško porno vakaras su žmogumi-voru“. D. Žuklytės nuotr.
Andrejs Prigičevs, „Indiško porno vakaras su žmogumi-voru“. D. Žuklytės nuotr.
Andris Eglītis, iš serijos „Įmanoma vieta“ I. D. Žuklytės nuotr.
Andris Eglītis, iš serijos „Įmanoma vieta“ I. D. Žuklytės nuotr.
Andris Eglītis, iš serijos „Įmanoma vieta“ II. D. Žuklytės nuotr.
Andris Eglītis, iš serijos „Įmanoma vieta“ II. D. Žuklytės nuotr.
Ginters Krumholcs, „Volstryto ryklys“. D. Žuklytės nuotr.
Ginters Krumholcs, „Volstryto ryklys“. D. Žuklytės nuotr.
Gļebs Panteļejevs, „Rytietiškas kilimas“. 2001 m. D. Žuklytės nuotr.
Gļebs Panteļejevs, „Rytietiškas kilimas“. 2001 m. D. Žuklytės nuotr.
Inga Brūvere, be pavadinimo. I. D. Žuklytės nuotr.
Inga Brūvere, be pavadinimo. I. D. Žuklytės nuotr.
Inga Brūvere, be pavadinimo. II. D. Žuklytės nuotr.
Inga Brūvere, be pavadinimo. II. D. Žuklytės nuotr.
Kaspars Podnieks, „Drusti“ I. D. Žuklytės nuotr.
Kaspars Podnieks, „Drusti“ I. D. Žuklytės nuotr.
Rengėjų inf.

Tarptautinė paroda „(Ne)Riba“

 

Liepos 15 d. (trečiadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio ir Šv. Jono gatvės galerijose, atidaroma tarptautinė šiuolaikinės dailės paroda „(Ne)Riba“, joje dalyvauja menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos. Tai tęstinio, jau šeštus metus Lietuvoje vykdomo meninio projekto „Menamos istorijos“ (kuratorius – Linas Liandzbergis) dalis.

 

Kaip ir ankstesnės projekto „Menamos istorijos“ ekspozicijos, paroda „(Ne)Riba“ – tai tam tikra koncepcija pagrįstas renginys. Jos ašis – šiuolaikinio meno ir moralės, visuomenės etikos normų santykis. Parodos rengėjams rūpi radikali meninė kūrinio išraiška, menininko (savi)cenzūros klausimas, ribinė kūrėjo laikysena, socialiai angažuotų meno kūrinių įvairovė bei galia keisti požiūrius, stereotipus.

Margrietos Dreiblate darbas
Margrietos Dreiblate darbas
Augusto Kunnapu darbas
Augusto Kunnapu darbas
Kristiano Brektes darbas
Kristiano Brektes darbas
Rengėjų inf.

„Susitikimai“ – išskirtinė paroda Antano Žmuidzinavičiaus namuose

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, pirmą kartą eksponuojami dr. Jauniaus Gumbio kolekcijos darbai, susiję su dailininko A. Žmuidzinavičiaus namų istorija. Parodos koncepcija sudaryta iš dviejų dalių. 

Antanas Žmuidzinavičius, „Dailininkas kopose“.
Antanas Žmuidzinavičius, „Dailininkas kopose“.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas