Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, birželio 29 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „Kūrybos briaunos. Adomo Galdiko (1893–1969) retrospektyva“ atidarymas.
125-sioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirtoje retrospektyvoje pristatomi kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais. A. Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai.
Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pradėjo nuo grafikos. Dalininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų. Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A. Galdiko kūriniai, o taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, pakankamai reti A. Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.
Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano LIETUVA, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime ir joje laimėjęs Grand Prix. Eksponuojama toje pačioje Paryžiaus parodoje aukso medalį laimėjusio Šarūno scenografijos maketo rekonstrukcija (aut. Irma Balakauskaitė) iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, taip pat scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, sukurti režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko statytiems spektakliams Šarūnas (1929) ir Sabbatai Cevi arba Mesijo galas (1931) bei planuotam Vasarvidžio nakties sapnui. Be to A. Galdikas žinomas kaip litų banknotų bei pašto ženklų autorius.
Adomo Galdiko kūriniai mūsų muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, o taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus, kuriuos autorius, pasitaręs su Vytautu Bičiūnu, buvo atrinkęs pervežimui į Lietuvą. Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švenč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris. Adomo Galdiko palikimas, esantis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vienas gausiausių: šiuo metu čia saugoma per 1000 jo kūrinių.
Paroda veiks: 2018 06 29 – 2018 10 07
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė tel.: +370 689 99861
Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?
Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.
Ne naujiena, kad į Lietuvą dažniausiai atkeliauja neįspūdingi pasaulinių meno įžymybių kūriniai, jeigu jų apskritai kas nors atveža. Finansų stygius ir menka auditorija, žemas kultūrinio švietimo lygis vietoj ikrų ir šampano tegali pasiūlyti kiaušinių ir alaus. Vis dėlto žymios pavardės pritraukia daugelį, tai yra gana sėkmingas būdas prisikviesti daugiau lankytojų. Todėl, pirmą sykį išgirdusi apie galerijoje „Vartai“ planuojamą parodą „Moi, non-moi“, truputėlį šyptelėjau – ar nebus tai kažkas panašaus į Salvadoro Dali parodą, prieš keletą metų vykusią Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro parodų rūmuose? Pasimokyta masalo strategija, kaip dar tuomet įvardijo Monika Krikštopaitytė („Genijaus peleninė ir gimnasto vienatvė“, 2014 02 14, 7md.lt)?








In memoriam Romanas Vilkauskas (1949–2018)
Atrodo, tai buvo vakar: Plinkšių dvaro parkas, paežerė, dažai ir teptukai, kuklios drobelės ar kartono lapai, akvarelės su vasara trykštančios, sultingos Žemaitijos vaizdais, ilgos vakaronės, persunktos minčių ir kalbų apie meną ir menininkus, svajonės apie būsimą dailininko kelią.
2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Raimos Drąsutytės paroda „Laikau erdvę. Be šarvų“.
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3).
Liepos 11 d. 17 val. galerijoje įvyks susitikimas su menininke.
Pažįstu Raimą bene dešimt metų, man ji visada atrodė geneali ir gryna it kokia Louise Bourgeois, tik pogrindyje. Nors ir ne pagrindinėse parodų salėse, jos gyvenimo prozos kaustomas kūrybiškumas sruvo ir kunkuliavo taip įspūdingai viskame ką ji daro, kad nerealizuotomis idėjomis metų metais galėjo misti daugelis kitų kūrėjų.
Ši paroda yra maksimaliai sąžininga savo turiniu. Joje siekiama kalbėti apie savęs, virsmo patyrimus, prisilietimo galią, dalinimąsi giluminėmis patirtimis, atjautą. Tai pieštos ir atverčiamos (pop-up tipo) mažos istorijos. Kiekviena jų aprėpia ką nors galbūt tik labai mažo, kaip pavyzdžiui bendravimą su kūno ląstele, bet labai tiksliai ir įsijautus. Kūrinius jungia noras geriau suprasti kūną kaip atskirą pasaulį su savais kraštovaizdžiais, kaip asmenybės dalį, kaip būdą patirti kitus žmones, genetinius ryšius, gamtos dėsnius, sunkiai įvardijamus dalykus ir viso to jungtis.
Menininkei taip pat svarbi erdvė ir jos savybės. Ji nesiekia vizualiai atakuoti žiūrovo, o kviečia patirti erdvę, tirti ją ir perkurti savo buvimu. Drąsutytė gilinasi į nematomas, tik patyrimu ir menu pasiekiamas pasaulio dalis. Parodoje rodomi atverčiami piešiniai, du videodarbai ir keli objektai.
Raima Drąsutytė dešimtame dešimtmetyje baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, tačiau tai buvo ta karta, kuri ėmėsi instaliacijų, performansų ir kitokių meninių veiksmų. Vėliau kurį laiką dirbo reklamos srityje. Čia pelnė ne vieną aukštą apdovanojimą. Baigė integruotos kūno judesio terapijos studijas IBMT (JK). Šiuo metu Drąsutytė dėsto patyriminę anatomiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, veda individualias ir grupines praktikas vaikams ir suaugusiems taikant meno ir judesio terapijų metodus, tyrinėja įvairias meno ir savigydos praktikas.
Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Alinos Melnikovos paroda „Blykstė dienos šviesoje“.
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)
Autorė apie parodą:
„Blykstė dienos šviesoje“ – tai tapybos ir piešinių serija, paremta pastarųjų penkerių metų įžvalgomis. Vienijanti ašis yra austrų menininkės Marijos Lassnig buvimo „po oda“ idėja ir žvilgsnio daugialypiškumo tyrimas. Darbuose nagrinėjau vizualinio malonumo problematiką, lingvistinį performatyvumą tapyboje, žvilgsnio bei atminties dimensijas.
Siekiu, kad mano tapybos darbų paviršius būtų panašus į odą, kad dėl to vaizduojama situacija atrodytų aštresnė ir komiškesnė, ypač kai kalbu apie kūniškumą. Iki šiol žvilgsnio analizę daugiausiai taikiau performanse, nes jame aiškiai matosi žiūrėjimo trajektorija. Tačiau tapyboje, mano manymu, yra daugiau galimybių pabrėžti nebaigtinį ir atvirą žiūrėjimo interpretavimą, mąstant apie jo ryšį su seksualumu.
Šiuolaikinės Lietuvos dailės kontekste žvilgsnio teorija dažniausiai nukreipta marginalizuotų tapatybių tyrimui arba yra pernelyg schematizuota: vyrauja griežtai kryptingas feministinis žvilgsnis, maskulistinis, arba homoseksualus. Tačiau neaptinkama diskursą permąstančios pozicijos, kaip pavyzdžiui Charlottes Jansen knygoje „Girl on Girl: Art and Photography in the Age of Female Gaze“ (Laurence King Publishing, 2017). Joje nagrinėjama naujos kartos menininkių kūryba, kurios išaugo kultūroje prisotintoje socialinės žiniasklaidos kuriamų vaizdų ir asmenukių (angl. selfies). Arba moters žvilgsnio į maskulinizuotą jaunystę, kuris vyrauja olandų fotografės Rinekes Dijskra kūryboje.
Išvertus iš anglų kalbos „to look“ turi dvi reikšmes – žiūrėti ir atrodyti. Mane kaip tik ir domina nesibaigiantis žvilgsnių, atrodymo, žiūrėjimo galimybių konstravimas, kurio metu vis naujai atrandama žiūrovo pozicija, taigi ir santykis su subjektu.
Galiausiai norėčiau paaiškinti pasirinktą pavadinimą „Blykstė dienos šviesoje“. Tai fotografavimo būdas, kuris naudojamas paryškinti detalėms. Tokį principą tyčia taikau tapyboje. Fonas paliekamas baltas, neutralus, blizgus. Tokiu būdu siekiu sutelkti dėmesį į slenkančius vaizdo skaitymo būdus, kurie kaskart kinta su naujai atsirandančia žiūrovo pozicija."
Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjunga
Partneris The Rooster Gallery
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
2018 m. birželio 26 – liepos 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Algirdo Jako paroda „Giraitė“.
Atidarymas 2018 m. birželio 26 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)
Autorius apie parodą:
Piešinių naratyvas buvo inspiruotas vieno iš draugų socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos, kurioje matyti „Raytheon“, vieno iš didžiausio JAV gynybos pramonės atstovų, reklama Varšuvos metro stotyje, reklamuojanti „Patriot“ ilgojo nuotolio raketinę gynybos sistemą. Piešinių ciklas vaizduoja fragmentuotus scenarijus su persipynusia grėsmės ir ironijos nuojauta. Aplinka piešinyje „Raytheon“ atrodytų labiau tiktų lietuviškai ginkluotės gamyklai „Giraitė“, tačiau čia aš bandau įprojektuoti „Raytheon“ pastatą kaip savotišką pažadą amžinam saugumui. Totalitarinės praeities paminklai, keistose proporcijose su šakomis, kankorėžiais, „auga“ izoliuotose, neatskleistose vietose. Atrodytų, kad visai paprastai vieną iš tokių būtų galima nuspirti ar sumindžioti, tereikia žinoti kur jis auga. Darbe „Signal“ lėktuvnešis, karinės galios simbolis, yra įmobilizuojamas, o jo siunčiamas signalas – dviprasmiškas, galbūt tik atspindys ar vaizdo trikdis. Piešinius papildo objektai, kuriuos vienija krištolo fragmentai. Šiuo atveju krištolas tampa kaip savotiška atminties saugykla, tuo pačiu sauganti atmintį, bet kartu ir ją iškreipianti, „užburianti“. Dėl to objektus galima interpretuoti kaip istorinės atminties ir dabarties fantomų mišinį, simbolinius artefaktus, galinčius atkerėti praeitį ir garantuoti saugią ateitį.
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjas LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
Birželio 21 dieną, ketvirtadienį, 19 val. startuoja menininkų kuruojama meno laboratorija „Maršrutizatoriai/Routers“. Buvusiame policijos komisariato pastate Kosciuškos g. 8 bus pristatyta 4 jaunų Lietuvos ir Estijos tapytojų paroda „Reikalas toks“. Pati meno laboratorijos koncepcija neapsiriboja galerine veikla. Po Vilnių kursuoja kitas „Maršrutizatorių/Routers“ projektas „Tapybos maršrutizatoriai“ – 5 sostinės troleibusai, apipavidalinti naujosios kartos tapytojų darbų vaizdiniais. Kaip veikia meno kūriniai skirtinguose aktualios (užčiuopiamos) ir virtualios (fiziškai nerealizuotos) tikrovės registruose, išvengdami tiesioginių sąsajų su istoriniu laiku, yra vienas svarbiausių klausimų, neraminančių nūdienos tapytojus ir menotyrininkus, tiriančius šiuolaikinę tapybą.
Buvusi komisariato erdvė pasirinkta neatsitiktinai. Kosciuškos gatvė visą sovietinį ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpį egzistavo kaip jėgos struktūrų supančiota miesto dalis, kuri buvo ir išliko beveik atskirta nuo miesto socialinio gyvenimo. Visai neseniai pastatytas paminklas broliams Vileišiams veikia tarsi pirmasis šios lokacijos humanizavimo gestas. Anot kuratorių Achimo Hochdörferio, Davido Joselito ir Manuaelos Ammer, surengusių vieną svarbiausių šio amžiaus tapybos parodų Vienos modernaus meno muziejuje Mumoke, tapyba palaiko dialogą su sparčiai besivystančiomis technologijomis ir humanizuoja „spektaklio visuomenę“ bei grąžina virtualųjį skaitmeninės komunikacijos persmelktą pasaulį į žmogaus kūno sferą. Veikiau pati tapyba įtraukia šiuolaikinę ikonografiją, socialinių tinklų turinį, visus mus supančius vaizdinius ir tų vaizdinių konstruojamas reikšmes, reikšmių sukeltus afektus į savo pačios materijos tankį. Tai šiek tiek primena juodosios skylės veikimą, kuri ryja laiką erdvę ir kurią suvokiame kaip tankiausią egzistuojančią materiją, singuliarų tašką.
Toks reikalas perfrazavus reiškia asmeninį reikalą, tam tikrą autoriaus tapybos singuliarų tašką, kuris suryja šios parodos menininkus siejantį animacinių sitkomų, reklamos ikonografijos, šaržų ir klutūrinių klišių, socialinių tinklų sienų iliustratyvumą, naratyvumą, reprezentaciją. Šioje parodoje svarbus tapybos ir ironijos santykis. Parodos autorius galima būtų įvardinti creepy (nejaukumą sukeliančiais? angl.) figūratyvistais, kurie be skrupulų, akiplėšiškai, agresyviai ir drąsiai aproprijuoja animacinių filmų bendravaizdžius, įvaizdina kultūrinius memus, socialines realijas, arba neva paverčia savąsias patirtis komiksų pasakojimais. Kita vertus, šių tapybos darbų komiksų, animacinių filmų iliustracijomis ar reklamomis nepavadinsi. Ekspresyvi ir brutali tapyba į save sugeria reprezentatyvųjį matmenį ir talkininkauja ironijai, kuri ardo paveiksluose fiksuotą vaizduojamų figūrų tapatybę ir reikšmę.
Parodos autoriai: Alexei Gordin (Estija), Kazimieras Brazdžiūnas, Raminta Blazevičiūtė, Polyrabbit. Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius)
Parodos kuratoriai: Darius Jaruševičius, Kazimieras Brazdžiūnas, Kristina Alsytė
Parodos atidarymas birželio 21 dieną, ketvirtadienį Kosciuškos g. 8, Vilnius
Paroda veiks iki birželio 25 d.
Parodos mecentas: Mulberry trade
Parodos rėmėjas MB Bepavadinimo
2018 06 21 – 07 11
Atidarymas: birželio 21 d. 18 val.
Galerija 555, T. Ševčenkos g. 16F, Vilnius
Gallerija „555“ kartu su galerija „Pramantha Arte“ (Italija) kviečia į italų menininkų dueto Luigi Magli ir Francomà parodos „Dvasinis gyvūnas. Totemas ir tabu“ (kuratorė Maria Rosaria Gallo) atidarymą birželio 21 d. 18 val.
Paroda Lietuvos visuomenei pristato dviejų svarbiausių Pietų Italijos šiuolaikinio meno scenos menininkų kelius. Būdami stilistiškai skirtingi, tačiau siejami brolystės ryšių, Luigi Magli ir Francomà šiuolaikinį meninį nuotykį praturtino eksperimentine dvasia. Nors galiausiai jie ėmė kurti skirtingais išraiškos būdais, tačiau abiejų ištakos slypi abstrakčiajame ekspresionizme ir primityvizme. 8 dešimtmečio pabaigoje – 9 dešimtmečio pradžioje jie buvo tarp pagrindinių grupės „Postpietiniai“ (it. I Post-meridionali) narių, avangardizmą papildžiusių originaliu kalabrietišku indėliu. Šiandien jie pakrypo į du stilistinius kraštutinumus.
Francomà sau tinkamiausią išraiškos būdą rado tapyboje. Jo figūratyvinėje tapyboje susilieja instinktai, protas ir vaizduotė; suvokimas, abstrakcija ir pasakojimas. Luigli Magli meną išgyvena kaip gryną empirinę praktiką; paslaptingą procesą, kuriame siekia perimti, ištirti ir atkurti kūrybingumo dinamiką. Visgi akivaizdžioje dviejų menininkų formalioje opozicijoje atsiranda sąryšio taškų: atavistinio jautrumo atgimimas; jausmo estetika, kuri tvinkčioja pirmapradžiu instinktu ir pasakoja slaptus sielos reikalus.
„Dvasinis gyvūnas. Totemas ir tabu“ yra paroda, kuri pasakoja apie meną, ištrinantį ribas tarp žmogaus ir jo pasaulio. Luigi Magli kūriniai tampa totemu. Tai iš dalies simbolinė giluminių procesų forma, kurioje vibruojanti materijos jėga susitinka su menininko haliucinacijų kvapu ir tuo pačiu su protėvių erdvių fragmentais bei natūraliu žmogaus-gyvūno archetipu. Francomà tapyba atskleidžia tabu. Iš kūrybinio proceso, kuris žaidžia su racionalumo ir iracionalumo ribomis, iš teptuko potėpių kombinacijos, kuri atlieka sąveiką tarp sąmonės ir pasąmonės, sukuriama tapybinė istorija, atskleidžianti neišsemiamą realybės esenciją.
Birželio 22 d., penktadienį, 17 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininkės Dainos Vanagaitės-Belžakienės keraminės skulptūros paroda „Under Pressure“ (angl. „Po spaudimu“). Paroda vyks iki liepos 14 d., jos lankymas – nemokamas.
Parodos kolekciją įkvėpė Davido Bowie ir grupės Queen 1981 m. sukurta daina tuo pačiu pavadinimu, skirta žmogiškųjų ir globaliųjų įtampų temai. Oficialiame šios dainos klipe, siekdamas atskleisti spaudimo ar slėgio metaforas, režisierius Davidas Malletas panaudojo eismo kamščių, perpildytų traukinių, sprogimų, riaušių, presuojamų automobilių vaizdus, o taip pat įvairias ištraukas iš nebyliojo, juodo / balto kino. Šis klipas laikomas vienu puikiausių visų laikų muzikiniu vaizdo kūriniu.
Tuo tarpu parodos autorė D. Vanagaitė-Belžakienė garsiosios dainos idėjas interpretuoja skulptūrinėje raiškoje. Savo kūryboje ji jungia juodai baltas keramines formas ir naujam gyvenimui prikeltus rastus objektus, senus prietaisus ar jų detales. Aptakiomis, spaudžiamomis, tąsiomis formomis ir figūromis menininkė siekia perteikti slėgimo, svorio, lėto išsiveržimo ar akimirkos prieš sprogimą iliuziją.
Kūriniuose vyraujanti lašo, burbulo forma perspaudžiama ar įspraudžiama į žmogaus kasdienėje buityje naudotus, jau antikvariniais tapusius daiktus ar atskiras jų detales. Blizgūs ar matiniai keramikos, gipso paviršiai gretinami su daiktais, praeities liudininkais, neslepiant ant jų užneštos laiko patinos.
Pasak menotyrininkės Rūtos Marijos Purvinaitės, „materialųjį pasaulį sureikšminusiai šiuolaikinei visuomenei, kūrėjos žvilgsnis į įsigalėjusius gyvenimo stereotipus leidžia pajusti esamybę. Objektus vienijantis pavadinimas byloja apie asmenybės nykimą, socializacijos padarinius ir primena fundamentaliosios estetikos priešpriešą, tobulumą priešpastatant netobulumui“.
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2018 06 22 – 2018 07 14.
Atidarymas: birželio 22 d. 17 val. Galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16.
Parodos lankymas – nemokamas.