7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LDM inf.

Lietuvos dizainas Lietuvos šimtmečiui – dvi naujos parodos Nacionalinėje dailės galerijoje

Liepos 13 d., penktadienį, 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytos dvi naujos Lietuvos dizaino istorijai skirtos parodos – „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuva. Londonas. 1968“. Joje dalyvaus parodų kuratoriai Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Gintautė Žemaitytė, Julijus Balčikonis, Ernestas Parulskis, dizaineriai Tadas Baginskas ir Ignas Survila, konferenciją moderuos galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Parodų atidarymas vyks liepos 13 d. 18 val.

 

Paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pristato modernios Lietuvos daiktų dizainą – nuo 1918 m. Trispalvės iki 2018 m. virtualios realybės sprendimų. Ją sudaro trys teminiai segmentai, kuriuose Lietuvos daiktų dizaino artefaktai eksponuojami chronologiškai. Segmente „Dizainas ir valstybė“ rodoma, kaip dizainas nuo XX a. trečiojo dešimtmečio tapo ir iki šiol yra vienas iš Lietuvos kūrybinio ir ekonominio potencialo įrodymų šalies viduje bei už jos ribų. Segmentas „Dizainas iki dizaino“ iliustruoja tarpukario amatininkystės virtimą dizainu ir jos transformaciją į „Dailės“ kombinatų industriją. Didžiausiame skyriuje „Dizaino paradoksai“ žiūrovai pamatys kelias dešimtis buičiai sukurtų ir tebekuriamų lietuviško dizaino objektų ir jų istorijų, tarp kurių dulkių siurblys „Saturnas“, pirmasis „Snaigės“ šaldytuvas, nepakitusio dizaino gamybos rekordą pasiekusi bulvių tarkavimo mašinėlė, baldai – nuo Tado Baginsko kėdės (1967) iki Naurio Kalinausko modulinių spintų serijos (2006) – ir kt. Parodos kuratorių ir kviestinių autorių parengtos istorijos pasakoja apie Lietuvos dizainerių darbus Lietuvoje, užsienio bendrovėse ir skaitmeninį dizainą. Parodą rengė: Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Natalevičienė, Gintautė Žemaitytė, Ernestas Parulskis.

 

Kitoje parodoje „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ rekonstruojama vieno paviljono atsiradimo istorija. 1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai – vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi projektas buvo skirtas eksportui, atgarsiai apie specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžius, leidinius ir parodas liko beveik nežinomi. Parodos kuratoriai Karolina Jakaitė ir Julijus Balčikonis pirmą kartą po penkiasdešimties metų įdėmiai pažvelgia, kaip vyko 1968-ų metų lietuviško dizaino odisėja.

 

Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki rugsėjo 30 d.

 

Projektus iš dalies finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba. Parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ partneris – JCDecaux, parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ partneriai: leidykla LAPAS, Dizaino fondas, Vilniaus dailės akademija. Rėmėjai: UAB Exterus, Imparat. Informaciniai rėmėjai: žurnalas Centras/Interjeras.lt, žurnalas Created in Lithuania, Lietuvos dizaino forumas  


Daugiau informacijos tel. (8 5) 212 29 97, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

 

JMVMC inf.

Jurgita Žvinklytė. Utenis calling

Kunigaikščio Utenio  legenda byloja jį įkūrus Uteną. Pagal Lietuvos kunigaikščių geneologiją teigiama, kad vienas iš Utenio vaikų buvo legendinis Šventaragis, įkūręs šventvietę Vilnios ir Neries santakos slėnyje. 

Šios miestų įkūrimo legendos tarnauja kaip užuomina į parodą ir jos sukūrimą, bei jos prasmę rastis čia Vilniuje. Tiesa sakant visa paroda paremta užuominomis taip bandant atsakyti kas yra ir galbūt galėtų būti Utena:

Poetui Nykai Nyliūnui Utena – miestų miestas. Tapytojai Marijanai Veriovkinai šeimos dvaras Utenos apylinkėje – Dievo malonė. Utena taip pat – ir revoliucingoji mergina iš Japonų animacijos, ir „laimės miestas“, kaip skelbia dabartinė miesto strategija, suformuluota  po mėnesį vykusios miestų laimės barometro akcijos. 

Ši paroda yra apie mikrolegendas ir kūrėjo santykį su gimtuoju miestu. Remiantis įvairias pasakojimais, keliaujama nuo asmeninio santykio iki bendrų miesto istorijų ir vizijų.

Darbai parodai kurti bendradarbiaujant kartu su Lina Praudzinskaite, Domu Riniumi, Ingrida Kepalaite, Migle Križinauskaite, Vitaliu Červiakovu. 

Atidarymas vyks Jono Meko vizualiųjų menų centre, Malūnų g. 8, Vilniuje liepos 12 d. 19 val.

Paroda veiks nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 15 d. 

 
 
 
 

Rengėjų inf.

Vilniaus rotušėje paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“

Liepos 17 d., antradienį, 18 val. Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ bei pristatomas parodos katalogas.  Parodos atidaryme dalyvaus Japonijos ambasadorius Lietuvoje J.E. p. Toyoei Shigeeda, menininkai iš Japonijos ir Lietuvos, svečiams talkins VDU japonistikos klubo „Hashi“ prezidentė Kotryna Kvietkauskaitė, japoniška bambuko fleita gros Gediminas Sederevičius.

Jungtinės japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Parodoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis  Japonijos medžio raižinys (mokuhanga) nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-etechnikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas,  tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt  skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūriniai.

Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai, kuriuos lietuviškoje parodos dalyje reprezentuoja trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų bei per trisdešimt pastarojo dešimtmečio kūrinių.

Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingų kultūrų kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir  tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, o  medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja  įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

Parodos dalyviai:

iš Japonijos: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.

iš Lietuvos: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.

Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.

Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.

Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.

Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.

Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.

Parodos atidarymo metu japoniška bambuko fleita Shakuhachi (Šakuhači) gros režisierius, aktorius, multiinstrumentininkas, Tarptautinės kūrybinės grupės vadovas Gediminas Sederevičius. 

Paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“  veiks iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.  
 

Daugiau informacijos teikia Eglė Bertašienė egle.bertasiene@gmail.com  tel. 867444296

Kyoko Sakamoto. Rytinis laikraštis, 2007 m.
Kyoko Sakamoto. Rytinis laikraštis, 2007 m.
LFS inf.

Fotografijos konkurso paroda „Debiutas 2018“

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma fotografijos konkurso paroda „Debiutas 2018“.

Pirmą kartą tokia jaunųjų fotografų paroda buvo surengta 1976 metais. Kadaise savo karjerą pradėję nuo „Debiuto“ Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Alvydas Lukys ir kiti, dabar yra gerai žinomi menininkai. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautiniu ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas 2018“ taps starto aikštele.

Šiais metais konkurse dalyvavo 342 autoriai iš 53 šalių ir pateikė 3768 darbus. Atrankos komisiją sudarė: Lina Albrikienė, Gintaras Česonis Eglė DeltuvaitėAlvydas LukysAurelija MaknyteAgnė NarušytėRomualdas Požerskis Vilma Samulionytė Gytis SkudžinskasLina Zaveckytė.

Po komisijos svarstymų buvo atrinkti parodos dalyviai: Tobias Asser, Matylda Awdziejczyk, Claudia Corrent, Ewa Doroszenko, Albina Galeeva, Artūras Jendovickis, Sheng-Wen Lo, Ines Marinho, Emilija Petrauskienė, Gabrielė Vingraitė, Luana Rigolli.

Parodos atidarymo dieną bus paskelbtas pirmasis trejetas, kurie ateinančiais metais (2019 m.)turės galimybę surengti asmenines parodas Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4).

Konkurso-parodos informacinis partneris 15min.lt paskelbs savo atskirai išsirinktą laureatą, kurio išplėstinis intervių bus publikuotas portale. O visos parodos trukmės metu autorių darbai taip pat pasirodys 15min.lt kultūros skiltyje.

Anot „Debiutas 2018” katalogo teksto autorės Aistės Kisarauskaitės, šį konkursą taip ir norisi pavadinti raketiniu poligonu, kur išbandomos naujos strategijos, tobulinamos jau atrastos, suteikiant joms naujas, naujoviškesnes formas begaliniam meno kosmosui užkariauti. Pastarąjį dešimtmetį, sparčiai tobulėjant technologijoms, gaminančioms mus užplūstančius begalinius kiekius vaizdų, fotografija susidūrė su tuo esminiu išlikimo, reikalingumo klausimu. Fotografija dokumentuoja savo pačios išlikimo problemą, pateikdama ją taip estetiškai, kad vėl grąžina malonumą žiūrovui.

 

Projektą inicijavo ir įgyvendino: Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Partneriai: 15min.lt, PICTER

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba

Klaudia Corrent
Klaudia Corrent
Meno parko inf.

Ramūno Čeponio paroda „Iš dykumos"

Liepos 4 d. (trečiadienis) galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) II ir III aukštų erdvėse atidaryta Ramūno Čeponio paroda.


Dailininkas, tapytojas ir grafikas Ramūnas Čeponis, vienas ryškiausių viduriniosios kartos lietuvių abstrakčiosios tapybos atstovų, šiais metais švenčia 60-ies metų jubiliejų. Šia proga menininkas rengia keletą autorinių parodų. Kauno galerijoje „Meno Parkas“ liepos 4 d. pristatoma paroda „Iš dykumos“.


Iš parodoje pristatomų darbų matyti, kad dailininkas Ramūnas Čeponis yra ištikimas meditatyviajai tapybai – jis kviečia susitelkti ties žmoguje slypinčia dvasine gelme, išdrįsti nukeliauti prie tos ribos, kur sieloje esti gryna, tuščia ir tylu, atsidurti savo paties tuštumos dykumoje ir priartėti prie joje slypinčios esmės. Dailininkas kelia pamatinius būties klausimus, jo paveiksluose veriasi tikrojo AŠ kontūrai, skleidžiasi šviesos ir tamsos ribos. Jam svarbi galimybė atpažinti meilę ir neapykantą, pakilimą ir nuopuolį, prisiliesti prie amžinųjų tiesų, pažvelgti į savo ir pasaulio didybę bei menkumą. Tyla prabyla pažinimu, ramybe, džiaugsmu, bet kartu ir baime bei svaiginančios tamsos kančia.
„Kur kas svarbiau už formalius komponentus kiekvienu atveju yra vidinis turinys, inspiruotas dvasinės tikrovės. Būtent ta tikrovė ir yra svarbiausia Čeponiui, ir tą jis teigia kiekvienu savo kūriniu. Ne atkartodamas vaizdą, o dirbdamas su konkrečiomis spalvų, faktūrų ir dažų duotybėmis, autorius tapo apibendrintą ir sunkiai verbalizuojamą vidinį judesį. Tai, kas iš pradžių nutinka tapant, o paskui – žiūrint, iš pradžių autoriaus, paskui ir mūsų viduje. Tai, kas vyksta dvasinėje tikrovėje.“ (Apie R. Čeponio tapybą rašo menotyrininkė, docentė, dr. Jurgita Ludavičienė.)


„Kartais atrodo, kad jo tapybos darbai artimi abstraktaus ekspresionizmo stilistikai; tačiau ne, šioje tapyboje nerasime paviršinės ekspresijos. Menininkas nuosekliai, atkakliai ir kažkaip...inteligentiškai (suprantu, jog šis žodis skamba senamadiškai ir gal netgi nevisai korektiškai, bet būtent jį norisi čia vartoti) kuria meditatyvias abstrakcijas. Tai anaiptol ir ne gesto tapyba, čia nėra plačių mostų ir teptuko šėlsmo ant drobės. Nors plačių špachtelio brūkšnių daugelyje drobių rasti tikrai galima. Tačiau tas plokštumas ir faktūras formuojančios rankos judesys suvaldytas ir prislopintas, nes ne paviršinė ekspresija svarbiausia Čeponiui. Ir apskritai ne ekspresija. Ir paviršius svarbus tik tiek, kiek jis padeda įžvelgti turinį. Nes tai yra turinio tapyba.“ (Apie R. Čeponio darbus atsiliepia kultūrologė.)
Ramūnas Čeponis gimė 1958 m. Vilniuje. 1982 m. baigė studijas Valstybiniame dailės institute, nuo 1983 m. aktyviai dirba tapybos, grafikos ir knygų apipavidalinimo srityse.


Nuo 1989 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvoje ir užsienyje surengė per 30 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų įvairiose šalyse. Menininkas yra tarptautinių grafikos ir knygos meno parodų laureatas, dalyvavo ArtVilnius’11, ’16, ’17, 18’ parodose, Tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje (2016), jungtinėje Lietuvos menininkų parodoje Venecijos bienalėje (2011), tarptautiniame tapybos simpoziume „Mark ROTHO 2017“.


Autoriaus kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, MO muziejus, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
Kuratorė – Jurate Mork
Paroda galerijoje „Meno parkas" (Kaunas) veiks iki Rugpjūčio 4 d.

 

Iš dykumos I, 2018 m. V. Usinavičiaus nuotr.
Iš dykumos I, 2018 m. V. Usinavičiaus nuotr.
Dalia Vasiliūnienė

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose – Eglės Ridikaitės „Kultūringos grindys“


2018 m. birželio 29 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Ridikaitės tapybos paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“.

Šiuolaikinės tapybos paroda, atskleidžianti tapytojos Eglės Ridikaitės meilę grožiui ir Vilniui, kviečianti pamatyti ir išsaugoti tai, ką paveldėjome, pernai buvo pristatyta sostinėje. Į pajūrį paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ atkeliauja papildyta naujais kūriniais, vienas iš jų – skirtas Klaipėdos gatvei.

Kūrinių ciklas pradėtas kurti menininkei klaidžiojant po Vilnių, po senųjų pastatų laiptines, kur jos akys pastebėjo nepelnytai užmirštą laiptinių dekorą – keramines grindų kompozicijas. Pamačiusi daugelio mūsų nepastebimą ir nevertinamą tose grindyse atsispindinčią XIX a. pab. ir XX a. pr. urbanistinę estetiką, Eglė Ridikaitė dekoratyvines grindų kompozicijas perkėlė į savo tapybą. Taip ji įamžino tai, kas nepastebėta, ir kartu prisidėjo prie paveldo išsaugojimo. Tapybos darbuose užfiksuotas natūralus kompozicijų dydis, tikrieji siluetai ir spalvos. Menininkės vaizduotės dėka pakeltos nuo žemės, tos kompozicijos atsiskleidžia visa savo didybe, jose įžvelgiami senųjų gyventojų pėdsakai pasakoja jų istorijas, gaivina mūsų atmintį.
 
„Eksponuodama savo grindis vertikaliai, menininkė suardo įprastą suvokimo logiką, bet tik tokiu būdu jų grožis iš dulkėtos tamsos yra pakylėjamas į susižavėjimo, atminimo ir pagarbos praeičiai avansceną“, – sako menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė.

Eglė Ridikaitė naudoja sudėtingą, išskirtinę pačios susikurtą techniką: pridengusi drobę iš anksto paruoštais rankų darbo trafaretais, ji ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Pasak R. Andriušytės-Žukienės, „dirbdama spalvų užpurškimo būdu, ši šiuolaikinė tapytoja nei teptuku, nei rankomis nesiliečia prie drobės. Išpurkšti dažai tarsi dulkelės sugula drobės paviršiuje. Taip sustiprinamas vaizdo savaimingumo, efemeriškumo įspūdis“.

Paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ skirta ne tik pamatyti tą grožį, menininkės pastangomis nuo žemės pakeltą į mūsų akių lygį. Ji skirta ir pamąstymui apie tai, ką mes paveldėjome, ką paliekame po savęs ir ką išsinešame su savimi išeidami.

Per savo kūrybinę karjerą surengusi trylika personalinių ir dalyvavusi daugiau nei aštuoniasdešimtyje grupinių parodų, už kūrinių ciklą „Kultūringos grindys“, kurtą daugiau nei 4 metus, 2018 m. Eglė Ridikaitė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Vilniaus miesto mero premija.
 
Parodos organizatorė – galerija „Contour Art Gallery“ (Vilnius), kuratorė – menotyrininkė Vilma Mačianskaitė. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


Paroda veiks iki 2018 m. liepos 29 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

Eglė Ridikaitė, „Stambulas (Ale)“. 2016 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Stambulas (Ale)“. 2016 m. V. Ilčiuko nuotr.
LDS inf.

8-oji tekstilės meno bienalė „(At)kurti“

2018 m. birželio 27 – liepos 26 d.
Parodos atidarymas birželio 27 d., trečiadienį, 18 val. LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius


Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos tekstilininkai pažymi 8-ąja tekstilės meno bienale „(At)kurti“. Ši Lietuvai svarbi data įkvepia gilintis į valstybės atstatymo faktą, naujai interpretuoti istorinį, simbolinį ar semantinį (at)kūrimo aspektą. Lietuvos istorijoje atkurtos nepriklausomybės šimtmetis lemtingai paveikė tautos likimą, piliečių laisvės troškimą, savitą tautiškumo sampratą. Istorijos skaitymas – subjektyvus dalykas, todėl beveik penkiasdešimt parodos dalyvių valstybės atkūrimo šimtmetį traktuoja skirtingai, iš savo matymo taško, nevengdami šiuolaikinių interpretacijų, polemizuodami su stereotipais. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai pavaldūs laikui, jie lengvai dyla, ỹra, pleišėja, tačiau tekstilės pluoštų dėka galima pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume  istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.
Menininkų darbuose ryškėja iš asmeninių saviraiškos poreikių kylančios kūrybos strategijos – atgaminti / įvaizdinti / perkurti – t. y. nuo konktretaus simbolio, reiškinio ar įvykio konstatavimo iki perkūrimo (apropriacijos). Vieni menininkai pabrėžia istorinį ir kultūrinį išskirtinumą, kiti – etninę tradiciją, dar kiti žvelgia į valstybę kaip į ženklų ir simbolių visumą, perduodančią žinią apie tautos mentalitetą. Vyrauja metaforiškas minčių reiškimo būdas, valstybingumą tapatinant su namais, šeima, atpažįstamais tekstilės raštais. Kai kam aktualus semantinis lingvistinis (at)kūrimo kodas: kūrimas / atkūrimas / perkūrimas.
Parodoje galima švysti tradicinį ir kontraversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų menininkų darbų. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija. Juk praeitis turi didžiulę reikšmę tautų ir bendruomenių tapatumo pojūčiui. Be istorijos negalėtume įvertinti dabarties. Ji padeda suprasti  žmonių gyvenimo būdą, papročius, lemia dabarties kultūrinius ir socialinius santykius, leidžia numatyti, kaip jie plėtosis ateityje.

Kuratorė prof. Žydrė Ridulytė
Organizatorės: prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dr. Lijana Šatavičiūtė, Dovilė Tomkutė
Dizainas: Danas Bereznickas, Regina Kosmovski, Dovilė Tomkutė

Parodos remėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos Kultūros Taryba

 

 

 

PYNIMAS / BASKETRY

Japonijos pluošto menas


    „Arkos“ galerija tęsia bendradarbiavimą su Japonijos menininkais. 2017 m. kartu su tarptautine tekstilės miniatiūrų bienale „Etno“ buvo eksponuojama Japonijos pluošto meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų.
    Šiais metais siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms  kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui. Atidaryme dalyvaus Pynimo parodų grupės vadovė ir kolekcijos kuratorė Kakuko Ishii bei šios grupės atstovai Haruko Sugawara, Noriko Hagino, Akiko Mio, Masayo Kageyama, Nobuko Ueda.

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė

Mūsų Pynimo parodų grupė


Šioje parodoje pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas ir technikas.
Visą XX a. devintąjį dešimtmetį tyrinėjau krepšių pynybą, daugiausiai dėmesio skirdama medžiagos ir struktūrinio mechanizmo tarpusavio sąveikai. Be to, pradėjau rengti kursus, siekdama Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai mano mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau kultivuodami šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Palyginti su valdžios remiamu tradiciniu bambukinių krepšių pynimo menu ar pynimo liaudies menu mingei, šiuolaikinis pynimo menas Japonijoje vis dar yra mažai paplitęs ir nelabai žinomas. Ši grupė stengėsi nepavirsti vadinamąja menininkų / amatininkų draugija ar aplink vieną pagrindinį menininką susiformavusia specifine mokykla. Žinojau, kad Japonijos kultūriniame klimate tokie dariniai labai greitai iškyla ir taip pat greitai žlunga, nes dėl specifinio / autoritarinio organizacijų pobūdžio dažnai nukrypstama nuo pirminių idealų. Mūsų grupę jungia tarpusavio pagarba ir įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turime ne tik būti kūrybingas menininkas, bet ir vadovauti tiek sau pačiam, tiek visai grupei.

Menininkė, kuratorė Kakuko Ishii

LDS Galerija ARKA,
Aušros Vartų g. 7, LT-01304 Vilnius
tel. 8 5 2121319, e-mail: [email protected]
www.arkagalerija.lt; www.facebook.com/arkagalerija/

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas