7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Prasideda Vilniaus galerijų savaitgalis: nuo spontaniško knygyno iki lokomotyvų depo

Šiandien, rugsėjo 6 dieną prasidedantis ir iki sekmadienio truksiantis Vilniaus galerijų savaitgalis kviečia atidaryti šiuolaikinio meno parodų sezoną. Keturių dienų renginio programoje – parodų atidarymai, ekskursijos, susitikimai su menininkais, diskusijos ir koncertai.

Trečiąjį kartą rengiamo savaitgalio maršrutas driekiasi per 27 centre ir jo pakraščiuose įsikūrusias galerijas, menininkų studijas, projektų erdves, specialiai šiai progai ekspozicijų salėmis virtusius pastatus. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos organizuojamas projektas siekia atkreipti dėmesį į plačią sostinės šiuolaikinio meno panoramą. Vienas pagrindinių Vilniaus galerijų savaitgalio tikslų – nubraižyti įdomiausių ekspozicinių erdvių maršrutą, tikintis, kad jį kartoti po renginio taps įpročiu.

Ketvirtadienio vakarą miesto gyventojai ir jo svečiai kviečiami net į šešių parodų atidarymus. Galerijoje AV17 duris atveria skulptoriaus Andriaus Ermino peronalinė paroda. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ pristatoma jaunų Slovakų menininkų ekspozicija. Viename iš Pylimo gatvės butų įrengtoje projektų erdvėje „Studium P“ organizuojamas renginys „lo-fi“ nagrinės prastos kokybės fenomeną. Sostinės Latako gatvės 3-iajame name įsikūrusios net dvi galerinės erdvės kvies į dviejų tapytojų Indrės Ercmonaitės ir Rūtenės Merk parodas. Kompozitorių namai taps laikina ekpozicine erdve jaunos menininkės Beatričės Mockevičiūtės kūrybai.

Didelį dėmesį garsui šiemet skiriantis Vilniaus galerijų savaitgalis penktadienį kviečia ne tik į naują tarptautinį muzikos kultūros centrą „Empty Brain Resort“ Naujojoje Vilnioje, bet ir į diskusiją „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“. Meno komunikacijos strategijas siekianti aptarti diskusija klaus, kodėl vieni menininkai tampa garsiais, o kiti lieka menkai žinomi. Tą patį vakarą apsilankyti atvirose reziduojančių menininkų studijose kvies edukacijos, rezidencijų ir parodų centras „Rupert“. O Šiuolaikinio meno centre atidaroma danų meninininkoSimono Dybbroe Møller’io paroda „Viduramžiai“.

Šeštadienį Vilniaus galerijų savaitgalis kviečia leistis už miesto. Lentvario lokomotyvų depe ir kultūros rūmuose atidaroma šiuolaikinio meno paroda „DEPAS / DEPOT“. Renginio organizatoriai kviečia nepraleisti progos aplankyti jau anksčiau atsidariusių dizaino parodų Nacionalinėje dailės galerijoje. Taip pat nepraeiti pro spontaniškai Vilniaus gatvėje, buvusiose „Žinijos“ draugijos patalpose įsikursiantį šiuolaikinio meno ir teorijos knygyną „Six chairs books“.

 

LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – Vilniaus galerijų savaitgalis ir speciali renginių programa

Rugsėjo 7–9  d. Nacionalinė dailės galerija  (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) dalyvauja 3-ajame Vilniaus galerijų savaitgalyje.  Ta proga NDG rugsėjo 8 ir 9 d. kviečia nemokamai aplankyti nuolatinę galerijos ekspoziciją ir šiuo metu veikiančias parodas „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ ir „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ bei dalyvauti parodas lydinčiuose renginiuose.

Galerijų savaitgalio renginiai NDG:
Rugsėjo 7 d., penktadienį, 17 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ su dizaineriu Tadu Baginsku.
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 12 val. –  kūrybinės dirbtuvės vaikams iki 12 metų su parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ vienu iš kuratorių ir architektu Julijumi Balčikoniu. Į dirbtuves kviečiame registruotis el. paštu [email protected]
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 11.30 val. – ekskursija po parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ su NDG gidu.
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 16 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja “ su jos kuratore Karolina Jakaite.
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 11.30 val. – ekskursija po parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ su jos kuratoriumi Ernestu Parulskiu.
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 13 val. – ekskursija po parodą „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ su žurnalistu Algimantu Čekuoliu ir parodos kuratore Karolina Jakaite.
Rugsėjo 8–9 d. NDG centriniame hole veiks lietuviško dizaino prekystalis, kur bus galima pamatyti ir įsigyti šiuolaikinio arba moderniai interpretuoto istorinio lietuviško dizaino gaminių.

Daugiau informacijos: Danutė Gambickaitė, el. p.: [email protected], tel.: 85 2195965, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

 

Vilniaus universiteto Botanikos sode atidaroma 14-oji Tarptautinė žemės ir aplinkos meno paroda „Ryšiai“

2018 m. rugsėjo 8 d., šeštadienį, 15 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose
(Kairėnų g. 43) bus atidaryta unikali paroda po atviru dangumi.

Tik parodos atidarymo metu rugsėjo 8 d. 15.00 val. vyks ekskursija, kurios metu patys autoriai pristatys savo darbus bei kitus netikėtus meninius sprendimus. Šiemet parodoje dalyvauja 19 darbų, kurių autoriai: Aleksandr Nikituk (Ukraina), Aleksandr Yarunin (Rusija), Birutė Bikelytė, Eglė Lekevičiūtė, Eglė Maskaliūnaitė, Elžbieta Jankovska-Bortkevič, Gabrielė Žemaitytė (Lietuva/Anglija), Greta Kardišiūtė- Kardi, Ieva Černiauskaitė, Irina Amosova-Novikova, Martynas Gediminas, Jānis Gutāns-Grasis, Sanda Zeme (Latvija), Jelena Škulienė, Karolina Kunčinaitė, Kristina Šaltytė, Domas Ignatavičius, Lina Jonikė, Natalija Učvatova, Virgilijus Kubilius, Rūta Dzindziliauskaitė, Vygantas Vėjas, VU Kinetinis teatras.

Linas Vildžiūnas

Griovio istorija

Miesto veidas

Reformatų (tuomet taip nevadintą) skverą atsimenu nuo 1954 metų, nuo vaikystės. Kapinės jau buvo sunaikintos, voliojosi vos vienas antkapinis akmuo ir skvero gilumoje stovėjo XVIII a. barokinė Šreterių (veikiausiai Schroetherių šeimos) koplyčia – „LTSR architektūros paminklas, saugomas valstybės“. Tačiau buvo išlikusi pagrindinė senosios posesijos ašis – plati senų tuopų alėja, nuo kitapus gatvės stovinčios bažnyčios įkalniui vedanti prie sinodo pastato.

 

Dabar šios ašies veik neįmanoma įžvelgti – statant paminklą tarybiniams partizanams ir pogrindininkams, vilniečių pramintiems „skenduoliais“, po pat Kultūros ministerijos langais buvo nušluota Šreterių koplytėlė, o išilgai skvero, suardant buvusį reljefą, išgremžtas gilus „prieštankinis griovys“, ant kurio pakopų ir buvo patupdyta skulptūrinė „skenduolių“ grupė.  Sinodo pastatas, beje, puikus XVIII a. vilnietiško baroko pavyzdys, kad netrukdytų „skenduoliams“, buvo nuo jų atitvertas aukšta silikatinių plytų siena. Štai ir visa istorija…

Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“
Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“

Penktojo tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo „Kūrybiniai tiltai: M. Veriovkina ir M. K. Čiurlionis“ paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose rugsėjo 8 d., šeštadienį, 13 val. įvyks penktojo tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo „Kūrybiniai tiltai: M. Veriovkina ir M. K. Čiurlionis“ parodos atidarymas.

Nuo 2014 m. Vyžuonose rengiami kūrybos simpoziumai, skirti  išsaugoti Vyžuonėlių dvarą prie Utenos, kuriame savo kūrybinį kelią pradėjo žymi Vakarų Europos modernizmo dailininkė Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin, 1860–1938). Šiame dvare prabėgo Marianos jaunystė, čia ji praleisdavo savo vasaras, mėgo jodinėti žirgais, užsiėmė karitatyvine veikla. Veriovkina mokėsi pas dailininką Ilją Repiną Peterburge, o 1896 m. su tapytoju Aleksejumi Javlenskiu išvyko į Miuncheną studijuoti tapybos ir liko ten gyventi. Charizmatiška, intelektuali menininkė pasišventė naujojo meno ieškojimams, savo namuose subūrė menininkų saloną, o 1912 m. – vokiečių ekspresionizmo sambūrį „Mėlynasis raitelis“ (Blaue Reiter). Veriovkina yra viena pirmųjų moterų ekspresionisčių Europoje, jos kūrybai būdingi ryškių spalvų deriniai, neramios nuotaikos, mistiškos vizijos.

Vyžuonėlių dvaro pastatai ir dailininkės ateljė išliko, tačiau jie nyksta apleisti, tad dvaro išsaugojimui Marianos Veriovkinos draugija kasmet rengia tarptautinius kūrybos simpoziumus. Po vieną simpoziumo metu sukurtą darbą dailininkai dovanoja Marianos Veriovkinos draugijai, šioje parodoje rodomi 2018 m. sukurti paveikslai. Simpoziumas vadinosi „Kūrybiniai tiltai: M. Veriovkina ir M. K. Čiurlionis“. Pagrindinė menininkų tema buvo kūrybos tiltai, – ne tik tiltai, kurie sieja kūrėjus, bet ir tie nematomi tiltai, kurie jungia visus žmones, kurie riša kiekvieną žmogų su jo aplinka, praeitimi, gamta, kultūra. Dailininkai temą interpretavo laisvai, skiriasi jų paveikslų motyvai, stilius, individualus braižas, meninė patirtis ir kūrybos ieškojimai.

Parodoje savo kūrinius pristato dailininkai iš Lietuvos: Romualdas Balinskas, Vita Balinskienė, Ina Budrytė, Viktorija Daniliauskaitė, Saulius Dastikas, Liutauras Griežė, Renata Kasiulytė, Edita Rakauskaitė, Andrius Surgailis, Rita Škarnulienė; dailininkės iš Vokietijos: Ameret, Nele Probst, Evelyn Sommerhoff ir Anita Staud; Didžiojoje Britanijoje gyvenanti dailininkė Vidmantė Černiauskaitė.

Paroda veiks: 2018 09 08 – 2018 09 26

Papildomą informaciją teikia: Aušra Sedlevičiūtė,  tel.: 8 313 52755

 

VGMC inf.

Indrės Ercmonaitės paroda DEPRESIJA: JAAR IS DEEP


2018 m. rugsėjo 6–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Indrės Ercmonaitės paroda DEPRESIJA: JAAR IS DEEP.  
Atidarymas 2018 m. rugsėjo 6 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3)

Jaunosios kartos tapytoja Indrė Ercmonaitė šia paroda primena mums visiems apie emocinį sutrikimą – depresiją. Tai nėra socialinė akcija, o gana išsamus ir iškalbingas autorės kūrybos pristatymas, apimantis 2009–2018 metų laikotarpį. Chaoso ir tvarkos duetas yra persmelkęs kone visas tapytojos drobes. Būtent tą kartais jaukią, o kartais bauginančią betvarkę, idėjų erzelynę perteikia ir pats neįprastas kūrinių išeksponavimas. Indrės kūriniuose verpetais besisukanti dažo varykla gamina popkultūros ir rimtosios kultūros personažų junginius. Čia susiduria vokiečių tapytojas ir skulptorius Anselm‘as Kiefer‘is su kyborgais ir Playboy‘jaus pupytėmis, australų dainininkas Nick‘as Cave‘as su „Žvaigždžių karų“ veikėjais.


Todėl autorės kūriniai, ypač detalizuoti piešiniai, tobulai atspindi šiuolaikinio žmogaus kasdieną, virtualią, internetinę realybę. Juk kompiuteris ir yra ta Alisos pasakų šalis, kurioje gyvena kičo demonai kartu su genialumo fėjomis. Ercmonaitė jautriai sugaudo tą absurdo, nesąmonės pajautą ir suteikia jai unikalią, savitą meninę išraišką. Kiekvienas naujas tapybinis personažas įsiveržia kaip vienišius, individualybė, asmenybė ir po truputį įsivelia į santykius su kitais leitmotyvais. Jų santykius neretai kuria, įvaizdina lazeris, kibirkštys, fejerverkų purslai. Visi motyvai persipina, konkuruoja, pykstasi, taikosi, sukasi chaoso verpetuose ir ieško harmonijos. Ar tai ne mūsų alter ego? Tapytoja kviečia įsigilinti į save, į aplinką, atlikti Rorschacho testą. Ercmonaitės paveikslai pastaruoju metu temsta, grimzta į gilią naktį, bet aklinoje tamsoje žybsi žaismingų lazerių šou.

Parodos kuratorė Austėja Mikuckytė-Mateikienė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Partneris Lewben Art Foundation

 

Rengėjų inf.

Atidaromas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“

Vilniuje atidaromame meno pažinimo centre „Tartle“ pristatomi unikalūs mūsų istorijos ir meno eksponatai. Nuo šiol Užupyje pristatomoje privačioje kolekcijoje bus galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes, kaip pavyzdžiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant pergamento, vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J.Bretkūno „Postilę“ ar vieną rečiausių XVII a. meistrystės šedevrų Jokūbo Gierkės laikrodį. Meno gerbėjai galės gerėtis daugiau nei 7 tūkst. eksponatų, tarp kurių ir didžiausia paveikslų apie Vilnių kolekcija.

„Tik pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius žinojau, kad noriu jais dalintis ir supažindinti visuomenę su kūriniais, kurie buvo grąžinti į Lietuvą. Ši diena ypatinga – bene 20 metų pildyta viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje tampa atvira visuomenei“, – teigia meno centro įkūrėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Jokūbas Lipšicas, Prometėjas, smaugiantis grifą
Jokūbas Lipšicas, Prometėjas, smaugiantis grifą
„Lietuvos dailės fonso“ direktorė Jurgita Semenauskienė
„Lietuvos dailės fonso“ direktorė Jurgita Semenauskienė
Giedrė Jankevičiūtė
Giedrė Jankevičiūtė
Egidijus Aleksandravičius
Egidijus Aleksandravičius
Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ s[audos konferencijos dalyvia
Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ s[audos konferencijos dalyvia
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegija
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegija
Jokūbo Gierkės laikrodis
Jokūbo Gierkės laikrodis
Vienas iš „Tartle" steigėjų kolekcininkas Rolandas Valiūnas
Vienas iš „Tartle" steigėjų kolekcininkas Rolandas Valiūnas
Rengėjų inf.

Vytauto Tomaševičiaus „Pašnekesiai wirtuvėje“ kviečia į Lazdynus, arba Prestižo nuopuolis laiko tėkmėje


Nuo kyšius imančių politinių partijų, kaimyno emigranto automobilio vardiniais numeriais iki W raidės rašybos – štai kuo, pasak menininko Vytauto Tomaševičiaus, dabar gyvena kadaise prestižiniu laikyto Lazdynų mikrorajono gyventojai.

Jubiliejinės XX V. Tomaševičiaus personalinės parodos „Pašnekesiai wirtuvėje“ temomis virsta sostinės Lazdynų rajono daugiabučiai ir kiemai, prabangūs automobiliai, sovietmečiu gero gyvenimo atributais laikytos interjero detalės: baldai, indai, knygos. Visa tai – daugiau kaip prieš 40 metų statyto parodomojo mikrorajono kasdienybė čia ir dabar, į kurią Lazdynuose augęs dailininkas žvelgia nebe vaiko, o suaugusio kūrėjo akimis.


„Ateina laikas, kai pradedi sakyti tai, ką galvoji“, – sprendimą nuo lengvai atpažįstamo dekoratyvaus stiliaus pereiti prie socialinės kritikos prisotintų nūdienos apmąstymų grindžia pats menininkas. Ankstesnėje personalinėje parodoje subtiliomis užuominomis apie nuostabios kasdienybės atspindžius kalbėjęs V. Tomaševičius „Pašnekesiuose wirtuvėje“ kerta iš peties: čia ir rinkiminius pažadus į subinę besikišančios politinės partijos, ir priskretę virtuvės puodai, ir krepšinio aikštelėje – šių dienų šventoriuje – išsižergęs pavykusio gyvenimo simbolis feraris.   


Autoriniu skaitmeninio impresionizmo stiliumi kuriami pašnekesiai virtuvėje išsaugo V. Tomaševičiui būdingas drąsias spalvas, konkrečias, apčiuopiamas formas ir detales, tačiau šį kartą autoriui vien tapybos maža: ją papildo žiniasklaidos ir literatūros tekstų ištraukos, „Kvapų namų“ sukurtas daugiabučių mikrorajono kvapas, instaliacijos, garso ir apšvietimo sprendimai.  


„Sakyčiau, ši paroda labai asmeniška, tiek dėl w raidės, tiek dėl išėjimo, išvietinimo temos“, – prisipažįsta vidurinei lietuvių kūrėjų kartai atstovaujantis menininkas, turintis lenkiško kraujo. Tiesa, pabrėžia savo darbais jokiu būdu nesiekiantis idealizuoti praeities, tik kviečiantis ją apmąstyti iš dabarties pozicijų.  


Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė pastebi, kad sovietmečio tematika šiuolaikiniame mene itin gaji. „Tokių refleksijų gausą, manau, lemia pakankamas laiko nuotolis, leidžiantis į praeitį pažvelgti naujai, įdomiai, netikėtai. Pastaruoju metu tiek mokslininkų, tiek menininkų žvilgsniai krypsta nuo didžiųjų įvykių link sovietinės buities, kasdienybės, paprasto žmogaus egzistencijos. Taip elgiasi ir Vytautas Tomaševičius. Tačiau jis tai daro savitai, unikaliai. Man ypač imponuoja šio autoriaus gebėjimas suderinti žaismę ir filosofinį gylį“, – sako jaunajai kartai, gimusiai jau nepriklausomos Lietuvos laikais, atstovaujanti dailės kritikė.

Jai antrina bendraamžė sociologė Lina Mačiulė, kurios akimis žiūrint, V. Tomaševičiaus pašnekesiams virtuvėje pasirinktas Lazdynų mikrorajonas – itin parankus. Planuotas kaip parodomasis, įvertintas anais laikais prestižine Lenino premija, iki šiol vertinamas ir keliantis pasididžiavimą dėl išplanavimo ir gamtiškumo, atėjus naujam pasauliui, jis patiria nuopuolį – apleistos, nebenaudojamos Lazdynų viešosios erdvės (skverai, fontanas), kiemai, buvusios žaidimų aikštelės neteko pirminės paskirties ir tapo automobilių stovėjimo aikštelėmis. „Simbolinis pokytis: Lazdynų rajonas, buvęs sovietiniu pasididžiavimu, dabar yra tik vienas iš senųjų, nepatrauklių rajonų, kuriuos vakare užkloja naujieji simbolinio statuso ženklai – automobiliai“, – atkreipia dėmesį sociologė.

Greta šių vaizdinių „Pašnekesiuose wirtuvėje“ iškyla ir nostalgija – emociškai įkrautas praeities prisiminimas, kuris nesiekia būti objektyvus ir papasakoti, kaip iš tiesų buvo. Pasak L. Mačiulės, tai nėra noras grįžti į praeitį, bet atsigręžimas į ją, siekiant įvertinti ar išsaugoti tai, kas joje būta vertinga. Nostalgija veikiau pasitelkiama kaip praktika šiandienai, šiam laikui įvertinti – ar jis mums patinka? ar judame teisinga kryptimi?

„Vienas iš tūkstančių meno apibrėžimų sako, kad menas yra menininko per save perkošta realybė. Būtent – per save, net jei kurtum galvodamas apie kitą, – neslepia parodos autorius V. Tomaševičius. – Todėl jeigu viską darai labai nuoširdžiai, žmonės tavo darbuose atpažįsta dalį savęs. Nes sąžiningas menas yra paveikus. Rasis, kas žvelgdamas į mano darbus atpažins tą atsisveikinimo, išėjimo, permainų nuotaiką ir pasijus truputį panašiai kaip aš.“


Kodėl nepaisant miesto planuotojų užmojų, miesto gyventojai patiria miestą savaip, mina savus takelius, o miesto atminties audinyje įrašo savas istorijas ir patirtis? Ar miestą galima perrašyti iš naujo ir panaudoti tam tikrai praeičiai įtvirtinti? Kokie neišgydytų kultūrinių traumų randai vis dar vagoja Lietuvos miestiečių buitį ir ar galima tame ką nors pakeisti?

Kviečiame į improvizuotą menininko Vytauto Tomaševičiaus, sociologės Linos Mačiulės, aplinkos psichologės Irmos Skruibienės  pašnekesį wirtuvėje, kuris vyks rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18–19 val., Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje.


Vytauto Tomaševičiaus XX personalinę parodą „Pašnekesiai wirtuvėje“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


Parodos rėmėjas – Lietuvos dailininkų sąjunga
Parodos informacinis partneris – portalas 15min.lt.
Parodoje naudojamas daugiabučių mikrorajono kvapas iš „Kvapų namų“ kolekcijos.  
Parodos organizavimu ir komunikacija rūpinasi Žmonos galerija.

Informacija kontaktams:
Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė
Mob. tel. +370 610 75 261
El. p. [email protected]

 

 

The Room inf.

Simonos Merijauskaitės tapybos paroda „Medžio metai“

Tapyba
2018 09 06 – 2018 10 06

The Room galerija
Polocko g. 17, Vilnius
Atidarymas rugsėjo 6 d. 18 val.

Rugsėjo 6 d., ketvirtadienį, 18 val. The Room galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma tapytojos Simonos Merijauskaitės kūrybos paroda „Medžio metai“.

Paroda vyks iki 2018 m. spalio 6 d.

„Parodą vienijantis medžio motyvas menininkei – naujas. Ankstesnių parodų („Mano kosmo“, „Kertinis akmuo“, „Black holes in the sky“, „No way“, Vilnius, 2016–2017 m.) drobėse vyravo statiško objekto motyvas – akmuo. Gyvo (augančio, sprogstančio, žaliuojančio) medžio pavidalas paveiksluose perteikiamas išdidintais fragmentais. Tokiu būdu išnyksta riba tarp mikro ir makro vaizdo – žiūrovas jį gali suvokti kaip universalų medžio vaizdinį.

Merijauskaitės kūrybai būdingas laisvas ir veržlus mostas, artimas veiksmo tapybai: kūriniuose itin svarbus judesys, ritmas, pats tapymo procesas. Menininkė neslepia darbo siūlių – teptuko judesiai bei sustojimai aiškiai įskaitomi. Pasitelkdama potėpių ekspresiją bei atidžiai pasirinktas spalvas, autorė sukuria individualias paveikslų nuotaikas. Žiūrovui paliekama laisvė sieti jas su metų laikais, sezoniškumo paveiktomis medžio ar žmogaus būsenomis.“
Dailėtyrininkė Dr. Indrė Užuotaitė

Simona Merijauskatė (g. 1989 m.) – tapytoja, Vilniaus dailės akademijos absolventė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2016 m. jai suteikta Lietuvos kultūros tarybos stipendija. 2012–2018 m. dalyvavo 18-oje grupinių parodų ir surengė 6 personalines parodas. Plačiau apie kūrybą ir parodas: http://simona-merijauskaite-painting.weebly.com/

Parodos laikas: 2018 09 06 – 2018 10 06
Galerijos darbo laikas: I-V 11-19, VI 11-15
Lankymas – nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/TheRoomArtBooksWine

 

Rengėjų inf.

Galerijoje „si:said“ ‒ Henriko Riškaus paroda „Random“

Rugpjūčio 31 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma personalinė Henriko Riškaus (aka H2) paroda „Random“.


    Projektas „Random”, kuris bus pristatytas parodos formate, tirinėja tikimybės galimybę, galutinį rezultatą. Tai vyksta pasitelkus kauliuko metimą, apverčiant monetą arba kitomis interaktyviomis priemonėmis, kurios atsitiktinumo principu nurodo „kas bus” ir „kas nebus” kūrinio dalis. Taip vizualios abstrakcijos kuria tarsi dvejetainį kodą, atsiverdamos daugiau erdvės universalioms interpretacijoms. H. Riškaus kūrybinė praktika remiasi, generatyvaus meno principais, kur menininko sistemos taisyklės veikia ir lemią procesą. Tuo pačiu metu yra šiek tiek nepriklausomas arba autonomiškas, ir tokiu būdu prisidedantis vyksmo metu arba užsibaigdamas jau visiškai įgyvendintu kūriniu. Kaip pats autorius sako, nepriklausomai nuo proceso visos tikėtumo-netikėtumo galimybės ir yra tikrasis grožis.


Henrikas Riškus (g. 1987), žinomas dar kaip H2, 2009-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigė Grafinio dizaino bakalaurą. Tarpdisciplininio meno kūrėjas jungia estetiką ir chaosą tiek analoginėje, tiek skaitmeninėje medijose. Kuria abstrakcijas ir modelio kūrinius (koliažus, muzikinius video, gatvės, generatyvų ir plakatų meną), kurių sprendinius pritaiko vidaus ir viešosioms erdvėms. Dar kūrybos pradžioje, piešiant grafičius, susiformavo išskirtinis grafinis stilius, atsiradęs iš griežtai laikomų ir apskaičiuotų estetinių taisyklių, kurios formuoja tinklus, modelius bei žaismę erdviniais negatyvais bei pozityvais. Henrikas kūrybinius ieškojimus ir procesus vysto skirtinguose miestuose ir šalyse. Pastaruoju metu kūrė ir gyveno Portugalijoje.


Paroda veiks iki rugsėjo 21 d. Parodą  iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė, TEMA, Ore.lt.
Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.
    
Daugiau informacijos:
galerija [si:said]
Skaistė Marčienė
Mob.  8600 39972

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas