7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Monika Krikštopaitytė

Didieji vasaros darbai

Parodos ir įvykiai

 

Kas įvyko, kol keliavome ir laistėme vejas? Buvo dvi į svarbius precedentus pretenduojančios diskusijos. Tiksliau, dvi diskusijų su visuomene imitacijos: viena – apie teritorijos šalia Šv. Jokūbo bažnyčios užstatymą, kita – apie Reformatų parko rekonstrukciją. Į abi buvo sukviestas įtikinamai objektyvus ir įvairus (bendruomenės, specialistų, miesto departamentų atstovų, kultūros veikėjų) būrys, o po abiejų susitikimų projektų rengėjai paviešino tendencingus pranešimus spaudai. Dalia Vasiliūnienė atkreipia dėmesį, kad „St. Jacobs“ projekto rengėjai viešai džiaugėsi, jog atliktais pakeitimais daugmaž visi yra patenkinti, architektai patobulintą projektą laiko tinkamu, nors diskusijoje išsakyta daug specialistų kritikos, o susitikimas atrodė itin nepalankus jo rengėjams.

Panašiai kilusią nepasitenkinimo bangą ignoravo ir Reformatų skvero atnaujinimo architektė, susitikime mačiusi vien nežymias, bet prasmingas patobulinimo galimybes. Tačiau, kadangi visos diskusijos yra viešai pasiekiamos, galima įsitikinti, kad abu projektai sukėlė didelį ir pagrįstą pasipiktinimą ir dėl siūlomo galutinio rezultato, ir dėl svarbesnių tyrimų nebuvimo. Reformatų skvero atveju valdininkų pernelyg dažnai naudojama schema „dabar jau vėlu ką nors keisti“ nebesuveikė – iniciatyvinė grupė siekia ištirti, ar visas procesas vyko tinkamai, nes klausimų kyla daug ir esminių. Kažin kada bus rimčiau paklausta apie nedalijamų kompleksų (posesijų) miesto centre dalijimą, apie nacionalinės reikšmės statuso lyg tarp kitko pakeitimą į vietinės reikšmės, apie reikšmingų paveldosaugos objektų pažastyse statomus verslo objektus su vaizdu?

Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
VDA inf.

Malvinos Jelinskaitės paroda „Tačiau norėčiau VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“

Parodos laikas: rugsėjo 4-15d.
Atidarymas: rugsėjo 7d. (penktadienis) 19val.
Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

Galerijos darbo laikas: II-V 12-18; VI  12-17.

Autorė apie parodą:

„Ieškau ornamento gamtoje, kultūriniuose, istoriniuose ir meno artefaktuose. Ieškau ornamento, kurį norėčiau apsivilkti, bet ne drabužis ar ornamentas parodoje svarbiausias, o pats pasimatavimo aktas kaip susitapatinimo su ornamentu ritualas, į kurį tikiuosi įtraukti ir žiūrovą.”

Agnė Narušytė apie autorę:

„Malvinos fotografijomis belieka mėgautis – nerti į tą srautą, šokinėti per bangas, plūduriuoti, tarsi estetika tebeturėtų tas pačias teises kaip modernizmo laikais, tarsi Henri Matisse’as tebesisemtų įkvėpimo iš rastų audinių.

Audinius paminėjau ne šiaip sau - Malvinos fotografijose jų daug. Dažnai būtent pro juos ji žiūri į aplinką tol, kol tekstilinio ornamento kontūrai iššsilieja ir tikrovė išaudžiama…..”
Agnė Narušytė,  7MD, 2015 vasario 20d.
 

Parodos metu rugsėjo 8, 15 dienomis (šeštadieniais) 15-17 val., taip pat rugsėjo 11, 12, 13 dienomis nuo 16 iki 18 val. vyks Ornamento kūrybinės dirbtuvės:  siuvinėsime pasirinktus ornamentus ant autorės sukurtų fotografinių paviršių, įsitrauksime į  ritualą.

 

AV17 inf.

Andriaus Ermino personalinė paroda „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“

Rugsėjo 6 d. 18 val. (AV17) galerija pristato Andriaus Ermino personalinę parodą „Žmogiškasis faktorius. Kūnai.“
„Žmogiškasis faktorius“ yra menininko Andriaus Ermino tęstinė tema, plėtojama jo kūryboje jau beveik septynerius metus. Svarbus vaidmuo „Žmogiškajame faktoriuje“ skiriamas menininko kaip individo, jo, kaip šiuolaikinės visuomenės dalies apmąstymui, taip pat svarstoma žmogaus įtaka kultūriniams, socialiniams, psichologiniams, technologiniams ar gamtiniams procesams.


Parodoje „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“ autorius pristato naujausius darbus, kuriuos jungia bendra „Kūno“ tema. Kūnas čia suvokiamas kaip fizinė materija, turinti asociatyvų ryšį su pasąmoniniais išgyvenimais. Šis „Žmogiškojo faktoriaus“ skyrius balansuoja tarp anapusybės bei realybės kvestionuodamas pastarųjų ribas. Pasak autoriaus šių ribų takumas atsiskleidžia analizuojant žmogaus vidines būsenas bei patirtis, todėl vaizduodamas tik tam tikrus menamo kūno fragmentus menininkas kuria įvairias siužetų linijas, kurias žiūrovas gali savaip konstruoti remiantis savais išgyvenimais ir patirtimis. Didžioji dalis parodoje pristatomų menamo kūno fragmentų – vaikystę primenantys simboliai. Remiantis psichoanalizės teorijomis vaikystėje patirti išgyvenimai turi tiesioginę įtaką visam žmogaus gyvenimui, vienaip ar kitaip veikia jo reakcijas į tam tikras situacijas, aplinkos suvokimą ir savirefleksiją. Menininkas atsispirdamas nuo šio periodo parodoje kalba apie visiems pažįstamas egzistencines temas, tokias kaip gyvenimo prasmingumas, savirealizacija, pakilimai ir nuosmukiai, kurie dažnu atveju priklauso nuo pasaulėvaizdžio susiformavusio gyvenimo eigoje, taigi įtakoti vaikystės patirčių.


Andrius Erminas (g. 1971 m.) – skulptūrų, skulptūrinių objektų bei instaliacijų kūrėjas, gyvenantis bei kuriantis Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos – mozaikos bakalauro ir skulptūros magistro studijas. Autorius įvertintas valstybės stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams, ne kartą apdovanotas specialiais prizais už kūrybos išskirtinumą bei paskatintas jos plėtotei. Autorius aktyviai rengia personalines parodas, kurių jau surengęs virš dešimties, dalyvauja įvairiuose jungtiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, Izraelyje, Austrijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje ir kt. A. Ermino darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai, jo kūriniai yra papildę nuolatinę MO muziejaus Vilniuje kolekciją.


Paroda „Žmogiškasis faktorius. Kūnai.“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki spalio 9 d.

 

Andrius Erminas, Žmogiškasis faktorius. Karuselė, 2014 m.
Andrius Erminas, Žmogiškasis faktorius. Karuselė, 2014 m.
Meno parko inf.

XV-ojo tarptautinio fotografijos festivalio KAUNAS PHOTO paroda - „KAUNAS PHOTO STAR 2018 Finalistai“

Rugsėjo 1 d., trijose Kauno miesto senamiesčio erdvėse: galerijoje „Meno parkas“ (17:30 val. / Rotušės a. 27.), Kauno miesto muziejaus, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (16:30 val. / L. Zamenhofo g. 12) ir Kauno fotografijos galerijoje (18 val. / Vilniaus g. 2) atidaroma XV-ojo tarptautinio fotografijos festivalio KAUNAS PHOTO paroda - „KAUNAS PHOTO STAR 2018 Finalistai“. Rugsėjo 20 d., 17 val. po šią parodą vyks turas su gidu. Ekskursijos pradžia Kauno miesto muziejaus, lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje.


Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija),  Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer (Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis (Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.


KAUNAS PHOTO STAR tradicija prasidėjo 2010 m., apdovanojant geriausią festivalio KAUNAS PHOTO portfolio peržiūrų dalyvį personaline paroda Kauno fotografijos galerijoje ir taip kasmet pagerbiant būsimas fotografijos žvaigždes.


2018 m. programoje KAUNAS PHOTO festivalis atviras įvairioms temoms, atlikimo technikoms ir stiliui, tačiau baigtinėje festivalio programoje vyrauja komforto zonos ir jos ribų motyvai.


XV-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO pagrindinės programos atidarymo renginiai Kaune vyks rugsėjo 1 ir 7 dienomis, o renginiai tęsis iki spalio vidurio.


KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas.
 
KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.  Rėmėjas: EPSON. KAUNAS PHOTO STAR partneriai: LensCulture, Kauno fotografijos galerija, galerija „Meno parkas“ ir Kauno miesto muziejus.
www.KaunasPhoto.com

Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki spalio 5 d.

 

Federico Estol (Urugvajus). Shine heroes
Federico Estol (Urugvajus). Shine heroes

Lietuvių ir lenkų menininkų žvilgsnis į ateitį Šiuolaikinio meno centre

Šiais metais Lenkija ir Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šia proga menininkai iš abiejų šalių susitinka parodoje „Laukiant kito atėjimo“, kurioje savo darbais žvelgia į ateitį. Kaimyninių šalių istorijas sieja ne vienas bendradarbiavimo, tarpusavio paramos ir susikirtimų amžius – apie tai pasakojama begalėje oficialių ir neoficialių politinių, kultūrinių ir etnografinių naratyvų. Skirtingi abiejų šalių istoriniai pasirinkimai ir trajektorijos nulėmė ir šiandieninius jų skirtumus.

Paroda Šiuolaikinio meno centre Vilniuje – tai pirmoji projekto, kuriame dalyvauja trisdešimt menininkų ir jų kolektyvų, dalis. „Laukiant kito atėjimo“ suteikia galimybę suskliausti dviejų valstybių skirtumus ir sukurti naują erdvę, kurioje kūryba ir meno lauke besiformuojančios pozicijos yra to paties peizažo elementai. Nors priežastimi parodai tapo istoriniai įvykiai, ji nėra dar vienas pasakojimas apie praeitį. Projektu keliami klausimai apie ateitį: kiek ją galima apmąstyti iš šiandienos pozicijos, koks jos vaidmuo meninių pozicijų formavime? Laukimas parodos pavadinime žymi tai, kad šiandien menininkai vengia kalbėti apie ateitį ir konkrečias vizijas. Parodos menininkai kuria „kitas“ vietas, atsirinkdami, remiksuodami ir kompostuodami meno, populiariosios kultūros, kasdienybės ar tautinių mitų elementus.

Atidarymo Vilniuje programa:

Penktadienis, rugpjūčio 31 d.

18.00 oficialus parodos atidarymas

19.00 Dainiaus Liškevičiaus performansas „Enthropy / Che fare“

19.30 Dominikos Olszowy performansas „Ego Trip“

20.30 Styrmiro Örno Guðmundssono ir jo medicinos skyriaus performansas „What Am I Doing With My Life?“

21.30 Galactics koncertas

Šeštadienis, rugsėjo 1 d.

17.00 Ekskursija po parodą su menininkais ir kuratoriais

19.00 Mateuszo Kulos paskaita-performansas

20.30 Wojciecho Bąkowskio koncertas „Nostalgia AAC“

21.30 Jokūbo Čižiko seansas „Technoshaman“

22:30 Edkos Jarząb naktinė garsinė sesija

Paroda „Laukiant kito atėjimo“ vyks Vilniuje (atidarymas rugpjūčio 31 d.) bei Varšuvoje (nuo spalio 25 d.).

Parodos skiriasi savo struktūra: pirmojoje kelias per tuo pat metu egzistuojančias ir nesančias vietas – heterotopijas – tiesiamas pasitelkiant sąstingio, tvyrančios įtampos jausmą; antrojoje meno kūriniai seka vienas kitą, pasakodami istorijas apie laukimą.

Projekto organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras ir Ujazdowski šiuolaikinio meno centras Varšuvoje Bendraorganizatoriai: Adomo Mickevičiaus institutas ir Lietuvos kultūros ministerija Projektas iš dalies finansuojamas

Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos kaip daugiametės programos NIEPODLEGŁA 2017–2021 dalis. Rėmėjai: MailerLite ir Lenkijos Institutas Vilniuje

Rengėjų inf.

41-asis tarptautinis fotografų seminaras NIDA 2018

Rugsėjo mėn. 4–9 d.
Rugsėjo 4–9 d. fotomenininkai, kaip ir kasmet, rinksis į Nidos fotografų seminarą – keturiasdešimt pirmąjį kartą. Šių metų programoje 12 teorinių paskaitų, 16 menininkų prisistatymų, 3 parodos, 3 meistriškumo dirbtuvės, prekyba naujais fotografijos leidiniais, du projekcijų vakarai, NIDA-OFF renginys, gausybė smulkesnių ir spontaniškų įvykų. Šiųmečiame renginyje antrą kartą bus įteikta Neringos savivaldybės įsteigta Mero premija fotografui. Neringos savivaldybė jau antrą kartą nusprendė taip įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą ir nuoseklų krašto garsinimą.
Šiais metais programą sudaro keturios teminės dienos: „Fikcija ar dirbtinumas? “, „Savistaba“, „Istorija–tyrimas–knyga“, „Galerija–erdvė–institucija“.
Teorinės paskaitos yra tapusios pagrindine Nidos seminaro ašimi, ir tai leidžia menininkams ne tik suvokti savo kūrybą platesniame vizualiosios kultūros kontekste, bet ir susipažinti su naujomis kūrybos interpretacijomis bei vertinimais. Seminaro dalyviai šiemet klausysis tokių Lietuvos akademinio pasaulio lyderių kaip Agnė Narušytė, Natalija Arlauskaitė, Skaidra Trilupaitytė, Virginijus Kinčinaitis, Tomas Pabedinskas ir kt. įžvalgų. Viena diena bus skirta knygų leidybai ir rinkai. Joje „Cosmos Books Arles“ įkūrėjas Sebastian Hau, nepriklausoma leidėja Valentina Abenavoli bei nepriklausoma kritikė Hester Keijser aptars esminius ir kritinius šiandienos leidybos ir distribucijos momentus. „Galerija, erdvė, institucija“ temoje kalbėsime apie portfolio pristatymo ir savęs reprezentavimo galimybes, diskutuosime apie galerijos idėjų ribas.

Teorines paskaitas seminare keis popietiniai vizualiniai menininkų prisistatymai, kuriuose autoriai ne tik demonstruos savo sukurtus darbus, bet kartu ir kalbės apie kūrinių atsiradimo intencijas bei prielaidas, arba tariant paprastai, atskleis savo darbo virtuvę. Šiuose susitikimuose bus galimybė pabendrauti su gerai žinomomis fotografėmis Violeta Bubelyte, Akvile Anglickaite, susipažinti su jaunais autoriais Dalia Mikonyte ir Adomu Žudžiu, Alvydu Donėla, Ieva Baltaduonyte, Mindaugu Ažušiliu. Bus pristatytos naujos Violetos Bubelytės ir Mindaugo Ažušilio knygos.

Kaip dažniausiai nutinka, seminare labiausiai laukiami menininkai iš užsienio. Ir šiemet čia išvysime tikrai svarbių ir aktualių fotografijos lauko veikėjų. Susitiksime su Elina Brotherus iš Suomijos, kuri skaitys paskaitą ir vadovaus meninio meistriškumo dirbtuvėms. Ji gerai žinoma Suomių fotografijos mokyklos atstovė, jau gerus 20 metų savo kūryboje naudojanti autobiografinius motyvus, peizažo žanrą, video formatą ir nuosekliai tai jungianti į vieną bendrą pasakojimą. Julija Borisova iš Sankt Peterburgo pristatys savo labai asmenišką kūrybą riboto tiražo knygos formatu. Agnieška Rayss iš kūrybinės grupės „Sputnik“ savo kūryboje kvestionuoja fotografiją kaip dokumentuojančią mediją. Fotografė iš buvusios Jugoslavijos Dragana Jurišič kalbės apie savo tetos istoriją, balansuojančią ant fiktyvumo ribos. Ege Kanar iš Turkijos šnekės apie archyvo naudojimą ir jo aproprijavimą savo kūryboje.

Šiais metais pirmą kartą buvo surengtas atviras konkursas projekcijų vakarui „Savistabos“ tema. Dvidešimt aštuonios atrinktos fotografijų serijos bei videodarbai buvo įtraukti į projekcijų vakaro programą. Komisijai buvo svarbi plati temos interpretacija: nuo asmeninių ar šeimos naratyvų, bendruomenių ar šalių istorijų, žvilgsnio į žmoniją iki refleksijų fotografijos medijos tema. Vienodai aukštus balus surinko dvi autorės: Marija Kapajeva iš Estijos ir Alba Zari š Italijos. Jos renginyje pristatys savo kūrybą pokalbiuose su menininkais.

Parodos šiais metais vyksta dviejose vietose: VDA Nidos meno kolonijoje ir Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Meno kolonijoje bus eksponuojama Paul Paper kuruota paroda „Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google'o iki algoritmo“, kuri vėliau bus rodoma ir Vilniuje. Joje nagrinėjama, kaip programos, aplikacijos ir dirbtinio intelekto technologijos formuoja ir keičia fotografijos diskursą, mesdamos iššūkį tradicinėms medijos riboms. Šia paroda atidaromas visas „Nida 2018” renginys. Rugsėjo 5 d. „Kassel Dummy Award 2018“ apdovanojimo paroda, kurioje eksponuojamos 53 į finalą patekusios knygos. Šio konkurso laimėtojai buvo paskelbti 2018 m. liepos mėnesį: pirmojo prizo laimėtojas Michael Danner (Vokietija),  „Migration as Avantgarde“, antrojo prizo laimėtojas Karim El Maktafi (Italija, Marokas), „Hayati“, trečiojo prizo laimėtojas Filippo Romano (Italija),  „Water Tanks in Mathare Slum“. Rugsėjo 6 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje bus atidaryta Vytauto Balčyčio fotografijų paroda. Darbai skolinami iš Edmondo Kelmicko („e.k.art galerija“) kolekcijos.

Rugsėjo 4–8 d. seminaro dalyviai galės pavartyti ir įsigyti leidinių ir fotoalbumų už leidyklų kainas. Improvizuotame renginio knygyne bus pristatomi ne tik pagrindiniai fotografijos leidėjai, bet ir mažesnės įstaigos ar pavieniai autoriai, publikavę savo knygas. Tad besidomintieji čia išvys visą spektrą lietuviškų fotografijos leidinių.

Trys menininkai seminare organizuos meistriškumo dirbtuves. Suomė Elina Brotherus gilinsis į esamus autorių darbus ir ieškos atspirties taško. Gintautas Trimakas analoginės fotografijos dirbtuvėse išryškins senųjų technikų privalumus ir neribotą galimybių lauką. Su knygos kūrimo ir gamybos praktika bus galima susipažinti italės Valentinos Abenavoli kūrybinėse dirbtuvėse.

Vakarais ir naktimis, kaip ir visuomet Nidos fotomenininkų seminare, bus rengiami neformalūs pokalbiai, pasidalijimai patirtimi bei informacija, o keletą jų papuoš ir naktinės fotografijos peržiūros viešose ir specifinėse Nidos kurorto erdvėse.

Daugiau informacijos: Vilma Samulionytė, [email protected], tel. 8 654 45020.
www.photography.lt
www.facebook.com/NIDAmeetingphotography

 

AV17 inf.

Rimanto Milkinto paroda „HEA240“

Nuo rugsėjo 4 d. verslo centre k29, Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, galėsite išvysti menininko Rimanto Milkinto parodą „HEA240“.


Parodoje „HEA240“ analizuojamos sąsajos tarp naujosios šiuolaikinės architektūros formų ir funkcinių sprendimų bei modernistinės XX a. pirmosios pusės architektūros. „HEA240“ – ženklų kombinacija, žyminti geležinės sijos techninį pavadinimą. Šis sijos modelis dažnai naudojamas menininko kūryboje. Autorius iš sijų rastų apleistuose industriniuose pastatuose, metalo ir faneros, kurie, pasak jo, geriausiai atspindi laikmetį, kuriame gyvename, kuria skulptūrinius objektus brėždamas paralelę tarp modernizmo ir šiuolaikybės. Parodoje svarbus tampa ne tik formos ar medžiagos klausimas, tačiau taip pat svarstoma žmogaus vieta šiuose laikmečiuose.


Modernistinės architektūros atspirties taškas, visų pirma, buvo mokslo ir žmogaus poreikių visapusiškas išpildymas, siekiant racionaliai išspręsti erdvės ir žmogaus judėjimo joje klausimus. Šiuolaikinėje, ypač verslo centrų, architektūroje atsispindi technologijos ir inovacijų, žmogaus komforto bei ypač jo produktyvumo svarba.


Šioje parodoje skulptūra tyrinėja architektūrą, jos kultūrinį kontekstą, atsigręžiant į medžiagos, erdvės ir individualumo aspektus. R. Milkinto darbams būdingos architektūrinių konstrukcijų kompozicijos yra menininko žvilgsnis į modernizmo laikus, šiandienos technologinius bei funkcinius pokyčius ir žmogaus padėtį šiose epochose. Tyrinėdamas vidinės kūnų įtampos dėsnius autorius savo darbams suteikia judėjimo, tam tikro nestabilumo savybių, kurios atsiskleidžia žmogaus ir erdvės santykyje. Atsigręždamas į šių dviejų kūnų sąveiką menininkas kuria pasakojimą bei pagrindžia minėtos modernistinės tradicijos, žmogaus ir architektūros, jos struktūrų neatsiejamumą. Tuo tarpu šiuolaikinė architektūra, perėmusi dalį modernizmo tradicijų ar dažnu atveju kuriama jos pagrindu, R. Milkinto kūryboje patvirtina praeities reliktų perėmimą naujoms reikšmėms ar patirtims sukurti.


Rimantas Milkintas Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros bakalauro ir magistro studijas. Nuo 2003 m. aktyviai veikia Lietuvos ir tarptautinio meno lauke, pelnė ne vieną prizą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įvertintas nacionalinėmis premijomis už savo kūrybą bei paskatintas jos plėtotei. 2011 m. tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius’11“ menininkas gavo apdovanojimą nominacijoje „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. 2006 m. įvertintas šiuolaikinės skulptūros autorių ypač vertinama prestižine Arnaldo Pomodoro (Italija) fondo III vietos premija. Autoriaus kūrinių yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.


Paroda „HEA240“ veiks iki rugsėjo 28 d. verslo centre k29, adresu Konstitucijos pr. 29, Vilnius, nuo pirmadienio iki penktadienio 9 – 19 val.
Parodą organizuoja (AV17) galerija.

LTMKS inf.

3-asis Vilniaus galerijų savaitgalis kviečia pagarsinti šiuolaikinį meną

Naujas šiuolaikinio meno parodų sezonas sostinėje prasideda su Vilniaus galerijų savaitgaliu. Rugsėjo 6–9 dienomis Vilniuje vyksiantis ir į jo pakraščius išsiplėsiantis renginys kvies užsukti į 27 galerijas ir meno erdves, kuriose – naujų parodų atidarymai, susitikimai su menininkais, koncertai ir diskusijos.


Jau trečiąjį kartą Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos organizuojamas savaitgalis siekia atkreipti dėmesį į plačią sostinės šiuolaikinio meno panoramą. Renginio erdvių žemėlapyje ne tik gerai žinomi Šiuolaikinio meno centras ar Nacionalinė dailės galerija, bet ir mažos, nepriklausomos meno projektų erdvės – „Editorial“, „Studium P“, „Sodų 4“, „Autarkia“ ir daugelis kitų. Vienas pagrindinių Vilniaus galerijų savaitgalio tikslų – nubraižyti įdomiausių ekspozicinių erdvių maršrutą, tikintis, kad jį kartoti po renginio taps įpročiu.


Stengdamasis paneigti uždaro ir ambicingo šiuolaikinio meno įvaizdį, renginys tampa dar didesniu ir atviresniu. Be centre įsikūrusių galerijų, šiemet savaitgalio renginiai išsiplės į rytus ir vakarus nuo Vilniaus. Lentvario geležinkelio stoties pastatų komplekse jau antrąjį kartą bus pristatyta specialiai šiai progai organizuojama jaunų menininkų paroda. O rudenį Naujojoje Vilnioje pradėsiantis veikti tarptautinis muzikos kultūros centras „EMPTY BRAIN RESORT“ kvies į pirmąjį pasimatymą su erdvėmis ir iniciatyvos organizatoriais.


Didelį dėmesį Vilniaus galerijų savaitgalis šiemet skirs garsui. Ne tik įtraukdamas naujas muzikantams skirtas meno erdves, ar įkurdindamas parodą Kompozitorių namų pastate, bet ir kviesdamas diskusijai apie meno garsinimą. Klausdamas apie šiuolaikinio meno reklamą, komunikaciją, garsius ir mažiaus žinomus kūrėjus, renginys sieks apmąsti savo tikslus populiarinti šiuolaikinio meno erdves, procesus ir menininkus.


Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus galerijų savaitgalio programą sekite čia.


Renginio organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Renginio koordinatorė: Milda Dainovskytė ([email protected])

Informacinis Vilniaus galerijų savaitgalio taškas: LTMKS projektų erdvė „Sodų 4“ (Sodų g. 4-32, Vilnius)

Daugiau informacijos: www.letmekoo.lt

LFS inf.

Paroda 3Dvs2D Prospekto fotografijos galerijoje

2018 rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 15 d.
Prospekto fotografijos galerija (Gedimino pr. 43)
Atidarymas rugpjūčio 22 d. (trečiadienį) 17.30 val.

Menininkai: Danas Aleksa, Arūnas Gudaitis, Aistė Kisarauskaitė, Arūnas Kulikauskas, Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, Tomas Martišauskis, Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, Gytis Skudžinskas, Gintautas Trimakas.

Kuratorius Gytis Skudžinskas.

Apskritai, apie pasaulio atvaizdavimo, suvokimo ir apibūdinimo istoriją galime kalbėti kaip apie nesibaigiančią dvimatės ir trimatės sąrangos kovą. Nors pirmosios sferinės žemės idėjos išsakytos senovės Graikijos filosofų 6 a.p.Kr., bet ir dvidešimtajame amžiuje įsikuria plokščiojo pasaulio draugija be atvangos siekianti pagrįsti faktą, kad žemė yra frisbio formos. Vis atsiranda naujų ir bemaž įtikinamų hipotezių, argumentuojančių dvimatės ar trimatės sampratos pranašumą. Tad ginčas ir diskusija galbūt ir yra vienintelė nekintanti duotybė.

Akivaizdu, ir reprodukavimo technologijos vis kursto aistras. Ypač fotografinės medijos lauke girdimos diskusijos apie atvaizdo manipuliatyvumą, ar reprodukuoto vaizdo nepajėgumą atstovauti realiam įvaizdintam objektui. Apie sidabro kristalo materialumą ar fotonų neįgalumą perduoti daiktiškumą.

Bet parodoje dalyvaujantys menininkai kalba ne tik apie nesibaigiančią ir vis iš naujo permąstomą tikrovės ir jos reprezentacijos dvikovą. Vaizdų reprodukavimo medžiagos, metodai ar atvaizdai kūriniuose, šiuo atveju, suvokiami kaip atminties objektai, įkūnyti faktai ar tūriniai įvykiai. O patys kūriniai kalba apie platesnius vizualiosios kultūros kontekstus. Nors bendras vardiklis lieka 3D vs 2D antipodai, juose užsimezga ir saviti, nepriklausomi naratyvai, išskleidžiantys talpesnius probleminius ir sociokultūrinius klausimus. Tad ir šie įkūnyti dokumentai parodoje kaip hipotetiniai dabarties simptomai ir išeities paieškos, tačiau ne diagnozė ar pretenzija.

 

Arunas Gudaitis, Ribų išklotinė. 2001 m.
Arunas Gudaitis, Ribų išklotinė. 2001 m.
Arūnas Kulikauskas, Jono Meko kamera, 2004
Arūnas Kulikauskas, Jono Meko kamera, 2004
Vytautas Kumza ir Eduardo Leòn, Don't fall in love with the Props. 2018 m.
Vytautas Kumza ir Eduardo Leòn, Don't fall in love with the Props. 2018 m.

Galerijoje „Trivium“ fotografijų paroda „Blokiniai“

Rugpjūčio 16 d. (ketvirtadienį) 19 val. galerijoje namuose „Trivium” (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius) atidaroma personalinė Vytauto Kazimiero Juozėno fotografijų paroda „Blokiniai”.


Galerijoje „Trivium” ką tik uždaryta sovietmečio interjero paroda „Sovietmečio spindesys ir skurdas” ir kviečia į naują parodą “Blokiniai”. Šios parodos glaudžiai susiję, fotografijų paroda „Blokiniai” tyrinėja postsovietinių rajonų nuotaiką, ten gyvenančių žmonių portretus, juos supančią gamtą. Ne veltui šios miesto dalys vadinamos miegamaisiais rajonais, jie iš tiesų užsnūdę laukia “geresnio” rytojaus.
Parodos atidarymo metu ant sienos kabės ir sovietinių laikų atributas – radijo taškas, kuris gros parodos autoriaus trumpametražio filmo „Blokiniai” garso takelį.


Vytautas Juozėnas gimė 1990 m. kovo 10 d., todėl sovietinėje Lietuvoje gyveno lygiai vieną dieną. 2013 m. baigė Fotografijos ir medijų meno studijas Vilniaus dailės akademijoje, vėliau ten pat tęsė magistro studijas.


V. Juozėnas yra eksperimentinio kino programos „Baltic Analog Lab" narys, lektorius bei elektroninės, eksperimentinės muzikos prodiuseris.


 Sukūrė ne vieną trumpametražį filmą, jo trumpametražis filmas „Chronos ABC" (2013) buvo atrinktas į „Kino pavasario" ir lietuviškų filmų festivalio „Litauisches Kino Goes Berlin“ programas, o trumpametražis filmas „Blokiniai“ (2016) apdovanotas medijų meno festivalio ENTER’14 antruoju konkurso prizu.

Paroda veiks iki rugsėjo 16 dienos.


Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Galerija namuose Trivium Vilkpėdės 7-105, Vilnius Lankymas ne atidarymo metu iš anksto susitarus telefonu 8693 58318

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas