Trys svarbios parodos Vilniuje
Antros lapkričio savaitės parodų atidarymai ant vienos smilgos suvėrė tris nepalyginamus autorius: a.a. Augustiną Savicką, Kęstutį Grigaliūną ir Rūtą Spelskytę. Tai trys skirtingos kartos, visiškai kitokios raiškos, interesai bei parodų formatai (retrospektyvinė, teminė ir disertacijos pagrindu). Tačiau visose teko pamąstyti apie kūrybos gausą. Kaip su ja elgiamasi ir ką ji gali reikšti. Šio keblaus reikalo imsiuosi chronologine tvarka, pagal vyresnybę.








XI Jaunojo tapytojo prizo paroda VDA parodų salėse „Titanikas“
Pastarąjį dešimtmetį įpratome kasmet sulaukti konkursinės Jaunojo tapytojo prizo parodos. Neabejotinai šis tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus sumanymas, sėkmingai įgyvendinamas ir plėtojamas dailėtyrininkės Julijos Dailidėnaitės, iki šiol yra vis dar reikšmingas. Viena vertus, tai išties puiki galimybė pamatyti dabarties jaunuomenės kūrybos panoramą, išryškinančią dominuojančias tapybos kryptis. Vien prisiminę keletą šiandien ryškesnių mūsų šalies tapytojų, JTP pagrindinio prizo laimėtojų pavardes – Andrius Zakarauskas, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda Sorakaitė, Monika Plentauskaitė – pasidžiaugsime šių dienų kūrybinių strategijų įvairove, pradedant neoekspresionizmu ar naujuoju popmenu ir baigiant foto- ar alternatyviuoju realizmu.
Lapkričio 27 d. 19 val. galerija (AV17) ir Šiuolaikinio meno centras kviečia į menininkės Rūtos Butkutės performansą „Užburtas veiksmas #1“ (Spell Action #1). Tai antrasis autorės pristatomas performansas Lietuvoje, šį kartą specifiškai pritaikytas Šiuolaikinio meno centro erdvėms.
„Užburto veiksmo #1“ metu skulptūros, instaliacijos ir performanso menininkė Rūta Butkutė tyrinėja, kaip tam tikroje erdvėje formuojami objektai gali turėti įtaką aplinkai ir joje esantiems žmonėms. Tik nuo performanso vietos priklauso, kaip joje bus judinami objektai, o nuo to – ir kaip judės patys žmonės. Tai vienas iš menininkės metodų „sugyvinti“ objektus bei analizuoti trilypį ryšį tarp žmogaus, objekto ir erdvės.
MO muziejus atidaro naują mažąją parodą. Joje – legendinė avangardinio kino asmenybė – Jonas Mekas. Paroda „Mekas mirksi geriau” bus pristatyta dar šį mėnesį – lapkričio 29 dieną.
Parodoje – sustabdyti filmų kadrai
„Idėja sukurti Jonui Mekui skirtą parodą kilo dar 2018 m., kada beveik 100 sustabdytų Jono Meko filmų kadrų tapo MO kolekcijos dalimi. Visų šių kadrų autorystę jis dar pats asmeniškai spėjo patvirtinti“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Lapkričio 22 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma menininko, tapytojo Lino Liandzbergio kūrybos paroda „Following Myself“ (iš angl. k. „Savo paties pėdsakais“). Paroda sudaryta iš kūrinių, sukurtų per pastaruosius dvejus metus, kuriuos iš dalies inspiravo autoriaus kelionės ar išvykos Lietuvoje bei svetur. Naujoji kolekcija žymi ir naują menininko tapybos kryptį. Jei pastaruoju dešimtmečiu L. Liandzbergio paveiksluose dominavo popkultūros motyvai, skambus koloritas, įvairios ironiškos ir žaismingos aplikacijos, tai naujuose kūriniuose galima stebėti, kaip kinta autoriaus pasirinktos kalbos priemonės.
2019 m. lapkričio 26 – gruodžio 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ pristatoma Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda „Meliuzinų rojus“.
Atidarymas lapkričio 26 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)
Menas anaiptol nėra geras elgesys – teigia menininkė Laisvydė Šalčiūtė, savo kūriniais mėgstanti provokuoti žiūrovą. Ir neatsitiktinai – tik įžūlus menininko elgesys kartais paskatina susimąstyti apie jo kūrinius. Nuo lapkričio 26 dienos, menininkė mėnesiui užvaldys galerijos „Kairė-dešinė“ erdves, įkurdinusi jose ... rojų.
Lapkričio 21 d., ketvirtadienį, nuo 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks 1863–1864 m. sukilimo paminėjimui skirti renginiai, kurie įtraukti į sukilimo vadų perlaidojimo valstybinę programą:
Rūtos Jusionytės paroda „Pusryčiai ant žolės“ galerijoje „Menų tiltas“
Paryžiuje gyvenančios Rūtos Jusionytės kūrybą pastaruoju metu Lietuvoje galima būdavo pamatyti nebent mugėje „Art Vilnius“. Lapkričio 6 d. galerijoje „Menų tiltas“ (Užupio g. 16) Vilniuje atidaryta menininkės paroda, kur eksponuojama apie trisdešimt naujų jos paveikslų ir skulptūrų, sudėliotų į ir aplink pagrindinį, kiek neįprasto žanro kūrinį – skulptūrų instaliaciją „Pusryčiai ant žolės“.
Koks „Neringos“ kavinės interjero likimas
Tikrieji vilniečiai pasižymi giliu nerimastingumu, išpūstu pilietiškumu ir ištreniruotu karingumu. Jie jaudinasi dėl iškilsiančių paminklų Lukiškių aikštėje ir sustojusių nacionalinio stadiono statybų. Jie negali ramiai miegoti dėl nugriauto „Lietuvos“ kino teatro ir karštai aptarinėja jo vietoje išdygusį kampuotą ir spygliuotą MO muziejaus pastatą. Vilniečiai pasiryžę kovoti dėl kiekvieno klevo Reformatų ir Sapiegų parkuose ir žada nepalikti ramybėje Kultūros paveldo departamento, nes nuojauta jiems kužda, kad kažkas ne taip daroma su jų jaunystės ir atšilimo epochos pradžios simboliu – „Neringos“ kavine.
Trumpos trijų parodų Vilniuje recenzijos
Neguglinkite, žodis kalizjacas nieko nereiškia. Vieną dieną keturmetė dukra išdidžiai pranešė, kad ji gamins kalizjacą. Ji nieko nesupainiojo, o sukūrė naujadarą, nes to, ką žino, neužtenka. Tai štai kaip atsiranda nauji žodžiai, supratau. Neatsimenamų jų šiuo metu gaunu apsčiai, daugelį užsirašau.







