Dar kartą apie parodą Šiuolaikinio meno centre
Pasaulį gerai apibūdina garsus politikas Donaldas Rumsfeldas. Viena jo politinio gyvenimo formulė, atsispindėjusi ir jo autobiografinės knygos „Žinomi ir nežinomi: memuarai“ (2012) pavadinime, skamba taip: „Ataskaitos, sakančios, jog kažkas neįvyko, mane visuomet domino, nes, kaip mes žinome, yra žinomi žinomieji; yra mums žinomi dalykai, apie kuriuos mes žinome. Mes taip pat žinome apie dalykus, kurių mes nežinome; kitaip tariant, mes žinome, kad yra dalykų, kurių mes nežinome
Gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje lankytojams atveriama dar kovo 20 d. turėjusi atsidaryti Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“, besiremianti senovės graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.
Įgyvendindama parodos sumanymą, R. Junevičiūtė pakvietė bendradarbiauti architektą Justiną Dūdėną, dizainerę Gailę Pranckūnaitę, menininkę Anastasiją Sosunovą ir choreografę Grėtę Šmitaitę, kurie, atliepdami autorės idėją, pasiūlė ekspozicijos erdvinį ir grafinį modelį bei literatūrinius tekstus, susijungiančius į daugiaplanę visumą su parodoje pristatomu R. Junevičiūtės videofilmu „Stendalio sindromas“ (2020).
Nuo gegužės 15 d. (penktadienio) Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veiks menininko Antano Durbos (Stryts) kūrybos paroda „Catch Your Serotonins” (ang. Gaudyk savo serotoninus).
Parodoje pristatoma virš 40 iliustracijų, sukurtų 2020 m. Visas iliustracijas sieja bendra tema — psichologinė žmogaus būsena arba žmonių socialiniai santykiai. Kūriniuose apmąstomos saviizoliacijos, depresijos, nerimo ir kitos žmogaus būsenos, nestokojant saviironijos. Kitaip tariant, juokaujama rimtai, siekiant papildyti serotonino atsargas.
Apie muziejaus lankymą su kaukėmis
Lietuvos dailės muziejaus, kuris ne taip seniai tapo Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, padalinyje prie Vilnelės ir Neries santakos (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje) veikia paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“, kurią savo vaikui anonsavau kaip „einam pažiūrėti lobių“. Iškart sutiko ir nenusivylė. Muziejaus rimtis kaip kontrastas iš karantino išsiplėšusioms parko minioms sukaustė paslaptimi, mus pasitiko kariškiai. Galima buvo pasijusti it pasienyje, tik pareigūnai pasirodė šventiškai malonūs. Nors jų akys šypsojosi, vis tiek visus vertė pasitempti. Iš svilinančio sekmadienio pakliuvome į tamsą, kur atskiruose langeliuose žėri auksas.






Nuo gegužės 15 d. (penktadienis) galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) veiks Juozapo Kalniaus fotografijų paroda #flirtasufiltru.
Fotomenininko Juozapo Kalniaus kūrybinių raiškų arsenalas apima skaitmenines ir primirštas senąsias technologijas: cyanotype, pinhole, lumen prints, salt prints ir kt. Pastarąsias savo kūrybai jis renkasi ir dėl masinančio kūrybinio proceso, kuris suteikia daugiau erdvės eksperimentams, ir dėl gaunamo rezultato ‒ subtiliai niuansuotų vaizdų, kitų ypatybių, išgaunamų tik jų dėka. J. Kalnius vis dažniau gilinasi į problemines visuomenės sritis, meninės raiškos priemonėmis aktualizuoja ne tik jam vienam, bet ir visai bendruomenei ar visuomenei rūpimus klausimus, atrasdamas intriguojančias, originalias ir paveikias meno formas.
Paskutinius keletą mėnesių daugelis nejučia ėmėme daugiau mąstyti apie ateitį. Beveik prieš metus, 2019 m. vasarą, NDG surengta paroda „Saldus ateities prakaitas“ atspindėjo menininkų žvilgsnį į ateitį ir apėmė pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga–devintojo dešimtmečio pradžia – laikotarpiu prieš pat didžiąsias permainas. „Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?“ – klausė parodos kuratorės. Panašiai šiandien galime matyti ir pačią parodą. Kuruojant parodą, niekas negalėjo nuspėti artėjančios pandemijos, tačiau grėsmės nuojautą spinduliuojančių kūrinių parodoje netrūko.
Nuo gegužės 10 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2) kviečia lankytojus į naują dailės ir fotografijos parodą „Objektyve – portretas“. Parengta ir virtuali parodos versija, kurią galite apžiūrėti muziejaus puslapyje: http://www.jmuseum.lt/lt/virtualios-parodos/.
Parodoje „Objektyve – portretas“ pristatoma muziejaus rinkinyje saugomų Lietuvos žydų dailininkų portretų kolekcija – didžioji dalis portretuojamųjų yra žymūs menininkai (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, rašytojas Jokūbas Josadė) – ir fotomenininkės Aleksandros Jacovskytės kadruose užfiksuoti kūrėjai. Parodoje galėsite išvysti: Samuelio Bako, Mošės Rozentalio, Adasos Skliutauskaitės, Augustino, Raimondo ir Ramunės Savickų, Adomo ir Jokūbo Jacovskių, Elenos Zavadskienės, Solomono Teitelbaumo foto-portretus. Pati Aleksandra Jacovskytė įamžinta 1987 m. E. Zavadskienės tapytame portrete.
Švelninant karantino sąlygas, gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis savo padalinius: du iš jų – Vilniuje, tris – regionuose. Lankytojai vėl kviečiami apsilankyti unikalioje vietoje – Buvusioje areštinėje, kurioje tebevyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, o Kazio Varnelio namai-muziejus pasitiks netrukus atsiversiančia nauja paroda.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo gegužės 15 d. prie parodos, pristatančios Rokiškio dvaro meno kolekciją, jungiasi nauja paroda „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“, kurioje eksponuojamos Pakruojo dvaro meno vertybės.
Klaipėdos atvejis
Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.





