7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Linas Bliškevičius

Mintis su daug galvų

Dar kartą apie parodą Šiuolaikinio meno centre

Pasaulį gerai apibūdina garsus politikas Donaldas Rumsfeldas. Viena jo politinio gyvenimo formulė, atsispindėjusi ir jo autobiografinės knygos „Žinomi ir nežinomi: memuarai“ (2012) pavadinime, skamba taip: „Ataskaitos, sakančios, jog kažkas neįvyko, mane visuomet domino, nes, kaip mes žinome, yra žinomi žinomieji; yra mums žinomi dalykai, apie kuriuos mes žinome. Mes taip pat žinome apie dalykus, kurių mes nežinome; kitaip tariant, mes žinome, kad yra dalykų, kurių mes nežinome

Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
LNDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje pradeda veikti Ezopo kalbą tyrinėjanti paroda

Gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje lankytojams atveriama dar kovo 20 d. turėjusi atsidaryti Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“, besiremianti senovės graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.

Įgyvendindama parodos sumanymą, R. Junevičiūtė pakvietė bendradarbiauti architektą Justiną  Dūdėną, dizainerę Gailę Pranckūnaitę, menininkę Anastasiją Sosunovą ir choreografę Grėtę Šmitaitę, kurie, atliepdami autorės idėją, pasiūlė ekspozicijos erdvinį ir grafinį modelį bei literatūrinius tekstus, susijungiančius į daugiaplanę visumą su parodoje pristatomu R. Junevičiūtės videofilmu „Stendalio sindromas“ (2020).

Parodos „Aisopika“ fragmentai. Fot. Gintarė Grigėnaitė
Parodos „Aisopika“ fragmentai. Fot. Gintarė Grigėnaitė
Rengėjų inf.

Antano Durbos kūrybos paroda „Catch Your Serotonins”

Nuo gegužės 15 d. (penktadienio) Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veiks menininko Antano Durbos (Stryts) kūrybos paroda „Catch Your Serotonins” (ang. Gaudyk savo serotoninus).

Parodoje pristatoma virš 40 iliustracijų, sukurtų 2020 m. Visas iliustracijas sieja bendra tema — psichologinė žmogaus būsena arba žmonių socialiniai santykiai. Kūriniuose apmąstomos saviizoliacijos, depresijos, nerimo ir kitos žmogaus būsenos, nestokojant saviironijos. Kitaip tariant, juokaujama rimtai, siekiant papildyti serotonino atsargas.

Monika Krikštopaitytė

Matymo deficitas

Apie muziejaus lankymą su kaukėmis

Lietuvos dailės muziejaus, kuris ne taip seniai tapo Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, padalinyje prie Vilnelės ir Neries santakos (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje) veikia paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“, kurią savo vaikui anonsavau kaip „einam pažiūrėti lobių“. Iškart sutiko ir nenusivylė. Muziejaus rimtis kaip kontrastas iš karantino išsiplėšusioms parko minioms sukaustė paslaptimi, mus pasitiko kariškiai. Galima buvo pasijusti it pasienyje, tik pareigūnai pasirodė šventiškai malonūs. Nors jų akys šypsojosi, vis tiek visus vertė pasitempti. Iš svilinančio sekmadienio pakliuvome į tamsą, kur atskiruose langeliuose žėri auksas.

Antgalis su vyriausio skitų dievo Papajaus figūrėle. IV a. pr. Kr. Skitų kultūra. Nikopolis, Dniepropetrovsko sr. T. Kapočiaus nuotr.
Antgalis su vyriausio skitų dievo Papajaus figūrėle. IV a. pr. Kr. Skitų kultūra. Nikopolis, Dniepropetrovsko sr. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Delfino pavidalo fibula. I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Sarmatų kultūra. Nohaičyno pilkapis prie Červonės k., Kryme. T. Kapočiaus nuotr.
Delfino pavidalo fibula. I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Sarmatų kultūra. Nohaičyno pilkapis prie Červonės k., Kryme. T. Kapočiaus nuotr.
Kardas su paauksuotomis rankena ir makštimi. IV a. pr. Kr. antroji pusė. Skitų kultūra. Pilkapis prie Didžiosios Bilozerkos k., Zaporožės sr. T. Kapočius nuotr.
Kardas su paauksuotomis rankena ir makštimi. IV a. pr. Kr. antroji pusė. Skitų kultūra. Pilkapis prie Didžiosios Bilozerkos k., Zaporožės sr. T. Kapočius nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vyrų ir žirgų figūrėlės. VI–VII a. Antai. Iš lobio, rasto prie Martynivkos k., Čerkasų sr. T. Kapočiaus nuotr.
Vyrų ir žirgų figūrėlės. VI–VII a. Antai. Iš lobio, rasto prie Martynivkos k., Čerkasų sr. T. Kapočiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Galerija „si:said“ pristato Juozapo Kalniaus fotografijų parodą

Nuo gegužės 15 d. (penktadienis) galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) veiks Juozapo Kalniaus fotografijų paroda #flirtasufiltru.


Fotomenininko Juozapo Kalniaus kūrybinių raiškų arsenalas apima skaitmenines ir primirštas senąsias technologijas: cyanotype, pinhole, lumen prints, salt prints ir kt. Pastarąsias savo kūrybai jis renkasi ir dėl masinančio kūrybinio proceso, kuris suteikia daugiau erdvės eksperimentams, ir dėl gaunamo rezultato ‒ subtiliai niuansuotų vaizdų, kitų ypatybių, išgaunamų tik jų dėka. J. Kalnius vis dažniau gilinasi į problemines visuomenės sritis, meninės raiškos priemonėmis aktualizuoja ne tik jam vienam, bet ir visai bendruomenei ar visuomenei rūpimus klausimus, atrasdamas intriguojančias, originalias ir paveikias meno formas.
    

LNDM inf.

Nacionalinė dailės galerija kviečia virtualiojoje erdvėje pasivaikščioti po parodą apie ateitį

Paskutinius keletą mėnesių daugelis nejučia ėmėme daugiau mąstyti apie ateitį. Beveik prieš metus, 2019 m. vasarą, NDG surengta paroda „Saldus ateities prakaitas“ atspindėjo menininkų žvilgsnį į ateitį ir apėmė pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga–devintojo dešimtmečio pradžia – laikotarpiu prieš pat didžiąsias permainas. „Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?“ – klausė parodos kuratorės. Panašiai šiandien galime matyti ir pačią parodą. Kuruojant parodą, niekas negalėjo nuspėti artėjančios pandemijos, tačiau grėsmės nuojautą spinduliuojančių kūrinių parodoje netrūko.

 Parodos „Saldus ateities prakaitas“ 3D dokumentacijos  fragmentai. 3D dokumentacijos autorius – Adomas Žudys
Parodos „Saldus ateities prakaitas“ 3D dokumentacijos fragmentai. 3D dokumentacijos autorius – Adomas Žudys
 Parodos „Saldus ateities prakaitas“ 3D dokumentacijos  fragmentai. 3D dokumentacijos autorius – Adomas Žudys
Parodos „Saldus ateities prakaitas“ 3D dokumentacijos fragmentai. 3D dokumentacijos autorius – Adomas Žudys
VGŽM inf.

Parodoje „Objektyve – portretas“ susitinka tapyba ir fotografija

Nuo gegužės 10 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2) kviečia lankytojus į naują dailės ir fotografijos parodą „Objektyve – portretas“. Parengta ir virtuali parodos versija, kurią galite apžiūrėti muziejaus puslapyje: http://www.jmuseum.lt/lt/virtualios-parodos/.     

Parodoje „Objektyve – portretas“ pristatoma muziejaus rinkinyje saugomų Lietuvos žydų dailininkų portretų kolekcija – didžioji dalis portretuojamųjų yra žymūs menininkai (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, rašytojas Jokūbas Josadė) – ir  fotomenininkės Aleksandros Jacovskytės kadruose užfiksuoti kūrėjai. Parodoje galėsite išvysti: Samuelio Bako, Mošės Rozentalio, Adasos Skliutauskaitės, Augustino, Raimondo ir Ramunės Savickų, Adomo ir Jokūbo Jacovskių, Elenos Zavadskienės, Solomono Teitelbaumo foto-portretus. Pati Aleksandra Jacovskytė įamžinta 1987 m. E. Zavadskienės tapytame portrete.

E. Zavadskienė, Aleksandros Jacovskytės portretas.  Drobė, aliejus. 1987. Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė.
E. Zavadskienė, Aleksandros Jacovskytės portretas. Drobė, aliejus. 1987. Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė.
Man Ray. Pablo Picasso su savo šuniu. 1934
Man Ray. Pablo Picasso su savo šuniu. 1934
LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dar penkis savo padalinius: viename iš jų – tarptautinio dėmesio sulaukusi paroda

Švelninant karantino sąlygas, gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis savo padalinius: du iš jų – Vilniuje, tris – regionuose. Lankytojai vėl kviečiami apsilankyti unikalioje vietoje – Buvusioje areštinėje, kurioje tebevyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, o Kazio Varnelio namai-muziejus pasitiks netrukus atsiversiančia nauja paroda.

Buvusios areštinės pastatas. A. Šileikio nuotr.
Buvusios areštinės pastatas. A. Šileikio nuotr.
K. Stoųkaus nuotr.
K. Stoųkaus nuotr.
Kazio Varnelio darbai. E. Cingos nuotr.
Kazio Varnelio darbai. E. Cingos nuotr.
NMKČDM inf.

Baronų von der Roppų meno kolekcija

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo gegužės 15 d. prie parodos, pristatančios Rokiškio dvaro meno kolekciją, jungiasi nauja paroda „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“, kurioje eksponuojamos Pakruojo dvaro meno vertybės.

Josef Abel, Skulptorius Sokratas prie darbo. 1806 m.
Josef Abel, Skulptorius Sokratas prie darbo. 1806 m.
Thorvaldsenas, Achilas ir Briseide
Thorvaldsenas, Achilas ir Briseide
Rosana Lukauskaitė

Savi

Klaipėdos atvejis

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.

Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas