Giedrė Jankevičiūtė atsako į Monikos Krikštopaitytės klausimus
Paroda „Petras Repšys: darbai“ surengta menininko 80-mečio proga. Nors kūrėjų jubiliejai dažnai tampa tik dirbtiniu akstinu priminti apie juos visuomenei, šiuokart tai visai neformali proga susitikti su tarsi nuolat matomu, bet iš tiesų netikėtumų kupinu dailininku. Nepaisant Lietuvos nacionalinio muziejaus pageidauto pjūvio: parodyti Repšio kūrybą per santykio su istorija prizmę, atrodo, kad atsirinkti, ką ir kaip rodyti, vis dėlto turėjo būti gana sunku, nes Repšys yra absoliučiai etaloninis klasikas, kurio ir idėjos ambicingos, ir techninis meistriškumas aukštas, ir veiklos plotis neįtikėtinas. Kaip minėtų aplinkybių kontekstai veikė parodos rengimą?




Nors surengti tarptautinę parodą šiuo laikotarpiu yra tikras iššūkis, galerija „Vartai“ jį sėkmingai priėmė ir jau spalio 22 d. 18 val. kviečia į dviejų žinomų Skandinavijos menininkų personalinių parodų atidarymą.
Audriaus Janušonio paroda „Signalai ir giesmės“ VDA „Titanike“
Įtaigus, juokaujantis, kartais ironiškas Audriaus Janušonio menas yra kiek kitoks, nei įprasta tikėtis iš keramikos srities kūrėjų. Audrius meistriškai valdo paradoksą. Derina molines skulptūras, rastus daiktus, graviruotas keramikos plokštes ir pateikia visa tai vientisoje instaliacijoje.
Spalio 22 d. 18 val. galerija (AV17) kviečia į skulptoriaus Rimanto Milkinto jubiliejinės parodos „1 mm turi reikšmės“ atidarymą ir kūrybos katalogo pristatymą.
25 – erių metų kūrybos jubiliejų švenčiantis Rimantas Milkintas personalinėje parodoje „1 mm turi reikšmės“ pristato naujausius skulptūrinius objektus bei instaliacijas, atliepiančias pastarųjų metų periodo nuotaikas. 1 mm – tai atspirties taškas, riba nuo kurios prasideda techninis medžiagos ar erdvės matavimas.
Spalio 22 d. 19 val., Vilniaus galerijų savaitgalio metu, parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I aukštas, Vilnius) atidaroma grupinė paroda „Puse lūpų“.
Šiemet visos kortos sumaišytos. Todėl metų gale jau antrą turėjusi vykti speciali riboto tiražo ir unikalių kūrinių paroda šoktelėjo į spalį. „Puse lupų“ – dalykai, kurie mažai rėksmingi, tačiau kuriuos labiausiai norisi pasilikti sau. Arba pašnibždomis pasidalinti su draugu.
2020 m. spalio 20 – lapkričio 14 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Gedimino Pranckūno fotografijų paroda Atsiėmimas.
Atidarymas 2020 m. spalio 20 d., 17.30 val.
Nuo tada, kai 1940 metais Mikalojus Vorobjovas apie Vilnių rašė: „Tarp Vilniaus peizažo ir paties miesto nėra jokios priešybės. Miestas yra tarytum gamtos vaisius, o gamta – jo ysčius, jo indas, jo natūralūs rėmai“, vaizdas gerokai pasikeitė ne į žalumos gausinimo ir puoselėjimo pusę. Miesto plėtra vis labiau remiasi ekonominės naudos argumentais, tarsi pamiršus, koks stebuklingas buvo ir gali būti šis kalvotas, gamtos gaivalu alsuojantis miestas.
2020 m. spalio 20 – lapkričio 14 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Medilės Šiaulytytės kūrybos paroda „Piešinių reportažai“. Atidarymas 2020 m. spalio 20 d., 18 val.
Ši Medilės Šiaulytytės paroda liudija apie autorės gyvenimą ir kūrybą dviejuose miestuose – Vilniuje ir Romoje. Ekspozicijoje rodomi piešiniai, kuriuose atsiskleidžia atidus ir kūrybingas menininkės žvilgsnis į aplinką.
Paroda „Dalelių skilimas“
Pati netikėčiausia vieta, į kurią mane yra nuvedę meno tyrimai, yra Ignalinos atominė elektrinė. Trys valandos kelio į atokų miškų ir ežerų regioną šiaurės rytuose, pakeliui nė vienos rodyklės ne tik į kadaise strateginį ir dėl to užslaptintą atominį objektą, bet ir į Visaginą, išaugusį iš energetikų gyvenvietės, lyg slaptumo šleifas tebesitęstų iki šiol. Ekskursijų po elektrinę dalyviams didžiausią įspūdį daro saugumo ritualai įeinant ir išeinant: palikus visus daiktus pereiti ginkluotų pasieniečių patikrą, išsirengti iki apatinių drabužių ir prisitaikyti baltas uniformas, batus ir šalmą, o grįžus įveikti radiacinės apšvitos patikrą, akivaizdžiai lengviau atsikvepiant išgirdus roboto žodžius „no contamination“. Nors nuo 2009 m. ši elektrinė nebeveikia, smalsūs žiūrovai čia neretai patiria radiacijos baimės priepuolius, pasakoja gidė. Ir aš, stovėdama ant branduolinio reaktoriaus viršaus, vienu metu išgyvenu priešingus jausmus.




„Jetlag“ – tai kelių videoprojekcijų instaliacija, pratęsianti prieš tai daryto projekto DJV (kartu su fotoesė knyga „Būtasis tęstinis“) idėjas apie emocinius kasdienybės išgyvenimus. Regima kasdienybė veriasi tarsi ant chronologinės ašies, sąmonėje sukurdama tos dienos išgyvenimo istoriją, kuri vėliau tampa viso gyvenimo istorija. Kartais dėl įvairių psichofizinių priežasčių mus ištinka emociniai „gliukai“, kurie gali sukeisti chronologinių ašių situacijas. „Būtajame tęstinyje“ nagrinėtas déjà vu psichinis efektas, kai praeities potyriai išgyvenami dabartyje, o šiuokart dėmesio centre – vaizdų subyrėjimas, sunkiai besusiveriantis ant chronologinės ašies dėl psichologinio nuovargio, patirto kelionėje.
Spalio 13 d. 17.30 val. „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma kolektyvinė Vokietijos fotografų paroda „MINSK МИНСК МІНСК – fotografijos iš Baltarusijos“.
Fotografai: Laura Achenbach Peral, Olia Balakireva, Anna Bauer, Sarah Fricke, Öncü Gültekin, Christina Rabe, Ana Rodríguez Heinlein, Maximiliane Scheller, Christina Stohn ir Aleksandra Weber
Baltarusija yra šalis, kurioje nepaisoma spaudos laisvės ir žmogaus teisių. Daugeliui Vakarų Europos gyventojų Baltarusija yra savotiška terra incognita.