Gruodžio 6 d. (antradienį), 18 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato menininko, dailėtyrininko, kuratoriaus, rašytojo Vido Poškaus personalinę tapybos ir piešinių parodą „Metų laikai. Iš satyro gyvenimo“.
Apie Plungės fotobienalę „Ukraina: vilties šviesoraštis“ ir Dainiaus Liškevičiaus performansą Ukrainai
Meluočiau, jei sakyčiau, kad galvoju apie tai, ką rašau. Galvoju apie Ukrainą. Kai diena baigiasi vos prasidėjusi, įsivaizduoju Kijivo tamsą, kur apšvietimą kuria tik gatve važiuojantys automobiliai. Tamsa ir šaltis. Pastarąjį nesunku įsivaizduoti tam, kas gyveno rusų energetinės blokados laikais. Bet šviesos tada pakako. Todėl absoliučios tamsos mieste nesuvokiu, gal reikėtų važiuoti į kaimus, kur žmonės bijodami elektros sąskaitų vakaroja tik įsijungę televizorių – atrodo, kad ten nieko nėra, tik žvaigždės danguje kaip pirmykščiais laikais. Plungė – ne kaimas, ten pakanka šurmulio, o dabar dar miesto erdves užpildo fotobienalė, suorganizuota Dariaus Vaičekausko. Kaskart ji skiriama vis kitai šaliai. Taip sutapo, kad jau prieš porą metų nuspręsta ją skirti Ukrainai. Sutapo karas.








Gruodžio 1 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaromos dvi naujos personalinės parodos: Eglės Karpavičiūtės tapybos paroda „Re-painted“ ir Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Misère“.
Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti išilginėmis ar skersinėmis linijomis, srūti zigzagais, virstančiais į rombus ar iš jų sudarytas žvaigždes, sluoksniuotis vienas virš kito, sūkuriuoti. Apskritimai akyse virsta elipsėmis, žvaigždėmis, ima raibuliuoti persidengiančiais ratais – tarsi vandens paviršius įmetus akmenį.
Gruodžio 1 d. 13 val. Asociacija LATGA kviečia vizualiojo meno kūrėjus ir žinovus į seminarą-diskusiją „Svetimo kūrinio naudojimas mene: inspiracija, citavimas ar plagijavimas?“. Renginys vyks LATGA salėje (Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 4B, įėjimas iš Vingrių g.).
Piešiniai, sukurti praleidus kurį laiką ligoninės palatoje, stacionare, pandemijos metu. Inspiruoti realių įvykių ir žmonių. Gruodžio 1 dieną, 18 val., sostinės galerija „Meno niša“ kviečia į Nacionalinės premijos laureato Gintaro Makarevičiaus piešinių parodos „Plastmasinė varna“ atidarymą.
„Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais“ (Dailininkų sąjungos galerija, 2022)
Dideliems dalykams sunku būti nematomiems. Einant didmiesčio gatve būtų keista nepastebėti dangoraižio ar atvažiuojant į mažą miestą – bažnyčios, o paplūdimyje nusisukti nuo jūros ar juolab vandenyno ir apsimesti, kad horizonte nieko nėra. Todėl sunku pasislėpti ir šių metų pradžioje dienos šviesą išvydusiam, tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme gigantiškam leidiniui – „Dramblys gabaliukais“, kuriame smulkmeniškai apžvelgiama ilgametė menininko Kęstučio Grigaliūno kūryba ir pateikiamas gausiai iliustruotas autoriaus darbų archyvas.
Parodų kaleidoskopas
Šalia kitų, turiu vieną subjektyvų kultūros gyvybingumo matavimo būdą – redaktoriaus skausmu. Jei vyksta daug gero, vertingo ar skubiai aptartino, dėl to, ko neaprėpi, skauda. Man skauda stipriai ir chroniškai. Kiek jau liko tų redakcijų resursų ir kritikų, tiek liko, o Lietuvos menų gyvybingumu galima tik džiaugtis, didžiuotis ir imtis šiokių tokių nusiskausminimo darbų pasiūlant, pavyzdžiui, įvykių apžvalgą.








„Prieš... ir po 100 metų“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje
Rasti parodą nėra lengva. Jei tarp salių nepamatysite laiptų, galite ir praeiti nieko net neįtarę. O jei vis dėlto užlipsite, jus pasitiks Justino Vienožinskio portretas, kviečiantis apsilankyti. Iš pirmo žvilgsnio gal ir sunku suprasi, kad prieš akis – paroda, skirta Kauno mokyklos 100-mečiui.
2022 11 29 – 12 16
VDA galerija „Artifex“
„Vienas akmuo gali atspindėti neprilygstamą ir tobulą gamtos atvaizdą“– rašė Plinėjus Senasis. Užtiktas klaidžiojant paupiais, parneštas į studiją ir apgyvendintas dėžutėje, akmuo atitrūksta nuo savo geologinio pamato - tampa autentiška žemės istorijos atskala, įgerta istorijų apie ištakas ir atradimą.