Šiemet Vilniaus galerija „Meno niša“ švenčia 20-ies metų gimtadienį. Visus metus trukusią šventinę parodų programą vainikuoja nuo gruodžio 10 d. VDA parodų salėse „Titanikas“ vyksianti tarptautinė 20-ies menininkų paroda „XX“.
Gruodžio 15 d. 19 val. galerijoje (AV17) atidaroma personalinė Kristinos Inčiūraitės paroda „Žalias kūnas“.
Kristina Inčiūraitė jau kelis dešimtmečius kuria vaizdo instaliacijas, eksperimentinius filmus, fotografijas, objektus, kartu su įvairiais atlikėjais pristato muzikinius performansus. Daug dėmesio autorė skiria tapatybės analizei ir transformacijoms skirtingose socialinėse terpėse. Tyrinėdama neapibrėžtas ar užslėptas ir nuolat kintančias tapatybes, ji atveria kritišką požiūrį į sociopolitines praeities ir dabarties problemas: norminio vyriškumo galios apraiškas, negatyviai traktuojamus lyčių skirtumus ar hierarchizuotus socialinius santykius.
Gruodžio 9 d., penktadienį, 17.00 val. kviečiame susitikti su kuratore,
VDU profesore dr. Dalia Kuiziniene
7-oji Vilniaus keramikos meno bienalė „(AL)chemija“ ir Rūtos Šipalytės „Patirčių salos“
Alchemija – ezoterinė veikla, aprėpianti chemijos, fizikos, matematikos, astrologijos, mistikos ir religijos elementus. Tradiciškai įsivaizduojame, kad alchemikai ieškojo filosofinio akmens, galinčio pigias medžiagas paversti tauriaisiais metalais. Tačiau ši sritis suteikė naują postūmį keramikos raidai, kai galingiausios Europos didikų šeimos, įdarbinusios alchemikus savo dvaruose, patikėjo jiems sukurti baltojo aukso – porceliano – formulę. Tai pavyko alchemikui Johanui Friedrichui Böttgeriui, XVIII a. pradžioje Meisene išradusiam raudoną kietą medžiagą (protoporcelianą), o vėliau – „tikrąjį“ baltą, arba kietąjį, porcelianą. Tad keramikai visais laikais prilygo alchemikams, kurie iš žemės materijos, pasitelkdami vandens ir ugnies stichijas bei fizikos, chemijos ir matematikos formules, kūrė ir kuria tikrus stebuklus. Ar dabartinei keramikai dar aktuali alchemijos metafora, kai kūrybą gerokai lengvina civilizacijos pasiekimai – elektrinė degimo krosnis ir žiedžiamasis ratas, lengvai įsigyjamos „komercinės“ glazūros ir molio masės?








Kokį Lietuvos Respublikos (1918–1940) visuomenės portretą kūrė tarpukario menininkai? Kokias nepatogias socialines problemas jie fiksavo kūriniuose? Kaip reikšmingų permainų akivaizdoje kito žmonių socialinė kasdienybė ir jos patirtys? Tokius klausimus kelia ir dar nepakankamai ištyrinėtą socialinės kritikos reiškinį tarpukario Lietuvoje pristato nauja Nacionalinės dailės galerijos paroda.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Nors didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje rodomi tik keturi Dariaus Žiūros kūriniai, ji neatrodo tuštoka. Neužpildytas erdves skrodžia Gustonių kaimo gyventojų žvilgsniai: nuo ilgosios sienos į mus tiesiai žiūri aštuoni to paties žmogaus, tik skirtingu metu fiksuoti, videoportretai, po 60-ies sekundžių rodomas kitas žmogus, irgi filmuotas kas treji metai (2007, 2010, 2013, 2016, 2019 ir 2022 m. – „Gustoniai“). Tušti plotai reiškia, kad žmogus kaime dar negyveno, buvo iškeliavęs ar mirė.








2022 m. gruodžio 8 – 2023 m. sausio 21 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks lenkų grafikos paroda Grafikos erdvės. Grafika erdvėje.
Atidarymas 2022 m. gruodžio 8 d., 18 val.
Baltijos stiklo menas Vroclave
Tokios medžiagos kaip stiklas ar porcelianas jau savaime žadina vaizduotę, jų istorija pilna virtuozų meistrų pavardžių, atradimų, žinomiausių gamintojų ženklų, ilgaamžių tradicijų, falsifikacijų ar apgavysčių, o šiais laikais, sparčiai vystantis įvairioms technologijoms, lauki ir jų panaudojimo stikle ar tiesiog šiuolaikinių stebuklų. Taigi, iš šiuolaikinio stiklo parodos tikiesi to paties, ko ir iš meno apskritai, tačiau šiemet ne pirmus metus vykstančiame renginyje „Žaisk su stiklu – Europos stiklo festivalis“ („Play with Glass – European glass festival“, kuratorės Marta Ģibiete, Bārbala Gulbe (Latvija), Kati Kerstna, Merle Kannus (Estija), Julija Pociūtė, Dalia Truskaitė (Lietuva)) Vroclave pristatytos Baltijos stiklo meno ekspozicijos „Tirpstančios sienos“ („Melting borders“, spalio 17 – lapkričio 27 d.) suteikė dar ir galimybę pamatyti bendrą mūsų šalies, Latvijos, Estijos bei Lenkijos stiklo meno panoramą, jos skirtumus, bendrumus, galbūt net ateities galimybes.
Naugarduko arba vadinamasis Malkų turgaus skveras yra savaip reikšmingas Vilniaus miesto istorijai. Tačiau niekam ne paslaptis, jog šiandien jis atlieka labiau tranzitinę, nei rekreacinę funkciją. Todėl, visus Jus kviečiame tapti naujo proceso dalyviais ir apsilankyti atviroje lauko ekspozicijoje – parodoje „Nauja kryptis“. Gidais ir naujų patirčių vedliais tampa menininkai
Gruodžio 9 d., penktadienį, 19 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma šių metų konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkės bei specialiojo prizo laimėtojos Lauros Slavinskaitės tapybos paroda „Dar viena diena“.