Trukmė: 50 min.
Nemokamas įėjimas
Sausio 14 d. 18 val. galerijoje „Atletika“, esančioje kultūros komplekse SODAS 2123 (Vitebsko g. 21, Vilnius), pristatomas įspūdingas muzikinis performansas „Pogulis“. Šio renginio dalyviai – elektroninės muzikos kūrėja Ellen King (ELLLL), Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ ir šiuolaikinio meno kūrėja Kristina Inčiūraitė.
Apie Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondą ir kitas galimybes padėti Ukrainai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu
Atvirai kalbant, į Lietuvos didžiojo etmono, karvedžio ir visuomenininko Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo įkūrimą (2019 m. lapkričio 11 d.) nelabai sureagavau. Gal dėl beveik grynai vyriškos (ir dėl to klubą primenančios) 11 dalininkų sudėties (vad. Edmundas Jakilaitis, Donatas Juozas Katkus, Alfredas Bumblauskas, Astijus Kungys, Valdas Rakutis, Ramūnas Banys, jūs ir kiti). Nebuvo aišku, kokį pavidalą įgis siekiai „įamžinti ir plačiai visuomenei pristatyti Lietuvos didžiojo etmono J.K. Chodkevičiaus asmenybę, skatinti giliau pažinti šalies istoriją, kviesti piliečius veikti valstybės klestėjimo labui, skirti jėgas visuomeninei ir kultūrinei veiklai“. Labiau simbolinę fondo veiklą (minėjimai, premijos teikimas) pakreipė ir labai konkretizavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kokie paramos ir labdaros projektai buvo įgyvendinami per šį fondą ar fondui bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis?








2022-ieji
Brangūs Didieji Vardai
Apskritai techninė „realybės ištampymo“ patirtis vaizduojamojo meno srityje vis dar neprilygsta Lietuvoje reklamuojamai virtualiajai kino realybei – visų pirma komerciškai pasiteisinusiam (o kaipgi kitaip) režisierės Kristinos Buožytės kartu su kitų kūrėjų komanda ne pirmus metus reklamuojamam filmui „Angelų takais“. Šį 2018 m. Venecijos kino festivalio Virtualiosios realybės programoje pirmą sykį pristatytą kūrinį pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą norėčiau minėti būtent muziejų, o ne kino kontekste. Mat impresionistų ar XX a. pradžios didžiųjų modernizmo vardų kūrybos virsmas įspūdingų skaitmeninių srautų upėmis – neatsitiktinis reiškinys. Klasikinio modernizmo, simbolizmo ir pan. vardai bei vaizdiniai ne tik pritraukia būrius lankytojų, ypač turistų, bet ir iš principo „sklandžiai“ konvertuojasi į efektingas virtualybės patirtis. Režisierė kažkada prisipažino, kad mintis imtis būtent Čiurlionio jai atėjo „iš pavydo“.




2022-ieji
Permąstydama vizualiųjų menų tendencijas 2022-aisiais pamėginau prisiminti kai kurias specifines ekspozicijas ir kompleksiškus renginius apibūdinančių posakių prasmes. Atkreipiau dėmesį į tai, jog sparčiai daugėja vadinamųjų imersinių (angl. immersive), arba patyriminių, parodų. Ne tik todėl, kad kai kurie renginiai yra susiję su kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis, bet ir dėl to, kad šiandien noriai apeliuojama į aplinkos – gamtos, žmogaus ar nežemiškų būtybių ir pan. – betarpiškos pajautos, visa apimančių sąsajų klausimus.
Rokas Dovydėnas
Besibaigiantys 2022 metai man buvo įdomūs, padovanoję įvairių asmeninių savanorystės patirčių ir netikėtų meno kūrinių. Šiemet parodų lankymo kelias driekėsi tarp Vilniaus ir Kauno, gerų parodų Kaune vyko daug, išties manau, kad apie daugumą jų rašyta gana plačiai. Lankytas parodas vardinu aplankymo tvarka, išskirdamas jas ar meno kūrinius, padariusius didžiausią įspūdį.








Laiškas iš Romos
Paauglystėje girdėdama močiutę sakant: „Gyvenimas kaip sapnas“, ironiškai galvodavau: „Na ir romantika“, o dabar beveik kasdien ši mintis suskamba mano galvoje čia, Romoje: „Sapnas!“ Ne tik dėl to, kad mane supa ypatingas Amžinojo miesto grožis ir šiaip nemenkas gyvenimo pokytis persikraustyti į kitą šalį (tapo Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto – red. past.), bet ir todėl, kad tai, apie ką sapnuodavau Lietuvoje, dabar išsipildo realybėje: juk daugelis esame patyrę būseną – tai jau sapnavau!

Švęsdama tikrąją Vilniaus 700 metų pirmojo paminėjimo sukakties dieną, 1-oji Vilniaus performanso meno bienalė pristato įžanginį renginį – menininkės Emilijos Škarnulytės naują kūrinį „Afotija“, sausio 23 d. 19 val. įvyksiantį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Artėjančio Vilniaus 700-mečio proga kuriama nauja tradicija Vilniaus kultūriniame lauke – Vilniaus performanso meno bienalė, nuo 2023 m. tapsianti tradiciniu, kas dvejus metus vyksiančiu renginiu. Pirmąją Vilniaus performanso meno bienalę sudaro kuruota ir konkursinė programos. Paskelbus atvirą tarptautinį šaukimą menininkams dalyvauti pastarojoje, sulaukta rekordinio paraiškų skaičiaus – net 286 iš 58 valstybių.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus edukatoriams 2022-ieji metai buvo turtingi nepaprastų susitikimų, patirčių ir mokymosi. Šiais metais startavo unikalus muziejinės edukacijos projektas „Savas muziejus“, jungiantis visus aštuonis Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinius Vilniuje, Palangoje ir Klaipėdoje. Šio projekto tikslas – padidinti muziejaus siūlomų veiklų įvairovę ir prieinamumą specialiųjų poreikių turinčioms bei atskirtį patiriančioms auditorijoms. Projekto koncepcinė ašis – nuoroda į savą, asmeninį muziejų, kaip į vidinių patirčių, jausmų ir asmeninių kompetencijų buveinę. Tai kartu ir nuoroda, kad muziejus nuo šiol tampa savu, artimu dėl saugios ir pritaikytos aplinkos, patrauklių ir atliepiančių edukacinių paslaugų.