7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Pillė Veljataga

Daugiabriaunė

Marytės Dominaitės paroda „Emalio menas. Pažintis“

Marytės Dominaitės šeštoji personalinė paroda, 2022 m. pabaigoje vykusi galerijoje „Meno niša“ Vilniuje, šiais metais drauge su IX tarptautinės Vilniaus emalio bienalės ekspozicija rodoma Panevėžio miesto dailės galerijoje, yra lauktas įvykis. Ilgiau nei keturis dešimtmečius meno scenoje besireiškianti dailininkė, juvelyrikos meno mokiusis aukštu šios specialybės lygiu garsėjusioje Estijos dailės akademijoje, labiausiai žinoma kaip emalio meno kūrėja.

Marytė Dominaitė, „Delno draugas“. 1998 m.                                                                                                      Varis, emalis, aliuminis, melchioras, sidabras
Marytė Dominaitė, „Delno draugas“. 1998 m. Varis, emalis, aliuminis, melchioras, sidabras
Marytė Dominaitė, „Koronė“.  2021 m.                                                                                                                    Geležis, techninis emalis, sidabras, varis, šilkas
Marytė Dominaitė, „Koronė“. 2021 m. Geležis, techninis emalis, sidabras, varis, šilkas
Marytė Dominaitė, „Prancūzų delikatesas“.  2015 m.                                                                                                                             Varis, techninis  emalis, stiklas
Marytė Dominaitė, „Prancūzų delikatesas“. 2015 m. Varis, techninis emalis, stiklas
Marytė Dominaitė, „Lietaus gaudyklė“. 1994 m.                                                                                                                                Geležis, techninis emalis, aliuminis, stiklas
Marytė Dominaitė, „Lietaus gaudyklė“. 1994 m. Geležis, techninis emalis, aliuminis, stiklas
Marytė Dominaitė, „Vagystė“. 2013 m.                                                                                                                                                   Varis, emalis, geležis, mėnulio akmuo
Marytė Dominaitė, „Vagystė“. 2013 m. Varis, emalis, geležis, mėnulio akmuo
Marytė Dominaitė, „Drakono metai, I“ , 2011 m.                                                                                                     Geležis, techninis emalis, plastikas, pieštukas
Marytė Dominaitė, „Drakono metai, I“ , 2011 m. Geležis, techninis emalis, plastikas, pieštukas
Marytė Dominaitė, „Drakono metai, II“. 2011 m.                                                                                                   Geležis, techninis emalis, plastikas, pieštukas
Marytė Dominaitė, „Drakono metai, II“. 2011 m. Geležis, techninis emalis, plastikas, pieštukas
Marytė Dominaitė, „Eksponatas Nr.1“. 1988 m.                                                                                                            Varis, vengriškas emalis, vinukais perforuota lenta
Marytė Dominaitė, „Eksponatas Nr.1“. 1988 m. Varis, vengriškas emalis, vinukais perforuota lenta
Martyna Jurkevičiūtė

Tarp būtybių iš vilnos

Magdalenos Abakanowicz paroda „Kiekvienas siūlų ir virvių raizginys“ Londone

Pastaraisiais metais lenkų dailė tarptautiniuose meno renginiuose išskirtinai vieninga – čia dominuoja tekstilės darbai. Gal Lenkijoje – tekstilės renesansas? 2021 m. Londono dizaino bienalės lenkų paviljone kuratorė Aleksandra Kędziorek bei menininkė Alicja Bielawska, atsiliepdamos į bienalės temą „rezonansas“, tekstilę pasirinko kaip pagrindinį įrankį. Pastebėjusios, kad niekas nebekalba apie tekstilę, skirtą interjerui, jos nutarė permąstyti tekstilės reikšmę mūsų namuose. Paviljone vilnijo skirtingiausių spalvų, tekstūrų, taip pat ir lenkiškų raštų klostės, primindamos lenkų tekstilės gamybos technikas, ritualus ir protėvių pradėtas namų puošimo tradicijas.

Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, instaliacijos fragmentas. 2022 m. Tate Photography, © Madeline Buddo nuotr. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, Helena 1964–1065 m. Marlborough Gallery, New York. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Magdalena Abakanowicz, Helena 1964–1065 m. Marlborough Gallery, New York. Kūriniai iš © Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Warsaw
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Mindaugas Skudutis. R. Adžgausko nuotr.
Agnė Narušytė

Kalbėti, kai niekas negirdi

8-oji Nacionalinė emancipacijos diena

Dar visai neseniai, kai šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Nacionalinės emancipacijos dienos dalyvės viešbutyje užsisakė kambarį, kad iš jo balkono paskelbtų savo deklaraciją. Į tikrąjį signatarų balkoną mūsų neįleido. Dabar jau atviras ne tik balkonas, bet ir Signatarų namai – tokia yra naujosios Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės valia. Vasario 16-ąją iš balkono kalba profesorius Vytautas Landsbergis. Vasario 17-ąją – Laima Kreivytė, Rasa Navickaitė, Miglė Anušauskaitė ir Indrė Širvinskaitė. Abiejų kalbų tema ta pati – prieš metus Rusijos pradėtas karas, siekiant užgrobti žemes, griauti miestus, žudyti ir prievartauti. „Pernai metais išėjusios į šį balkoną sakėme, kad ateitis yra moteriškos giminės, – pradeda skaityti deklaraciją Laima Kreivytė. – Tik negalėjome numatyti, kad jos vardas – Ukraina.“ Ji cituoja ukrainiečių poetę Liubov Jakimčiuk: „Poezijos apie karą nėra, kare – tik irimas, tik raidės ir visos jos rrrrrr.“ Prisimenamas ir Rūtos Meilutytės plaukimas raudonai nudažytu tvenkiniu prie Rusijos ambasados, vaizdžiai parodęs pasauliui, kad „kraujo puta kyla ir grasina paskandinti visus“. Paskui Indrė Širvinskaitė vardija Ukrainoje kovojančių moterų vardus ir slapyvardžius.

Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Monika Krikštopaitytė

Tarp žodžių ir vaizdų

Trijų parodų Vilniuje apžvalga

Svarbių švenčių, kaustančių pasaulio įvykių ir didelių renginių (kaip Knygų mugė) fone įprastas parodinis gyvenimas gali likti mažiau pastebėtas, tačiau jis plėtojasi savo ritmu, kaip kokia gamtinė ekosistema. Šioje aplinkoje egzistuoja gana turtinga įvairovė, kuri yra, ko gero, pagrindinis bet kurios sistemos sveikatos požymis. Apie tai labai norėjau pasikalbėti su Nacionalinės dailės galerijos lankytoja, kuri nuolatinėje ekspozicijoje garsiai ir užtikrintai tvirtino, kad Saukos pas save tikrai nekabintų ir tų šitų, kur aplink kabo. Verdiktas buvo griežtas ir nediskutuotinas. Senas, (ne)geras vartotojiškas argumentas menui vertinti išlieka gyvas kaip ir anksčiau. Jis, matyt, yra vertinimų ekosistemos įvairovės dalis... Vis dėlto gerai, kad nevyraujanti. O parodų įvairovę čia pat galima įrodyti pasitelkus tris parodas ir panagrinėjus vaizdo ir žodžio santykį jose.

Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Déjà vu horizontas

Lino Jusionio tapybos paroda „Horizonto kilpa“ galerijoje „Vartai“

Ankstyvas sniegas, tirpstančios horizonte, įrėmintas ir sukarpytas, tarp linijų, virš ežero, užsilikęs, apie vidurdienį, besivyniojantis palei liniją, čiurkšlė žalioje tuštumoje ir minčių kratinys. Viena vertus, tai pavieniai žodžių junginiai (paveikslų pavadinimai), kita vertus – akimirkos, atsiveriančios mums sustojus. Tie reti sąmonės blyksniai, kai lėtumas virsta stebuklingumu. Ir taip, jau šeštąjį kartą galerijoje „Vartai“, tapybos alchemikas – menininkas Linas Jusionis, plaukiančias plokštumas, ištirpusias tarpusavyje spalvas ir objektus panardinęs į miražo vienį, pristato parodoje „Horizonto kilpa“.

Linas Jusionis, Tarp linijų (fragmentas). 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Linas Jusionis, Tarp linijų (fragmentas). 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Linas Jusionis, Virš ežero. 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Linas Jusionis, Virš ežero. 2022 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas