Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius
Paskutinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Jaunųjų kūrėjų programos konkurso spektaklis „Borderline Queen. Kerštas“, birželio 5, 6 d. parodytas bare „Kablys+Kultūra“, įsiliejo į „Baltic Pride“ festivalio savaitę. Birželio 4–9 d. vyko įvairūs LGBT+ bendruomenės renginiai, konferencijos, diskusijos, filmų peržiūros, vakarėliai, o birželio 8-ąją – apie 10 tūkstančių dalyvių pritraukusios ketvirtosios Vilniuje eitynės „Už lygybę!“. Šis LGBT+ įvykių kontekstas ne tik padėjo pasirodymui „Borderline Queen. Kerštas“, bet ir išryškino kai kuriuos jo trūkumus.








Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu
Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.






Spektaklis „Sapiens“ Vilniuje
Neverta nė sakyti, kad technologijos užkariauja mūsų gyvenimą. Visi ir taip žinome, praktiškai nė dienos nepraleisdami be išmaniojo telefono ar kompiuterio ir tikrindami, ką veikia mūsų pažįstami ir kas šiuo metu aktualu interneto bendruomenėse. Turbūt neverta priminti, kad išmanieji įrenginiai yra puikūs prietaisai, galintys rinkti informaciją apie tai, ką mes veikiame, kur esame, kokie mūsų įpročiai, ir ta informacija pasidalinti su trečiosiomis šalimis, suinteresuotomis parduoti mums kokį nors produktą ar kitaip paveikti mūsų kasdienybę.








„Pelenai“ ir „Margaretė“ festivalyje „TheATRIUM“
Kai tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ paskelbė šių metų temą ir dalį programos, režisierius Juozas Javaitis netruko į tai sureaguoti socialiniame tinkle „Facebook“: „Nejaugi tikrasis TEATRAS mirė??? Ką man, seniui, daryti, jeigu aš pakęsti negaliu to PROJEKTINIO SNARGLIŲ – atseit aktualaus – teatro, o esu pasiilgęs – LABAI LABAI – ŠIUOLAIKINIO ir TIKRO TEATRO su profesionaliais aktoriais ir režisieriais???








Pokalbis su aktore Jovita Jankelaityte
Aktorė Jovita Jankelaitytė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Dievas yra DJ“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, 2015, OKT), „Timonas“ (rež. Gudmonaitė, 2016, LNDT), „Oidipo mitas“ (rež. Gintaras Varnas, 2016, LNDT), „Bestuburiada“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, 2016, LNDT), „Junas Gabrielis Borkmanas“ (rež. Varnas, 2017, Jaunimo teatras) „Trans Trans Trance“ (rež. Gudmonaitė, 2017, OKT), „Natanas išmintingasis“ (rež. Varnas, 2017, NKDT), „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. Kriaučionytė-Vosylienė, 2018, LNDT), „Riešutų duona“ (rež. Aidas Giniotis, 2018, Keistuolių teatras) ir kt. Už Chajos vaidmenį Varno spektaklyje „Getas“ (2018, NKDT) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.








Tarptautinis vizualaus teatro festivalis „NuQ Treff“
Vos pasibaigus tarptautiniam lėlių teatro festivaliui „Materia magica“ Klaipėdoje, kartu su Vilniaus teatru „Lėlė“ išvykome į vizualaus teatro festivalį „NuQ Treff“ Taline. Dar pačią pirmą dieną, gegužės 23-iąją, festivalio žiūrovai turėjo galimybę pamatyti Gintarės Radvilavičiūtės režisuotą spektaklį „Smėlio žmogus“ pagal E.T.A. Hoffmanno to paties pavadinimo pasaką. Beje, teatro mėgėjams Lietuvoje gali būti pažįstamas ne vien tik šis didžiulės festivalio programos spektaklis: slovėnų „Akvariumas“ bei bulgarų „Aš, Sizifas“ dar gegužę buvo parodyti „Materia magica“ festivalyje, prieš porą metų čia iš Izraelio buvo atsivežtas „Siuvėjo ateljė“, o 2017 m. festivalyje „Kitoks“ buvo galima pamatyti ir kūrėjų iš Belgijos pasirodymą „Dirbtuvėse“.








„12 gramų į šiaurę“ Vilniaus mažajame teatre
Vilniaus mažasis teatras pabandė išsivaduoti iš savo tradicijų, į repertuarą priimdamas eksperimentinį, o gal greičiau klubinį spektaklį „12 gramų į šiaurę“. Pamažu Lietuvos teatrai praranda savo tapatybę. Dramaturgas ir režisierius Aleksandras Špilevojus ir šio spektaklio aktorius Paulius Markevičius Mažajame teatre – „kaip čia buvę“, nors abu atkeliavę iš visai kitų teritorijų. Tokie laikai. Plastikinių palmių vazonai – populiariausia pastarųjų metų dekoracija. Muzika – taip pat: nesvarbu, kaip ją pavadinsi, ji „sukasi“ per teatrus ratu. Mažojo teatro spektaklyje ji ir nauja, ir tūkstantį kartų girdėta.







Pokalbis su aktore, šokėja, rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte
Jaučiu didelį aktorystės alkį, troškulį. Noriu vaidinti, keisti vaidmenis, nenustoti mainytis personažais. Mane labiau vargina nieko neveikimas nei dienoje netelpantys darbai. Tik darbas daro tave profesionalu. Aktorius vienas prieš veidrodį nevaidins. Rašytojas nepriklauso nuo fizinės vietos ar laiko, jis gali išgyventi vienas, bet aktorius ne. Ir jeigu to darbo nėra, jautiesi be vietos.
LNDT pristato jaunuosius
Lietuviškas pavasaris dosnus jauniems teatro kūrėjams – 2019 m. atsirado keletas programų bei projektų, skatinančių sukurti savo pirmą teatrinį opusą, pasinaudoti galimybe klysti ir gal net pasimokyti iš savo klaidų. Net keli valstybiniai teatrai, daug metų stebėję vieninteliu tokio projekto analogu buvusią „Menų spaustuvės“ „Atviros erdvės“ strategiją – iš kelių sėkmingiausių jaunų menininkų teatrinių produktų formuoti savo pagrindinį repertuarą, – nusprendė rizikuoti.








„Sapnavau sapnavau“ Jaunimo teatre
Spektaklyje „Sapnavau sapnavau“ nėra vaizdo, kurį galima būtų nufotografuoti ar aprašyti. Jis vyksta tamsoje, su kuria neapsipranta akys, ir nėra skirtumo, ar būsi užsimerkęs, ar atsimerkęs. Su tokia aklina tamsa kasdienybėje retai susiduriama. Ji išryškina garsus ir skatina klausytis. „Sapnavau...“ atveju, iš skirtingų taškų erdvėje sklindant įrašytiems balsams, susiduriama su dviem baimėmis – baime nusikalsti ir baime prarasti artimą.