7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Mokykla kaip disciplinos mechanizmas

Lauros Kutkaitės spektaklio „Mokyk mane“ premjera

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) repertuare savotišku paauglių auditorijai skirto spektaklio etalonu jau tryliktą sezoną galima laikyti režisieriaus Jono Vaitkaus „Atžalyną“. Per tą laiką ne vienas kūrėjas bandė kėsintis į šį titulą, tačiau, sprendžiant iš kuklaus rodymų skaičiaus, Jo Strømgreno „Ruletė“ didesnio žiūrovų palankumo nepelnė.

Martynas Berulis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Martynas Berulis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Martynas Mockevičius spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Martynas Mockevičius spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Martynas Mockevičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Martynas Mockevičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Mokyk mane“. M. Norvaišo nuotr.
Milda Brukštutė

Pienės Pūko miesto brendimo istorija

Violetos Palčinskaitės pasaka nepasaka „Aš vejuos vasarą“ Keistuolių teatre

Ilgai ruošėmės su dukra prieš eidamos į Gabrieliaus Zapalskio, „Atviro rato“  teatro aktoriaus, režisuotą muzikinį spektaklį „Aš vejuos vasarą“. Jai dar nėra penkerių, o spektaklis, kaip rašoma, žmonėms nuo šešerių metų. Jaudinausi, kad jai bus baisu ir dviejų dalių spektaklio paprasčiausiai neišžiūrėsime.

Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Birutė Belada Tauterytė spektaklyje „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Birutė Belada Tauterytė spektaklyje „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Smieliauskaitė spektaklyje „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš vejuos vasarą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kristupas Antanaitis

Seniausias teatras Lietuvoje (I)

Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį

Klaipėdos dramos teatras drąsiai gali didžiuotis seniausio teatro Lietuvoje titulu. Žinoma, kalbama apie patį pastatą, statytą dar XVIII amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Nedaug šaltinių liudija apie 1777-uosius metus, kai pastate vaidino Berlyno teatro trupė.

Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
Klaipėdos teatro rūmai, atstatyti 1857 m. XX a. 3-iojo dešimtmečio nežinomo fotografo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
1963 metų Klaipėdos teatro pastato planas. „Teatras yra ir pastatas“ archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro salė iki 1982 m. rekonstrukcijos. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viltis“ (1936 m., režisierius R. Juknevičius). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Koriolanas“ (1972 m., režisierius P. Gaidys). B. Aleknavičiaus nuotr.
Leila Sepashvili

Visas teatras peržengia dalykines ribas

Pokalbis su teatro kritike Ramune Balevičiūte

Dr. Ramunė Balevičiūtė yra scenos meno kritikė, profesionali teatro meno vertintoja ir tyrėja, viena iš „Teatro žurnalo“ steigėjų. Jos veikla apima knygų ir straipsnių rašymą, dėstymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mokslo ir kultūros leidinių sudarymą, dalyvavimą įvairiose ekspertinėse grupėse.

Ramunė Balevičiūtė. M. Zarembos nuotr.
Ramunė Balevičiūtė. M. Zarembos nuotr.
Ramunė Balevičiūtė. G. Matkutės nuotr.
Ramunė Balevičiūtė. G. Matkutės nuotr.
Kamilė Žičkytė, Rusnė Kregždaitė, Rima Jūraitė ir Ramunė Balevičiūtė. V. Budrio nuotr.
Kamilė Žičkytė, Rusnė Kregždaitė, Rima Jūraitė ir Ramunė Balevičiūtė. V. Budrio nuotr.
Ramunė Balevičiūtė. M. Zarembos nuotr.
Ramunė Balevičiūtė. M. Zarembos nuotr.
Aleksandras Špilevojus, Dominykas Vaitiekūnas, Ramunė Balevičiūtė ir Alvydė Pikturnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Špilevojus, Dominykas Vaitiekūnas, Ramunė Balevičiūtė ir Alvydė Pikturnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Greta Vilnelė

Lėto žiūrėjimo malonumas

Magiškieji Berndo Scholzės žibintai Vilniaus mažajame teatre

Šiais laikais kino pradžią dažniausiai siejame su broliais Lumière’ais ir jų filmu „Traukinio atvykimas į stotį“, tačiau judantys paveikslėliai atgijo gerokai anksčiau. Vienas iš išradimų, leidusių jiems atsirasti, buvo magiškasis žibintas, arba laterna magica. Tai ankstyvosios vizualinės kultūros reiškinys, kurį vėliau stipriai užgožė visaverčio kino aparato atsiradimas. Neatsitiktinai ši kino istorijos atšaka šiandien lieka paraštėse.

Duetas „Perfect Nemesis“ magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Duetas „Perfect Nemesis“ magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Duetas „Perfect Nemesis“ magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Duetas „Perfect Nemesis“ magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Viktoras Orestas Vagusevičius magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Viktoras Orestas Vagusevičius magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Viktoras Orestas Vagusevičius magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Viktoras Orestas Vagusevičius magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanse. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso pristatymo. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso pristatymo. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Akimirka iš magiškųjų Berndo Scholzės žibintų seanso. J. Šopos nuotr.
Viktorija Sinicyna

Kapitonų jūreiviais nevadinkit

Nauberto Jasinsko ir Alvydės Pikturnaitės garso esė „Jūra“

Ką žmonės dirba visą dieną? Vaikiškomis akimis matydama tėvo pavyzdį maniau, kad tėvai būtinai veikia ką nors prie laivų. Stato, remontuoja, plukdo, valo, prižiūri, ir ką tik nori. Ir žvejoja, būtinai žvejoja. Žiemą gręžia eketes lede, rudenį nakčiai įsitaiso ant marių kranto, prie perkėlos. Kaip įtaigiai vaikams pasaulius piešia suaugusieji. Nieko neaiškindami, vien savo kasdieniu veikimu. Negi kiti gyvena kitaip? Dar ir kaip.

Garso esė „Jūra“. LRT.lt nuotr.
Garso esė „Jūra“. LRT.lt nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Naubertas Jasinskas. E. Blažio / LRT.lt nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Naubertas Jasinskas. E. Blažio / LRT.lt nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Alvydė Pikturnaitė kūrybinio proceso metu. M. Nedzinsko nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Alvydė Pikturnaitė kūrybinio proceso metu. M. Nedzinsko nuotr.
Donatas Švirėnas, Alvydė Pikturnaitė ir Naubertas Jasinskas kūrybinio proceso metu. V. Leonavičienės nuotr.
Donatas Švirėnas, Alvydė Pikturnaitė ir Naubertas Jasinskas kūrybinio proceso metu. V. Leonavičienės nuotr.
Naubertas Jasinskas ir švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas. A. Pikturnaitės nuotr.
Naubertas Jasinskas ir švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas. A. Pikturnaitės nuotr.
Naubertas Jasinskas ir švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas. A. Pikturnaitės nuotr.
Naubertas Jasinskas ir švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas. A. Pikturnaitės nuotr.
Kapitonas Mindaugas Nosavičius, Naubertas Jasinskas ir Vakarė Leonavičienė. A. Pikturnaitės nuotr.
Kapitonas Mindaugas Nosavičius, Naubertas Jasinskas ir Vakarė Leonavičienė. A. Pikturnaitės nuotr.
Alvydė Pikturnaitė kūrybinio proceso metu. N. Jasinsko nuotr.
Alvydė Pikturnaitė kūrybinio proceso metu. N. Jasinsko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Nepasiekiamų koordinačių link

Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos dramos teatro vadovu Anupru Juciumi

Aštuonerius vadovavimo Panevėžio teatrui „Menas“ metus skaičiuojantis Anupras Jucius netrukus pradės eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas. Su juo kalbamės apie vaidybos studijas Lietuvoje bei Šveicarijoje, aptariame svarbiausius nuveiktus darbus Panevėžyje ir laukiančius iššūkius Klaipėdoje.

Anupras Jucius. P. Židonio nuotr.
Anupras Jucius. P. Židonio nuotr.
Gustė Vyšniauskytė

Apie Čiurlionį reikia kalbėti ne kaip apie paminklą

Pokalbis su vaikų ir jaunimo teatro režisiere Ieva Jackevičiūte

2025-ųjų pabaigoje teatras „No shoes“, kuriantis vaikams ir jaunimui, pristatė spektaklį „Kastukas“. Kaip pasakoja spektaklio režisierė, „No shoes“ teatro bendrasavininkė, edukatorė, režisierė ir choreografė Ieva Jackevičiūtė, sukurti spektaklį paaugliams apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį tikrai nebuvo paprasta užduotis ir dėl temos, ir dėl auditorijos specifikos.

Ieva Jackevičiūtė. D. Putino nuotr.
Ieva Jackevičiūtė. D. Putino nuotr.
Ieva Jackevičiūtė. A. Gudo nuotr.
Ieva Jackevičiūtė. A. Gudo nuotr.
Ieva Jackevičiūtė kūrybinėse dirbtuvėse. M. Plepio nuotr.
Ieva Jackevičiūtė kūrybinėse dirbtuvėse. M. Plepio nuotr.
Ieva Jackevičiūtė kūrybinėse dirbtuvėse. M. Plepio nuotr.
Ieva Jackevičiūtė kūrybinėse dirbtuvėse. M. Plepio nuotr.
Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Raimondas Klezys ir Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Raimondas Klezys ir Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Andrius Mockus spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Andrius Mockus spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Raimondas Klezys ir Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Raimondas Klezys ir Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kastukas“. D. Putino nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tai vyksta ne su jumis. Bet tai vyksta dabar

Diānos Kaijakos spektaklis „Mergaitės ir berniukai“

„Jeigu pasidarys sunku, atminkit, kad tai vyksta ne su jumis ir tai vyksta ne šiuo momentu“, – įsibėgėjus istorijai pasako Ji – monospektalio „Mergaitės ir berniukai“ („Girls and Boys“) veikėja (Goda Piktytė). Latvių režisierės Diānos Kaijakos spektaklis yra bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) ir teatro „Mens Publica“ darbas pagal šiuolaikinio britų rašytojo Denniso Kelly pjesę – moters monologą. Tai nėra pasakojimas apie vieną konkretų įvykį, tai istorija apie procesą.

Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Aistė Šivytė

Efemeriška antikos impresija

Lukiškių kalėjime – Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Kolonija. Antika“

Antika – neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. Antikinės pjesės dramaturgijai suteikė pamatines žmonių tarpusavio santykių istorijas, apdainavo mitus ir iki šių dienų inspiruoja daugybę literatūros kūrinių. Drąsioji Antigonė, prakeiktasis Edipas, kerštingoji Medėja – istorijos, kurios iki šiandien kalba apie žmogų.

Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Kolonija. Antika“. M. Repečkos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas