Lauros Kutkaitės spektaklio „Mokyk mane“ premjera
Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) repertuare savotišku paauglių auditorijai skirto spektaklio etalonu jau tryliktą sezoną galima laikyti režisieriaus Jono Vaitkaus „Atžalyną“. Per tą laiką ne vienas kūrėjas bandė kėsintis į šį titulą, tačiau, sprendžiant iš kuklaus rodymų skaičiaus, Jo Strømgreno „Ruletė“ didesnio žiūrovų palankumo nepelnė.








Violetos Palčinskaitės pasaka nepasaka „Aš vejuos vasarą“ Keistuolių teatre
Ilgai ruošėmės su dukra prieš eidamos į Gabrieliaus Zapalskio, „Atviro rato“ teatro aktoriaus, režisuotą muzikinį spektaklį „Aš vejuos vasarą“. Jai dar nėra penkerių, o spektaklis, kaip rašoma, žmonėms nuo šešerių metų. Jaudinausi, kad jai bus baisu ir dviejų dalių spektaklio paprasčiausiai neišžiūrėsime.








Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį
Klaipėdos dramos teatras drąsiai gali didžiuotis seniausio teatro Lietuvoje titulu. Žinoma, kalbama apie patį pastatą, statytą dar XVIII amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Nedaug šaltinių liudija apie 1777-uosius metus, kai pastate vaidino Berlyno teatro trupė.





Pokalbis su teatro kritike Ramune Balevičiūte
Dr. Ramunė Balevičiūtė yra scenos meno kritikė, profesionali teatro meno vertintoja ir tyrėja, viena iš „Teatro žurnalo“ steigėjų. Jos veikla apima knygų ir straipsnių rašymą, dėstymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mokslo ir kultūros leidinių sudarymą, dalyvavimą įvairiose ekspertinėse grupėse.





Magiškieji Berndo Scholzės žibintai Vilniaus mažajame teatre
Šiais laikais kino pradžią dažniausiai siejame su broliais Lumière’ais ir jų filmu „Traukinio atvykimas į stotį“, tačiau judantys paveikslėliai atgijo gerokai anksčiau. Vienas iš išradimų, leidusių jiems atsirasti, buvo magiškasis žibintas, arba laterna magica. Tai ankstyvosios vizualinės kultūros reiškinys, kurį vėliau stipriai užgožė visaverčio kino aparato atsiradimas. Neatsitiktinai ši kino istorijos atšaka šiandien lieka paraštėse.








Nauberto Jasinsko ir Alvydės Pikturnaitės garso esė „Jūra“
Ką žmonės dirba visą dieną? Vaikiškomis akimis matydama tėvo pavyzdį maniau, kad tėvai būtinai veikia ką nors prie laivų. Stato, remontuoja, plukdo, valo, prižiūri, ir ką tik nori. Ir žvejoja, būtinai žvejoja. Žiemą gręžia eketes lede, rudenį nakčiai įsitaiso ant marių kranto, prie perkėlos. Kaip įtaigiai vaikams pasaulius piešia suaugusieji. Nieko neaiškindami, vien savo kasdieniu veikimu. Negi kiti gyvena kitaip? Dar ir kaip.








Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos dramos teatro vadovu Anupru Juciumi
Aštuonerius vadovavimo Panevėžio teatrui „Menas“ metus skaičiuojantis Anupras Jucius netrukus pradės eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas. Su juo kalbamės apie vaidybos studijas Lietuvoje bei Šveicarijoje, aptariame svarbiausius nuveiktus darbus Panevėžyje ir laukiančius iššūkius Klaipėdoje.
Pokalbis su vaikų ir jaunimo teatro režisiere Ieva Jackevičiūte
2025-ųjų pabaigoje teatras „No shoes“, kuriantis vaikams ir jaunimui, pristatė spektaklį „Kastukas“. Kaip pasakoja spektaklio režisierė, „No shoes“ teatro bendrasavininkė, edukatorė, režisierė ir choreografė Ieva Jackevičiūtė, sukurti spektaklį paaugliams apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį tikrai nebuvo paprasta užduotis ir dėl temos, ir dėl auditorijos specifikos.







Diānos Kaijakos spektaklis „Mergaitės ir berniukai“
„Jeigu pasidarys sunku, atminkit, kad tai vyksta ne su jumis ir tai vyksta ne šiuo momentu“, – įsibėgėjus istorijai pasako Ji – monospektalio „Mergaitės ir berniukai“ („Girls and Boys“) veikėja (Goda Piktytė). Latvių režisierės Diānos Kaijakos spektaklis yra bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) ir teatro „Mens Publica“ darbas pagal šiuolaikinio britų rašytojo Denniso Kelly pjesę – moters monologą. Tai nėra pasakojimas apie vieną konkretų įvykį, tai istorija apie procesą.








Lukiškių kalėjime – Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Kolonija. Antika“
Antika – neišsenkamas įkvėpimo šaltinis. Antikinės pjesės dramaturgijai suteikė pamatines žmonių tarpusavio santykių istorijas, apdainavo mitus ir iki šių dienų inspiruoja daugybę literatūros kūrinių. Drąsioji Antigonė, prakeiktasis Edipas, kerštingoji Medėja – istorijos, kurios iki šiandien kalba apie žmogų.







