Šokis
Žilvinas Dautartas
Jaunųjų šokėjų meninė branda
Baleto skyriaus Gala koncertas
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius efektingai atšventė savo jubiliejų – prieš 70 metų tuometės Meno reikalų valdybos prie Ministrų Tarybos viršininkas Juozas Banaitis pasirašė įsakymą Nr. 171, kuriuo buvo įteisintas Choreografijos skyriaus įkūrimas prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos. Nors birželio 17 d. šventinis koncertas Šokio teatre ir buvo skirtas šiai sukakčiai, renginio organizatoriai įrodė, kad bet kuri meno šaka gali labai įtaigiai ir suprantamai pademonstruoti savo gebėjimą atsakyti į skaudžiausius šiandienos klausimus.
Ignas Zalieckas
Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai
Pokalbis su Nataša Živković
Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.
Agnė Zėringytė
Į sceną reikia eiti kuo dažniau
Pokalbis su balerina Julija Šumacheryte
Balerina Julija Šumacherytė, dar mokydamasi Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos paskutinėje klasėje, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Spragtukas“, „Don Kichotas“, „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Flesh“ (choreografas Ivánas Pérezas, 2022) ir kt.
Gintarė Žaltauskaitė
Šiuolaikinio teatro netikėtumai mažiausiems žiūrovams
Ievos Jackevičiūtės įspūdžiai iš tarptautinių vaikų teatro festivalių
Lietuvoje populiarėja spektakliai, skirti mažiausiems žiūrovams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, tad teatro profesionalai žinias kaupia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką tik iš tarptautinių vaikų teatro festivalių „Dziecinada“ Lenkijoje ir „Bibu & ASSITEJ“ Švedijoje grįžusi aktorė, viena iš trupės „No Shoes“ įkūrėjų, režisierė Ieva Jackevičiūtė pabrėžia, kad šiuolaikinis teatras, skirtas mažiausiems, akcentuoja vaiką.
Ignas Zalieckas
Nepastovaus gyvenimo ir minčių judesys
Pokalbis su šokėja Marija Ivaškevičiūte
Marija Ivaškevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokykloje baigusi šiuolaikinio šokio specialybę, pradėjo dirbti Šeiko šokio teatre Klaipėdoje. Bendradarbiavo su tokiais choreografais kaip Agnija Šeiko, Ugnė Dievaitė, Inga Kuznecova, Palle Granhøjus, Daphnis Kokkinos, Vilma Pitrinaitė, Dalija Acin Thelander ir kt. Šoko įvairiuose festivaliuose užsienyje: Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Maltoje. Už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (choreografas Daphnis Kokkinos, 2020) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Taip pat filmavosi architektūros ir šokio projekte „Šokis plius miestas“.
Žilvinas Dautartas
Statistikos viražai
Apie Lietuvos baleto repertuarą ir jo įgyvendinimą
Knaisiodamasis archyve radau pageltusį leidinuką „1920–1940 Valstybinis Operos teatras“. Kiek pavartęs, prie vieno svetimkūnio, išsiskiriančio dydžiu, pamačiau priklijuotą iškarpą iš 1937 m. rugsėjo 16 d. laikraščio (pavadinimas nenurodytas). Sudomino antraštė „Valstybės Drama ir Baletas skaičiais 1936–1937 m. sezono metų“. Kadangi 1936 m. Lietuvos baletas jau buvo atšventęs savo dešimtmetį, buvo įdomu sužinoti, kaip jis pasikeitė remiantis skaičiais, pateikta statistika.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (VI)
Tavo taikliai aprašytą tarpinę būseną, lydimą abejingumo ir vienatvės, kai sunku įsijausti į kūrinį, teatre pagaliau man nutraukė gegužės 15 d. Jaunimo teatre žiūrėtas Eglės Švedkauskaitės režisuotas premjerinis spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ pagal Ričardo Gavelio laiškų romaną. Seniai taip mėgavausi kūriniu: traukė ir temos, ir forma.
Helmutas Šabasevičius
Nerimo ir ilgesio šokis
Vienaveiksmių baletų triptikas LNOBT
Prieš porą metų Didžiajame teatre Poznanėje parodytas vienaveiksmių baletų vakaras BER (Robert Bondara / Alexander Ekman / Martynas Rimeikis), o gegužės 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusio panašiais principais sukomponuoto baletų triptiko programėlę papuošė raidės RPM. Trys choreografai – lietuvis Martynas Rimeikis (g. 1980), ispanas Ivánas Pérezas (g. 1983) ir anglas Wayne’as McGregoras (g. 1970), trys skirtingi kūriniai, trys panašia kontempliatyvia nuotaika persmelktos šokio novelės, judesiu atskleidžiančios žmogaus sielą, spinduliuojančią nerimą, ilgesį ir viltį.
Ignas Zalieckas
Pirmiausia reikia gerai pažinti kūną
Pokalbis su šokėja Viktorija Zobielaite
Baigusi šiuolaikinio šokio studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Viktorija Zobielaitė pradėjo šokti Šeiko šokio teatre. Dirbo su įvairiais Lietuvos ir užsienio choreografais: Agnija Šeiko, Aira Naginevičiūte-Adomaitiene, Vyčiu Jankausku, Rachidu Ouramdane’u, Claude’u Brumachonu, Benjaminu Lamarche’u, Samueliu Mathieu, Alexandra Pirici ir kt. Šoko tokiuose spektakliuose kaip „La CALASH La Latin-LT“(choreografas Palle Granhøjus, 2022), „Kill, Baby, Kill“ (choreografė Inga Kuznecova, 2021), „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as, 2021), „Boléro-Extended“ (choreografas Granhøjus, 2019), „Pareiškiu – Brandir“ (choreografas Albanas Richardas, 2018) ir kt.
Ieva Tumanovičiūtė
Šokėją atspindintis žiūrovo kūnas
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“
Per kelis mėnesius šiemet išsitęsusi festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programa įspūdingai prasidėjo dar kovo pabaigoje Lietuvoje ilgai lauktu graikų choreografo Dimitrio Papaioannou spektakliu „Transverse Orientation“. Balandį parodytas choreografės iš Pietų Korėjos Eun-Me Ahn darbas „Šiaurės Korėjos šokis“ ir Annos Marijos Adomaitytės kūrinys „Pas de deux“. Didžioji dalis festivalio programos spektaklių, apžvelgiamų šiame straipsnyje, susitelkė gegužės pradžioje. Nepaisant ištęstumo laike, šiųmetė festivalio programa – sugrįžimas į priešpandeminį mastą.
