Šokis
Greta Vilnelė
Aukso vidurio beieškant
Šokio spektaklis „Tylėjimai“
Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.
Agnė Zėringytė
Šokti, kad būtum geresnis už patį save
Pokalbis su baleto šokėju Danieliu Dolanu
Danielis Dolanas – britų kilmės baleto šokėjas, baigęs Hammondo menų mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. mokėsi Maskvos Didžiojo teatro baleto akademijoje. Baigęs mokslus, šoko didžiuosiuose Rusijos teatruose, taip pat gastroliavo Atėnuose bei Niujorke. Nuo 2013 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018) ir daugelyje kitų. Su LNOBT trupe gastroliavo Lenkijoje ir Italijoje.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Sausis ir vasaris
Baleto spektaklių rodymas rečiau, bet serijomis, vis labiau pasiteisina – per ilgesnį laiką jų labiau pasiilgstama, baleto trupė turi daugiau laiko repeticijoms, o jų metu pasiekta atlikimo ir vaidybos kokybė nenueina perniek, nes intensyvaus darbo vaisiai turi progų būti matomi vienas paskui kitą rodomuose spektakliuose. Be to, pagrindinių veikėjų galeriją paprastai papildo nauji solistai. Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, kurį pastatė buvęs prancūzų baleto étoile Manuelis Legris, taip pat galima buvo pasidžiaugti keliais naujais įdomiais vaidmenimis, atskleidžiančiais jaunųjų baleto artistų ir solistų sugebėjimus ir siekį tobulėti.
Agnė Zėringytė
Sukurti paslaptį
Pokalbis su Živile Baikštyte
Živilė Baikštytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedančioji solistė, 2013 m. baigusi baleto šokėjos karjerą; nuo 2011-ųjų dirba trupės repetitore. 1991 m., po mokslų Vilniaus baleto mokykloje, prisijungė prie LNOBT trupės. Sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose – Frančeską „Žydrajame Dunojuje“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Silfidę „Silfidėje“, Aurorą „Miegančiojoje gražuolėje“, Karmen „Carmen“, Boną Sforcą „Barboroje Radvilaitėje“ ir daugelį kitų. Su trupe gastroliavo Belgijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Kuria choreografines miniatiūras „Kūrybiniam impulsui“, o 2019 m. sukūrė vienaveiksmį baletą „Pradžioje nebuvo nieko“.
Laura Šimkutė
Šokio svaigulys
Šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ gastrolės Vilniuje
Gasparo Noé filmo „Ekstazė“ („Climax“, 2018) pradžioje yra ilga vienu kadru nufilmuota scena, kurioje atiduodama didelė duoklė šokiui ir jo keliamam svaiguliui – šokėjų vakarėlis prasideda tarsi netyčia sukuriant visą choreografinį numerį. Toliau žiūrint filmą ta scena ima atrodyti it perspėjimas, pranašaujantis vėlesnę baigtį: kol svaigina tik kūnas ir jo laisvė, tol viskas gerai, tačiau kai įsiterpia kiti elementai – gero nelauk. „Ekstazę“ norisi prisiminti ne veltui: net jei šis filmas ir nėra vienas iš Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ (2022) įkvėpimo šaltinių, bent jau pagal nuotaiką tai tikrai artimi kūriniai. Ir iš dalies abu bando pataikyti į tą pačią tematiką, tik spausdami skirtingus mygtukus.
Greta Vilnelė
Maišto ir vienybės amžius
Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“
Prieš 2300 metų Aristotelis žmogų apibūdino kaip politinį gyvūną. Tai galioja ir šiandien. O kaip su socialine būtimi susiję Vakarų visuomenių pilietiniai ir politiniai užmojai, nagrinėja naujausias Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“. Jį sukūrusi prancūzų choreografė Joanne Leighton Lietuvoje tęsia šokio spektaklių trilogijos „9000 Steps“ (2015), „Songlines“ (2018) ir „People united“ (2021) tyrinėjimus.
Agnė Zėringytė
Kas labiausiai pakeri?
Baletas vaikams „Užburtos akys“
Gruodžio 17 d. ir taip gausų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą vaikams papildė choreografės Editos Stundytės baletas „Užburtos akys“, prisidedantis prie kitų nedidelio formato vaikiškų spektaklių. Šiame kūrinyje pakeri ne akys, o scenos šone nedidelio orkestro atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika. Į ją norisi pasinerti visu kūnu ir juslėmis – muzika užliūliuoja ir mažuosius, ir suaugusius žiūrovus, tačiau tik tuo neapsiribojama.
Agnė Zėringytė
Įgimta meilė baletui
Pokalbis su balerina Marija Kastorina
Marija Kastorina – vedančioji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė, prie trupės prisijungusi 2017 metais. Nuo 2006 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, o 2010 m. įstojo į A.J. Vaganovos Rusijos baleto akademiją ir mokslus baigė ten. Buvo priimta į Sankt Peterburgo Leonido Jakobsono valstybinį akademinį baleto teatrą, bet po metų papildė LNOBT trupę. Lietuvoje sukūrė vaidmenis spektakliuose „Spragtukas“, „Bajaderė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. 2018 m. už balete „Spragtukas“ sukurtą Mari vaidmenį paskelbta Metų baleto viltimi.
Ieva Tumanovičiūtė
Atsipalaiduoti nuo meilės
Šokio spektaklis „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“
Šokio spektakliai, stebint šokėjų judesius, skatina atnaujinti ryšį su savo kūnu, geriau jį pajusti. Choreografių ir šokėjų Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (premjera gruodžio 9, 10 d., „Be kompanijos“) norisi kartu su jomis siūbuoti klubais, stebėti kūno impulsus, kratyti galvą, pulsuoti krūtine, mechaniškai suktis, leistis užvaldomam judesio tarsi svetimos jėgos, greta kito išsitiesti ant iš ilgų, šviesių plaukų padaryto kilimo, oda pajusti jo faktūrą.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
2022-ųjų lapkričio pabaiga–gruodis
Choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujamas Baltijos baleto teatras nuolat ieško naujų reginio formų, dažnai į savo spektaklius įtraukia vaizdo projekcijas ar lazerių šou elementus, tad naujausias šios nedidelės trupės darbas – „Aqua Chorus“, kuriame šeši šokėjai dėl dėmesio varžosi su scenos gale sumontuotų fontanų purslais, – pratęsia eksperimentų ir kontaktų su populiariųjų reginių išlepintais žiūrovais paieškų kelią. Spektaklis rodytas salėje „Compensa“, kurios aplinka nėra labai tinkama didesnių meninių tikslų siekiantiems pasirodymams, nes scenos matomumas gana netolygus, o sėdintieji pirmose eilėse negali matyti šokėjų kojų (jos šiame mene vis dėlto atlieka svarbiausią vaidmenį).
