7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Į teatrą sielos palesinti

Rugsėjo 9 d. įvyko spektaklio visai šeimai „Žydroji paukštė“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Vienas gražiausių Lietuvos teatrų naują sezoną pasitinka šūkiu „100 priežasčių emigruoti į teatrą“. Manau, režisieriaus Vaidoto Martinaičio kauniečiams padovanota pasakiška Mauriceʼo Maeterlincko „Žydrosios paukštės“ interpretacija yra viena iš pakankamai svarių priežasčių į gimto miesto teatrą užsukti net kelių kartų kauniečiams. Pirmiausia, kad ir kaip banaliai skambėtų, vilioja klasikinė literatūra. Svajotojo, filosofo, simbolisto M. Maeterlincko kūrybos viršukalnė, teatrinė pasaka „Žydroji paukštė“ nepamokslauja ir nieko neteisia. Ji mums pasakoja apie drąsą matyti tai, kas nematoma. Tenka pripažinti – žiūrovai pasiilgę į pamatines dorovines vertybes apeliuojančių klasikinių kūrinių. Maža to – mes išsiilgę meno, kurio neįmanoma paversti politikos ar propagandos įrankiu.

Meno espreso

Praeitas savaitgalis ne vienam meno parodų lankytojui tapo galvosūkiu, kaip suspėti aplankyti šitiek naujai atsidariusių ir taip trumpai teveiksiančių parodų. Juo labiau kad nepaisant kvietimo savaitgalį aplankyti miesto galerijas, anaiptol ne visos jos prailgino savo darbo valandas ir šeštadienį popiet į porą jų patekti jau nepavyko. Gera žinia – mieste yra tikrai įdomių parodų, štai kelios iš jų.

Apie vienatvę Niujorke ir skrybėles Vilniuje

Rugsėjo 21 d. jau keturioliktą kartą pakvies Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Vilniuje jis vyks iki spalio 1 dienos, Ukmergėje ir Klaipėdoje – spalio 6–8 d. Trumpai supažindiname su šių metų programa.

Juoko įkalinti

Rugsėjo 8 d. OKT / Vilniaus miesto teatre laukdama naująjį sezoną pradėsiančio „Šokio Delhi“, apžiūriu dvi skrajutes su spektaklio kūrėjų pavardėmis. Vienoje vaizduojamas staiga sustabdytas greitai ratu sukęsis vaizdas – išsiliejęs ir iš toli panašus į mandalą, o iš arti išryškėję rankų kontūrai primena indų deives ir dievus. Kitoje, susikertančiomis linijomis suskaidytoje į keturias dalis, spektaklio nuotraukos yra paverstos piešiniais. Jie primena komiksą, kur aktoriai, sustingę pozomis su išraiškingai sudėtais pirštais, panašiais į mudras, kuria aliuziją į Indiją. Spektaklio informacinių lapelių grafiniame dizaine išryškėję skaidymas, judėjimas, sustingimas ir pasikartojimas apibūdina Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio veiksmo organizavimo principus, o nuorodos į Indijos kultūros ir religijų motyvus atsispindi kompozitoriaus Gintaro Sodeikos stilizuotoje „Harė Krišna“ mantroje bei mandalų vaizdo projekcijose.

77-ąjį sezoną Filharmonija pradeda atverdama skaitmeninę salę

Nacionalinė filharmonija 77-ąjį koncertų sezoną pradeda simfoninės muzikos vakaru. Rugsėjo 16 d. su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš svečias iš Vokietijos – violončelininkas Johannesas Moseris, šiuo pasirodymu pradedantis ir savo intensyvų 2017–2018 m. koncertų sezoną. Koncerto programoje – etapinio anglų kompozitoriaus, XIX–XX a. sandūroje gyvenusio Edwardo Elgaro pompastiškasis maršas ir efektingas Koncertas violončelei su orkestru, antroje koncerto dalyje – titaniškąja vadinta Pirmoji austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio simfonija.

 

Šio, o ir kitų koncertų nuo šiol Filharmonijos publika galės klausytis ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje salėje. Tai – virtualiame pasaulyje savo pozicijas vis labiau stiprinančios Filharmonijos 77-ojo sezono naujovė. Koncertų įrašai bus pasiekiami puslapyje nationalphilharmonic.tv.

„Lokio“ aktorių atranka pranoko drąsiausius kūrėjų lūkesčius

Lietuvos nacionalinis dramos teatras intensyviai ruošiasi pirmajai 78-ojo sezono Didžiosios salės premjerai. Rugsėjo 14 d. bus pristatytas spektaklis „Lokis“, kuriamas Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrand‘o Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio režisierius – Łukaszas Twarkowskis, Lietuvoje 2015 metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ sukurtas vaizdo projekcijas.

„Lokio“ dramaturgija remsis trimis šaltiniais. Pirmasis iš jų – prancūzų rašytojo Prospero Mérimée literatūrinė mistifikacija „Lokys“. Kiti du – sudėtingos ir kontroversiškos radikalių menininkų biografijos: lietuvių fotografo Vito Luckaus ir prancūzų roko muzikos grupės „Noir Désir“ vokalisto Bertrand‘o Cantat. Luckų ir Cantat su „Lokio“ veikėju grafu Šemeta vienija ne tik ypatingas polinkis derinti mirtį ir afektą, ne tik susidomėjimas žmogaus žvėriškuoju pradu ar prievarta. Kiekvieno iš jų istorija įvyko Vilniuje, visų šių istorijų šerdis iš esmės mums lieka nepasiekiama, kiekvieno jų tema tegalime spekuliuoti. Tai ribiniai nutikimai, nepasiduodantys jokiai logikai ir racionaliems pažinimo įrankiams“,  – sako režisierius. Visas tris istorijas į vieną pjesę jungia dramaturgė iš Lenkijos Anka Herbut.  Jai talkina Teklė Kavtaradzė. Spektaklio scenografas –  Fabien Lédé iš Prancūzijos, kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė, kompozitorius — Bogumił Misala, choreografas — Paweł Sakowicz, vaizdo efektų autorius — Jakub Lech.  Dauguma kūrybinės komandos Lietuvos publikai 2017 m. balandį pristatė audiovizualinių potyrių spektaklį „Juoda saulė“.

Teatro festivalis „Išeities taškas“: kai nori išeiti, bet nežinai nuo ko pradėti

Pernai startavęs jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“, siekęs pakeisti teatro santykį su žmogumi ir kėlęs tikslą išsiaiškinti jaunimui rūpimas temas, problemas ir aktualijas, šiemet tęsia savo pagrindinę misiją. Šiemet rugsėjo 19-24 d. vyksiančio festivalio, kurio pagrindiniai kūrėjai – studentai, spektakliuose išvysime tai, kas aktualu daugeliui – skausmingiausi ir sudėtingiausi dalykai, kurie trukdo judėti pirmyn. Nebus apsieita ir be išmaniųjų technologijų – dalį vieno festivalio spektaklių žiūrovai stebės savo mobiliajame telefone.

Festivalis prasidės spektakliu „MANO INSTRUKCIJA“, nagrinėjančiu moralės klausimus, didelį dėmesį skiriant stereotipams. Pagrindinė spektaklio tema – savidestrukcija – analizuojama per asmenines patirtis. Kūrybinė komanda kelia klausimus: kokios savidestrukcijos priežastys? Ar to įmanoma išvengti? „Mes nusigręžiame patys nuo savęs ir nuo kitų, bijodami būti kitokiais, bijodami išeiti iš savo komforto zonos. Priimame taisykles apie ką galime ir apie ką negalime garsiai šnekėti. Tuomet pradedame virti savose sultyse, darome, kad daryti ir nesusimąstome kodėl ir kam to reikia? Iš prigimties žmogus yra sukurtas taip, kad jam reikia kito žmogaus, tačiau vadovaujamės dažnai girdimomis frazėmis - gyvenk dėl savęs. Tačiau į ką tai viskas virsta? Didžiulį chaosą, provokacijas, nesusikalbėjimą. Kaip tai ištaisyti? Kurioje vietoje yra klaida?“ – klausimus kelia režisierė Eimantė Urmonaitė.

LNDT „Pokalbius NE apie teatrą“ nuo šiol ves Kristupas Sabolius

Praeitais metais susidomėjimo sulaukusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Pokalbiai NE apie teatrą“ sugrįžta į teatro fojė. Pernai susitikimus moderavusį Karolį Kaupinį šiemet pakeis filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius. Pirmajam pokalbiui jis pasirinko temą, glaudžiai susijusią su 78-uoju LNDT sezonu „Po tiesos mirties“.

„Vis garsiau prabylama apie tai, kad gyvename amžiuje „po tiesos“: tiesa nebėra konstanta, o kintamas dydis, priklausantis nuo siekių, įsitikinimų, gebėjimo vertinti ir atsirinkti faktus milžiniškame informacijos sraute. Regis, šiuolaikinis žmogus ėmė išradinėti dviratį, garsiai paskelbęs, kad tiesa galbūt mirė, kad ji nėra apčiuopiami, tikri faktai, o tik takūs pasakojimai, vis labiau užpildantys mūsų pasaulį, kuris taip pat tampa formuojamas pagal tai, kas kam yra naudinga, – sako „Pokalbiai NE apie teatrą“ koordinatorė Agnė Pulokaitė, – Ar tai reiškia, kad tiesa iš tikrųjų išnyko? O kur ji buvo anksčiau? Kas leido ja tikėti ir remtis? Ar gali būti, kad mes visuomet kūrėme tiesą, tik nežinojome, iš ko ji padaryta?“ 

Kino naujienos trumpai

Šeštadienį baigėsi 74-asis Venecijos kino festivalis, kuriame šiemet dominavo amerikiečių, italų ir prancūzų filmai. „Auksinio liūto“ apdovanojimas įteiktas Guillermo del Toro filmui „Vandens forma“ („The Shape of Water“). Tai pasakojimas apie nebylę valytoją (Sally Hawking), kuri 7-ajame dešimtmetyje slaptoje laboratorijoje užmezga kontaktą su vandenų pabaisa, iš kurios tyčiojasi CŽV agentas. Kartu su draugu ir juodaode bendradarbe jie pavagia pabaisą. Filmas rodo, kaip Šaltojo karo metais vyrų dominuojamame pasaulyje moters gestas tampa pasipriešinimo ženklu.

„Šerkšnas“ – pažinti karą ar save?

Įprastai meniniai filmai apie karus kuriami konfliktams jau pasibaigus, tačiau Šarūno Barto „Šerkšnas“ (2017) leidžia patirti mūsų akyse tarpstančią karo Ukrainoje dabartį. Dar daugiau – filme ši karo patirtis, besikaupianti žmogaus sąmonėje, yra ta ribinė situacija, kuri leidžia jaunajai kartai pažinti save ir vienas kitą. 

PUSLAPIS
IŠ
1003