Lietuvoje apsistojęs daugiabriaunis prancūzų menininkas – dainininkas, elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, neoflamenko šokėjas, aktorius Philas Vonas išleido naują dvigubą albumą „Made Underclouds“, kurį Vilniaus knygų mugėje pristatys legendinė garso įrašų studija „Zona Music“.

2013 m. gegužės pabaigoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera (choreografas Robertas Bondara, kartu su lenkų kūrybine grupe). Praėjus šešeriems metams ir vis kylant susidomėjimui vinilo plokštelėmis, VšĮ „Vinilo studija“ drauge su kompozitoriumi nutarė atgaivinti šio baleto muziką vinile.

Netrukus, kovo 2 d., Vilniuje, „Vaidilos“ teatro scenoje, išgirsime vieną įdomiausių Europos naujojo džiazo projektų „Nik Bärtsch’s Ronin“. Girdėsime kompozicijas iš naujausio kvarteto albumo „Awase“, išleisto 2018 m. ir įrašyto kartu su Thomy Jordi (bosinė gitara), Kasperu Rastu (būgnai) bei Sha (bosinis klarnetas ir altinis saksofonas). Albumą vinilo plokštelės bei CD formatu išleido gerai žinoma džiazo muzikos leidykla „ECM Records“. 2001 m. kompozitorius, pianistas ir prodiuseris Nikas Bärtschas subūrė grupę „Ronin“ ir netrukus muzikos kritikai pavadino ją „fenomenu Europos scenoje“.

Prieš pat Kalėdas Vilniaus džiazo gurmanai gavo gražią dovaną. Gruodžio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje grojo modernus tarptautinis ansamblis „Kęstutis Vaiginis Quartet“ (Lietuva, Suomija, Čekija, Turkija), atliekantis originalias savo lyderio Kęstučio Vaiginio kompozicijas. Šioje scenoje džiazas skamba nedažnai, tačiau K. Vaiginio įvaizdis, neeilinis talentas, gražus instrumento tembras, nepriekaištingas jo valdymas, santūrus muzikavimas, stilinga apranga, manyčiau, labiausiai tinka Nacionalinės filharmonijos salei. Tai vienas iš daugelio tarptautinių K. Vaiginio kvartetų. Su Kęstučiu tądien muzikavo virtuoziški, tituluoti, bet ir nuoširdumu spindintys džiazo meistrai Joonas Haavisto (fortepijonas, Suomija), Tomášas Barošas (kontrabosas, Čekija), Feritas Odmanas (mušamieji, Turkija).

Kas per metus labiausiai įsiminė muzikos padangėje?

Lietuvos koncertų publika tikrai ne kasdien lepinama baroko muzikos šedevrais. Esame girdėję neblogų šios muzikos atlikėjų, tačiau tokio lygio kolektyvai apsilanko itin retai. Gruodžio 5 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje viešėjęs Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliko programą „Vandens muzika“.

Regis, visi šių metų renginiai ar įvykiai vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. O rudeniniai šiuolaikinės muzikos festivaliai? Turiu prisipažinti, jog gan pavydžiai sekiau informaciją, o vėliau atsiliepimus apie „Gaidos“ festivalį. Ir kantriai laukiau šiuolaikinės muzikos „atlaidų“ Kaune. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ man yra ir atlaidai, ir apsėdimas vienu metu – šeima nueina į antrą planą, puiki muzika supurto smegenis, įpučia gaivaus vėjo ir atneša naujų minčių. Minčių apie lietuvišką muziką. O dar – lietuviškos premjeros, naujos ir senos pažintys, užsimezgantys ryšiai.

Nors jau daugelį metų esu nuolatinė festivalio „Iš arti“ klausytoja, į jo koncertus ateinu tyčia nė nežvilgtelėjus į programą. Tai darau net ne tam, kad „neatsineščiau“ išankstinių nuostatų, o todėl, kad ateinu visiškai užtikrinta programos kokybe ir savanaudiškai noriu būti nustebinta.

Festivalį, vykusį lapkričio 9–16 d., simboliškai pradėjo (buvo jo fonu ir tęsėsi visą festivalio laiką) skulptoriaus Luko Šiupšinsko paroda „Urban flora“, jau anksčiau pristatyta meno mugėje ARTVILNIUS’18. Paroda buvo eksponuojame Kauno filharmonijos, kurioje vyko beveik visi festivalio koncertai, vestibiulyje, ją įgarsino Antano Kučinsko teatrologija „Urban drone“. Parodos kuratorė Irena Mikuličiūtė.

Dėl Nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos festivalis „Vilnius Mama Jazz“ laikinai persikėlė į Lietuvos rusų dramos teatro patalpas. Tik įėjus į jas, pasitiko labai graži ir informatyvi fotografijos meistro, galėtume sakyti, festivalio fotometraštininko Dainiaus Labučio paroda „Retrospektyva“, skirta festivalio istorijai apžvelgti. Dainius yra gerai žinomas fotografijos pasaulyje Lietuvos spaudos fotografų draugijos narys, mėgstantis džiazo temą, dirbantis taip pat ir su tapyba.

Laiptų aikštelėje išrikiuotos kėdės išdavė, kad čia vyks pokalbiai su pagrojusiais scenoje muzikais. Pokalbius, kaip ir festivalį, vedė Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius.

Prie įėjimų į salę, kaip visada, buvo galima įsigyti CD ir vinilo plokštelių, kurias siūlė „Thelonious“ ir Rūdninkų knygynas. Nori to ar ne, atėjęs į šį festivalį prisimeni vieną ryškiausių ir įdomiausių pasaulio džiazo muzikos leidyklų ECM (Edition of Contemporary Music), kuriai kitais metais sukaks penkiasdešimt. Sunku ir renginio programoje nepastebėti šios savitą skambesį puoselėjančios, talentingiausius muzikantus pritraukiančios, išskirtinės estetikos leidyklos auros. Ir ne tik dėl Rūdninkų knygyno, kuris yra oficialus ECM atstovas Lietuvoje ir turi daugybę šios firmos vinilo plokštelių bei CD.

Vilniaus klausytojus lapkričio 4 d. nudžiugino pažintis su trimis talentingais jaunais muzikais. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo trio „Agora“: Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė) ir Robertas Lozinskis (fortepijonas) – 2015 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso I premijos laureatas.

Šiemet festivalis „Vilnius Jazz“ prasidėjo kiek nestandartiškai, gal net keistokai, bet labai įdomiai ir stipriai. Ramioje, jaukioje vietelėje – Rūdninkų knygyne, kuris primena jaukią kavinę, vinilinių plokštelių parduotuvę ar net prabangų vyriškos kosmetikos saloną, – džiazo mėgėjai susirinko į vieno garsiausių lenkų džiazo muzikologų, radijo laidų vedėjų, ilgamečio žurnalo „Jazz Forum“ vyriausiojo redaktoriaus Paweło Brodowskio paskaitą „Krzysztofas Komeda – vizionieriškas Europos džiazo pionierius“.