Baroko skanėstai

Lietuvos koncertų publika tikrai ne kasdien lepinama baroko muzikos šedevrais. Esame girdėję neblogų šios muzikos atlikėjų, tačiau tokio lygio kolektyvai apsilanko itin retai. Gruodžio 5 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje viešėjęs Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliko programą „Vandens muzika“. Skambėjo Georgo Philippo Telemanno, Antonio Vivaldi ir Georgo Friedricho Händelio kūriniai, susiję su vandens tema. Puikus sumanymas taip prisiminti gerai žinomus ir mažiau girdėtus baroko meistrų „vandeninius“ kūrinius. Baroko epochoje tokia tematika buvo itin populiari, nes turtingieji pramogavo vandens telkiniuose, plaukiojo laiveliais, o greta karališkų laivų būtinai plaukdavo ir barža, kurioje grojo orkestras. Tam buvo užsakomi iškiliausių kompozitorių kūriniai. Taip atsirado ir viena patraukliausių baroko orkestrinių siuitų – Händelio „Muzika ant vandens“, kurią kompozitorius parašė karaliui Jurgiui I. Kūrinys buvo atliktas 1717 m. šiam plaukiant Temzės upe. Muzikaliam karaliui tai labai patiko. „Muziką ant vandens“ sudaro trys siuitos (HWV348–350). Koncerte išgirdome jų fragmentus: septynis iš pirmosios, du iš antrosios ir tris iš trečiosios siuitų. Gėda prisipažinti, bet, atrodo, ligi šiolei nebuvau girdėjęs Telemanno siuitos „Vandens muzika. Hamburgo potvynis ir atoslūgis“, skirtos Hamburgo admiraliteto 100-mečiui paminėti.  Didžiulis ir nuostabus žanrinis programinis kūrinys grįstas legendomis ir mitais apie vandens dievybes ir jų žygius bei poelgius. Ko verti vien jau dalių pavadinimai – „Mieganti Tetidė“, „Įsimylėjęs Neptūnas“, „Žaidžiančios najadės“, „Šėlstantis Eolas“ ir kt. Visas jas vainikuoja paskutinė – „Linksmi žmonės valtyje“.

Retai grojamą Vivaldi Koncertą smuikui Es-dur „Audra jūroje“ puikiai atliko orkestro primarijus Fredrikas Fromas. Šis muzikas baigė studijas Geteborge ir Londone, yra „Concerto Copenhagen“, „Gothenburg Baroque“ ir „Orkiestra Kore“ koncertmeisteris. Visą koncertą pradėjo Telemanno Concerto grosso D-dur (Koncertas trims trimitams ir timpanams). Beje, būtina pasakyti, kad orkestras groja autentiškais barokiniais instrumentais – fagotais ir fleitomis, trimitais ir valtornomis be ventilių, o styginių garsas išgaunamas žarninėmis stygomis.

XVII a. pradžioje Renesansą pamažu pradėjo keisti barokas, verčiant iš prancūzų kalbos – įmantrus, vingrus. Jis tęsėsi iki XVIII a. pabaigos, muzikoje truko apie pusantro šimto metų. Baroko muzika labai iškilminga ir didinga, lyg didybe klausytoją stengtųsi apstulbinti, įtikinti, kad baroko muzika – dievų muzika. Tuo metu muzika buvo suprantama kaip išraiškinga garsų kalba, jausmų ir išgyvenimų reiškėja. Buvo manoma, kad dainuojant melodija papildo ir paryškina žodžių reikšmę ir ji pati yra tarsi kalba. Baroko laikotarpiu didėja ansambliai, atsiranda stambesnės apimties kūrinių. Labai populiarus improvizacijos menas, styginiai instrumentai. Melodijos, ypač jų pabaigos, pagražinamos foršlagais, mordentais, trelėmis. Temos dažnai plėtojamos polifoniškai. Vėlyvojo baroko muzika tampa dar grakštesnė, žaismingesnė, subtilesnė. Taip atsiranda rokokas. 

„Concerto Copenhagen“ groja populiarių baroko autorių ir kiek mažiau žinomų senųjų kompozitorių muziką. Mielai pasiklausyčiau ir kitų šio orkestro programų. Įsigijau orkestro CD su visais šešiais Johanno Sebastiano Bacho Brandenburgo koncertais. Šio orkestro garsas tikrai kitoks nei mums įprastų šiandieninių kolektyvų! Tikriausiai dar ir todėl, kad stengiamasi muzikuoti stilingai, neromantizuojant ankstesnių epochų braižo, kas dažnai būdinga mūsų muzikiniam supratimui.

Kolektyvas savo veiklą pradėjo 1991 m., nuo 1999-ųjų jam vadovauja Larsas Ulrikas Mortensenas. Orkestras daug įrašinėja, koncertuoja visame pasaulyje, stato operas drauge su Danijos Karališkuoju teatru. Kolektyvo vadovas, puikus klavesinininkas L. U. Mortensenas studijavo Kopenhagoje ir Londone, dėstė Miunchene, nuo 2004-ųjų taip pat vadovauja ir Europos Sąjungos Baroko orkestrui. Iš tiesų, be galo malonu žiūrėti, kaip jis derina dirigavimą ir grojimą klavesinu, gali matyti, kad šis darbas jam teikia didžiulį malonumą, kurio nė neslepia.

Koncertą Danijos karalystės ambasada skyrė Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, o pertraukos metu visų laukė vaišės.