7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Muzika

Kas įsiminė 2018-aisiais

Nr. 42 (1279), 2018-12-21
Muzika
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Modestas Pitrėnas. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Modestas Pitrėnas. M. Aleksos nuotr.

Kas per metus labiausiai įsiminė muzikos padangėje?

 

Beata Baublinskienė. Iš šimtmečio renginių: Baltijos šalių akademijų orkestro (BAO) koncertai vasarį Vilniuje, diriguojant Kristjanui Järvi, ir ypač Kaune, diriguojant Modestui Barkauskui, studentų orkestrą sutelkusiam beveik sukrečiančioms interpretacijoms; Jurgio Karnavičiaus operos „Radvila Perkūnas“ atgaivinimas po 81 metų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre; Gintaro Sodeikos „Post futurum“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

 

Naktinė sakurų žydėjimo šventė balandį Vingio parko Botanikos sode: garso meno (į elektroniką panardinta japoniška muzika), šviesų ir gamtos sintezė.

 

Mozarto „Idomenėjo“ premjera gegužę LNOBT (dir. Johannesas Wildneris, rež. Grahamas Vickas). Spalį Varšuvos nacionalinio teatro rodytos Eimunto Nekrošiaus „Vėlinės“: scena, kai skambant Mozarto „Don Žuano“ finalui pasirodo Adomo Mickevičiaus skulptūra (tarpukariu Zbigniewo Pronaszko projektuota Vilniui), sukėlė Nekrošiaus LNOBT statyto Verdi „Otelo“ ilgesį, kuris mirus Meistrui tik dar sustiprėjo... Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ vilnietiškosios versijos atlikimas Valdovų rūmuose gruodį, pasitinkant 2019-uosius – Moniuszkos – metus.

 

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Didžiulio džiaugsmo pastaruoju metu suteikė puikiausių Europos orkestrų „paradas“ Lietuvoje, visiems leidęs suvokti orkestrų, dirigentų vertę, blaiviu žvilgsniu įvertinti mūsų kolektyvų ir jiems diriguojančiųjų privalumus bei trūkumus. Londono, Budapešto, Vienos, Berlyno „Konzerthaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“ kolektyvai patenkino mąstančios galvos, klausos ir sielos poreikius. Gal pradėsime labiau įžvelgti komplimento „garsiausias, geriausias pasaulyje“ esmę? Ryškiausius įspūdžius paliko kontratenoras Philippe’as Jaroussky ir pianistai Pascalis Devoyonas bei Kevinas Kenneris.

 

Kaip visuomenei reikšmingus, neatsitiktinai formuluotus, ilgalaikius, vis dar įdomius reiškinius įvardyčiau nors ir šiais metais koncepcijos neišgryninusį „Gaidos“ festivalį. Šiuolaikinių kultūros ir socialinių problemų kontekste reikšmingą Muzikų rėmimo fondo „Sugrįžimų“ festivalį, sudarantį sąlygas pasaulyje pabirusiems muzikams iš Lietuvos pasirodyti tėvynėje. Pagreitį įgaunančius tarptautinius renginius – Kintų bei M.K. Čiurlionio muzikos festivalius. Daug nuveikia Lietuvos atlikėjai. Garbė tiems, kurie turi galimybių aktyviai kurti užsienyje, „garsinti Lietuvos vardą“, tačiau daug džiaugsmo suteikia ir Lietuvos klausytojams. Išskirčiau greta „Metropolitan“, „La Scala“, kitų pasaulio scenų nuolat Lietuvoje girdimus Nacionalinės premijos tikrai vertus Edgarą Montvidą ir Kostą Smoriginą. Kaip ryškiausią, išbaigtą interpretaciją paminėčiau Gintaro Rinkevičiaus ir LVSO parengtą Berliozo „Fausto pasmerkimą“. Aišku, visų Lietuvos atlikėjų neįmanoma išgirsti. Tačiau išskirčiau visada intriguojančią, protingo, emocionalaus ir brandaus menininko braižą turinčią Mūzą Rubackytę ir labai išaugusią, gerai besijaučiančią įvairios stilistikos muzikoje pianistę Indrę Baikštytę.

 

Edmundas Gedgaudas. Gegužės pradžioje „Vaidiloje“ Justina Gringytė ir Petras Geniušas įsimintinai interpretavo romantikų dainas ir (be mažiausių išlygų) pluoštą kabaretinio žanro kūrinių. Ko vertas vien imitacijų nepripažįstantis humoro jausmas! Tik štai – salėje per pirmą koncerto dalį labiau klausiausi jautrių pianisto interpretacijų ir galvojau, kad per mažai jomis seka dainininkė. Klydau, nes transliuojamas TV įrašas šias abejones visiškai išsklaidė (o juk dažnokai būna priešingai). Filharmonijoje puikus dirigentas iš Taivano Tung-Chieh Chuangas pateikė Smetanos „Parduotos nuotakos“ uvertiūrą, Martinů Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui (pianistų I. Baikštytės ir G. Januševičiaus duetas) ir Dvořáko Aštuntąją simfoniją, taigi girdėjome puikų čekų muzikos paradą.

 

Diriguojant Modestui Pitrėnui, Lukas Geniušas brandžiai paskambino Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“. Bet po pertraukos tarp šio kūrinio ir Skriabino „Ekstazės poemos“ svetimkūniu terpėsi Ibert’o „Divertismentas orkestrui“. Matyt, šiam anaiptol ne prastam opusui reiktų kitokios kaimynystės. Rugsėjo pabaigoje savo 50-metį paminėjo Čiurlionio kvartetas. Skambant Schuberto Kvintetui C-dur publika plojo tarp kūrinio dalių, tad per pertrauką suradęs pranešėją maldavau rasti galimybę priminti, kada atlikėjams dėkojama aplodismentais. Antroje dalyje prie kvarteto prisijungus Petrui Geniušui, neblaškomi išklausėme Martinů Antrąjį fortepijoninį kvintetą. Lapkritį iš filharmonijos buvo transliuojamas Euroradijo koncertas. Jaunas (kaip ir visi to vakaro solistai) anglų pianistas Thomas Kelly itin kūrybingai paskambino Dvariono Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Ne menkiau įtaigi buvo Milda Daunoraitė, sunkia (bet to nepastebėjom!) fortepijono partija dalyvaudama Martyno Stakionio puikiai diriguojamoje Bacevičiaus Sinfonia concertante. Virtuoziškai žėrėjo ir fleitininkės Ulianos Zhivitskajos interpretuojamas Mozarto koncertas, o dar kitaip „aukštąjį pilotažą“ rodė Pietų Korėjos smuikininkė Songha Choi. Visi jaunučiai, bet kokios individualybės!

 

„Vaidilos“ salėje, pasiklausęs pirmos Igno Maknicko koncerto dalies (Glassas, Debussy, Rachmaninovas), ne vienas klausytojas galėjo pagalvoti apie solidžius Londone studijuojančio pianisto gebėjimus deramu lygiu skambinti bet kurį autorių. O Chopinui skirta antra koncerto dalis kiek netikėtai sukūrė klausytojus užbūrusį dialogą su kompozitoriumi, tapusiu I. Maknicko savastimi. Toji pusbalsiu išsakoma išmintis... Beje, regis, būtent taip buvo linkęs klausytojams prasiverti didysis romantikas.

 

O Edgaras Montvidas ir jo su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigavo Nicholas Miltonas) parengti Britteno „Les Illuminations“! Jaučiuosi peržengęs man skirtos apimties ribas, tad užbaigsiu dar paminėdamas du koncertus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – pianisto Jurgio Karnavičiaus trijų dalių rečitalį, netikėtais rakursais galingai atvėrusį Čiurlionį (pagal Rimanto Janeliausko įžvalgas), ir garsiosios „Kremerata Baltica“ koncertą, kuriam pasigėrėtinai dirigavo meteoru mūsų padangėje švystelėjusi Mirga Gražinytė-Tyla. Kaip solistas pasirodė Gidonas Kremeris, puikiomis (atgaivintomis?) smuikininko galimybėmis man priminęs seniai prabėgusius metus.

 

Algirdas Klova. Neskirstysiu renginių pagal reikšmę, gal tiesiog prisiminsiu didžiuosius mūsų džiazo festivalius. Pirmiausia tai Birštono festivalis su ryškiausiomis mūsų žvaigždėmis ir svečiais iš JAV, Prancūzijos, Meksikos ir kitur. „Kaunas Jazz“ su nepakartojamu Bobu Jamesu, talentinguoju Rauliu Midonu. „Vilnius Jazz“ su Shai Maestro, Brianu Marsella ir kitais puikiais muzikantais bei lenkų džiazo grandui Krzysztofui Komedai skirtu didžiuliu audiovizualiniu projektu. Na ir labiausiai įsiminęs, nes ne taip seniai vykęs, „Vilnius Mama Jazz“ su Mathiasu Eicku, Nilsu Petteriu Molværiu, Andy Sheppardu, nenuspėjamu „Gorila Mask“ ir daugeliu kitų. Negaliu pamiršti įspūdingo mūsų džiazo gitaros meistro Juozo Milašiaus jubiliejinio koncerto. Žinoma, teko atšvęsti ir savo jubiliejų Birštone ir kompozitorių namuose Vilniuje. Šiemet negaliu nepaminėti didžiųjų folkloro muzikos atlaidų – festivalių „Skamba  skamba kankliai“ (kuriame ir mūsų „Vydraga“ šventė savo jubiliejų), „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje ir žavių instrumentinių „Griežynių“. Ne viską suspėjau pamatyti ir išgirsti akademinės muzikos padangėje, bet, manau, apie tai daugiau pasakys kolegos.

 

Laimutė Ligeikaitė. Šiemet įsiminė Jubiliejai: nuo kaip niekad meniško ir efektingo Vasario 16-osios koncerto „Gloria Lietuvai“ LNOBT, Čiurlionio kvarteto 50-mečio, pažymėto kartų kaita, iki turiningų ir įvairių autorinių vakarų, tokių kaip Giedrės Kaukaitės (su puikiu dokumentiniu filmu) arba Teisučio Makačino koncertinis (džiazo, vargonų, orkestrinės ir kamerinės muzikos) maratonas. Sužavėjo Vilniaus festivalyje išgirsta lietuvių išeivių kompozitorių vokalinė kūryba. Kokios meniškos Jakubėno, Banaičio, Kačinsko dainos! Lietuviško Lied aukso fondas. Dainininkai, atraskite jas! Kitas šio festivalio akcentas – puiki ir mūsų per mažai vertinama dirigentė Giedrė Šlekytė sėkmingai vadovavo LNSO atliekant Šerkšnytės ir Saloneno kūrinius. Dar keletas padrikų įspūdžių: nusivylimą, kad neatvyks Giovanni Sollima, pakeitęs didelis atradimas – violončelininkas Narekas Hakhnazaryanas; Valstybinio simfoninio orkestro ir Gintaro Rinkevičiaus atlikta Messiaeno „Turangalila“; daug prasmių apimanti Sodeikos ir Parulskio opera „Post futurum“; Daumanto Kirilausko rečitalis „Organum“ salėje ir jo naujausias dvigubas lietuvių muzikos albumas „Nepriklausomas veiksmas“; Džeraldo Bidvos ir Lietuvos kamerinio orkestro CD „Baltic concerti“. Šiemet itin išsiplėtojo ir suaktyvėjo koncertinė veikla Paliesiaus dvare, kur dažnai galima išgirsti Andrių Žlabį, didelį įspūdį paliko Jeano-Marco Luisados ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas. Gerai, kad šiemet vėl sugrįžo S. Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Džiaugiuosi dėl tarptautinės Asmik Grigorian sėkmės ir šilto susitikimo su ja LMTA. Be abejo, daugelis nepaminėtų koncertų yra reikšmingi, bet visų aplankyti ir išvardyti neįmanoma.

 

Loreta Narvilaitė. Metai buvo gausūs ir turtingi puikių renginių, kuriuose teko apsilankyti. Turbūt pirmiausia jie įsimins kaip Lietuvos 100-mečio metai, tad pradėsiu nuo paties stipriausio įspūdžio – jubiliejinio koncerto „Gloria Lietuvai“, kuris vyko vasario 16-ąją LNOBT. Jis akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje turime kuo didžiuotis: skambėjo nauji įspūdingi lietuvių autorių kūriniai, juos atliko keli orkestrai, chorai, iškiliausi dirigentai ir solistai. Buvo sukurta įstabi garsinė mozaika iš daugiau nei 100 visos Lietuvos varpų, užburianti koncerto vizualizacija ir kt. Tikiu, kad šis renginys pražydo visų klausytojų širdyse kaip Lietuvos žmonių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės žiedas. Norėtųsi, kad jis toliau skleistųsi lietuviškais garsais po visą šalį ir pasaulį.

 

Klaipėdos koncertų salėje taip pat turėjome vertingų meninių programų, skirtų tiek mūsų šalies, tiek visų trijų Baltijos valstybių 100-mečio sukaktims. Paminėsiu Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų koncertus, kuriuose skambėjo nauji ir jau klasika tapę kūriniai. Tačiau šventės praeina, o gyvenimas tęsiasi. Lietuviškos kūrybos sujudimas (išjudinimas) jubiliejiniais metais galėtų tapti prasminga mūsų visų darbų tąsa. 2018-ieji man atnešė tikrą kūrybinį iššūkį, kurį vainikavo kūrinio arfai ir orkestrui premjera „Gaidos“ festivalyje.

 

Lina Navickaitė-Martinelli. Išskirtinio ryškumo įvykis, tegu ir netiesiogiai Lietuvoje patirtas – Asmik Grigorian sukurta Salomė Romeo Castellucci pastatyme Zalcburgo operos festivalyje. Taip jau nutiko, kad ligi šiol neturėjau galimybės peržiūrėti viso operos įrašo. Tačiau tos keletas minučių, kurias mačiau... Jos atima amą. Tai – ji. Salomė, mitologizuota Judėjos princesė, mirtino grožio ir romantinės meilės Neįmanomam įsikūnijimas... Nepaprastai stipru.

Gal nelabai kuklu minėti pačios organizuotą renginį, bet vargu ar dar kur šiemet būta didesnės talentingų ir intelektualių muzikų koncentracijos kaip LMTA rugsėjo pradžioje vykusiame III tarptautiniame muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalyje-konferencijoje „Muzikuojantys daktarai“. Ir net jei jo metu nebūtų nuskambėję septynios dešimtys įvairių meno sričių paskaitų-koncertų, ilgai trunkančiam įspūdžiui būtų pakakę vien Kembridžo profesoriaus Johno Rinko paskaitos „Anapus interpretacijos: muzikos atlikimas kaip kūrybinė praktika“.

 

Būtent pastarąja, atlikėjiškosios kūrybos, prasme ypač svarbūs šiemet buvo du „Vaidilos“ teatre surengti fortepijono rečitaliai: Andrejaus Gavrilovo ir Jano Krzysztofo Brojos. Pastarasis pianistas – kur kas labiau subalansuotas, techniškesnis ir įtaigesnis nei šių dienų Gavrilovas, bet abiejų menininkų interpretacijos man visų pirma brangios tuo, kad jose pianistai žengia į tokias bendraautorystės sritis, kuriose retas išdrįsta pabuvoti.
 

Rita Nomicaitė. Baltijos kraštų muzikiniai saitai: koncertas „Baltijos laisvė“ Nacionalinėje filharmonijoje, kur estų, latvių ir lietuvių kūrinius atliko Lietuvos kamerinis orkestras, estų solistai, nacionalinis vyrų choras bei dirigentas Mikkas Üleoja; Th. Manno festivalio pradžios koncertas ir chorinis „100-mečio muzika: Estija, Latvija, Lietuva“. Lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros: Janulytės „Čia, ties tylia riba“ vyrų chorui ir styginių orkestrui, „Vėjo arfa“ klavesinui ir styginiams; Narvilaitės „Skambesys bangų sutampa su dangum“ arfai ir orkestrui; Šerkšnytės Konzertstück fortepijoniniam trio; Motiekaičio „Katabasis“ instrumentiniam sekstetui. Lietuvių kūrinių reminiscencijos: Martinaičio „Pieta“ Sausio 13-ąją LNOBT; koncertas „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“ Vilniaus festivalyje; Kučinsko „Muzikėčios“ pagal Donelaičio pasakėčias; Narbutaitės autorinis vakaras „Heliografijos“; „Chordos“ kvarteto parengtas 4 autorių koncertas „Modernizmo vėjai“ festivalyje „Muzikos ruduo“; lietuvių muzikos gausa Th. Manno festivalyje. Įsiminusios XIX a. muzikos interpretacijos: Vienos filharmonijos orkestro koncertas; LNSO koncertas „Romantinio fortepijono pakerėti“ (dir. Robertas Šervenikas); Čiurlionio kvarteto 50-mečio vakaras; fortepijoninio trio „Kaskados“ bei styginių kvarteto „Mettis“ pasirodymai. Kompaktinės plokštelės: Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos įrašytas Bacho Gerai temperuoto klavyro II t.; Daumanto Kirilausko dvigubas albumas „Nepriklausomas veiksmas“. Muzikologijos studentų rengiama internetinė svetainė „Apie muziką“.

 

Alina Ramanauskienė. Kas įsimintino, reikšmingo, novatoriško ar naujai įvertinto seno įvyko Kaune? Nedvejodama išskirčiau unikalias dailės parodas: Adomo Galdiko (1893–1969) Paveikslų galerijoje ir Galaunių namuose ir Prano Gailiaus (1928–2015) dviejuose M. Žilinsko galerijos aukštuose. Ar žinote, iš kurios Kauno vietos atsiveria gražiausia miesto panorama? Apsilankę Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje, įsikūrusiame ant Pelėdų kalno, įsitikinsite – ji čia! Daugybę dalykų, džiugių ir, deja, tragiškų kūrybos detalių apie Juozą Zikarą papasakoja talentinga muziejininkė Rasa Ruibienė.

 

Na, o muzikos pasaulyje skambiu akcentu tapo pianisto Roberto Lozinskio pasirodymai. Atlikėjo rečitaliai ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, pasirodymai su trio „Agora“, išleistos kompaktinės plokštelės. 20-ies tarptautinių konkursų laureatas iš Berlyno, kur šiuo metu tobulina savo meistrystės įgūdžius, praėjusią vasarą sugrįžo į Kauną, į savo gimnaziją, kad čia pradėtų ambicingą festivalį „Kaunas Piano Fest“. Tai buvo išties pavykęs renginys ir sveikintinas Roberto siekis atiduoti savo gimtinei tai, kas pasiekta geriausio. Dargi išskirčiau ir kitus prasmingus akcentus: fotomenininko Romualdo Požerskio parodą „Atlaidai“, poeto Donaldo Kajoko rinktinės „Asiliuko sapnas“ vertimą į italų kalbą, Seimo nario (taip pat kauniečio!) Egidijaus Vareikio poezijos rinktinę „Angelų karvelidė“.

 

Živilė Ramoškaitė. Vilniaus muzikinis gyvenimas labai intensyvus, tad visko aprėpti neįmanoma. Žinau, kad praleidau ne vieną koncertą ir renginį, apie kuriuos girdėjau puikius atsiliepimus iš kolegų. Iš to, ką išklausiau, susidarė toks labiausiai įsiminusiųjų sąrašas: Violetos Urmanos „Šimtmečio rečitalis“ su Schuberto ir Richardo Strausso dainomis ir pianiste Gaiva Bandzinaite Vilniaus festivalyje; Gintaro Rinkevičiaus su Valstybiniu simfoniniu orkestru parengta Messiaeno simfonija „Turangalila“ ir neseniai po 30 metų jo filharmonijoje diriguotas Nacionalinio simfoninio orkestro koncertas; dviejų legendomis apipintų simfoninių orkestrų – Vienos filharmonijos ir Amsterdamo „Concertgebouw“ – koncertai Nacionaliniame operos ir baleto teatre; jaunos dirigentės Giedrės Šlekytės pasirodymas Nacionalinėje filharmonijoje; trimitininkas Markus Stockhausenas „Gaidos“ festivalyje; Krzysztofo Pendereckio 85-mečio koncertas Varšuvos didžiajame teatre.

Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Modestas Pitrėnas. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Modestas Pitrėnas. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Mirga Gražinytė. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Mirga Gražinytė. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Mirga Gražinytė. M. Aleksos nuotr.
Vasario 16-osios koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja Mirga Gražinytė. M. Aleksos nuotr.
Violeta Urmana Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“. J. Stacevičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“. J. Stacevičiaus nuotr.