Dar apie kalėdinį džiazą

Prieš pat Kalėdas Vilniaus džiazo gurmanai gavo gražią dovaną. Gruodžio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje grojo modernus tarptautinis ansamblis „Kęstutis Vaiginis Quartet“ (Lietuva, Suomija, Čekija, Turkija), atliekantis originalias savo lyderio Kęstučio Vaiginio kompozicijas. Šioje scenoje džiazas skamba nedažnai, tačiau K. Vaiginio įvaizdis, neeilinis talentas, gražus instrumento tembras, nepriekaištingas jo valdymas, santūrus muzikavimas, stilinga apranga, manyčiau, labiausiai tinka Nacionalinės filharmonijos salei. Tai vienas iš daugelio tarptautinių K. Vaiginio kvartetų. Su Kęstučiu tądien muzikavo virtuoziški, tituluoti, bet ir nuoširdumu spindintys džiazo meistrai Joonas Haavisto (fortepijonas, Suomija), Tomášas Barošas (kontrabosas, Čekija), Feritas Odmanas (mušamieji, Turkija).

Vienas talentingiausių ir geriausiai ne tik tėvynėje žinomų Lietuvos saksofonininkų K. Vaiginis studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Petrą Vyšniauską, Amsterdamo aukštojoje menų mokykloje ir Hanzos taikomųjų menų universiteto konservatorijoje Olandijoje, tobulinosi Manhatano muzikos mokykloje Niujorke. Atlikėjas apdovanotas Birštono džiazo festivalio Grand Prix, Europos kultūros fondo „Europamusicale“ premija. Saksofonininkas daug muzikuoja įvairiose tarptautinėse grupėse, su įvairių sudėčių savo kvartetais yra pasirodęs prestižiniuose džiazo festivaliuose Roterdame, Londone, Otavoje, Keiptaune, Honkonge, Stambule, Šiaurės šalyse ir kt. Taip pat yra muzikavęs su daugybe džiazo žvaigždžių, tokių kaip Barbara Dennerlein, Danielis Messina, Davidas Berkmanas, Alexas Sipiaginas, Edas Howardas, Davidas Kikoskis, Owenas Hartas Jr., Borisas Kozlovas, JD Walteris, Hernanas Romero, Adamas Cruzas, Randalis Corsenas ir kt.

K. Vaiginis groja savo originalias kompozicijas, kuriose visada gali išgirsti didžiulę pagarbą moderniojo džiazo, mainstream’o ir akademinės muzikos srovėms. Jo kompozicijose jaučiama įvairiausių stilių įtaka, tačiau niekas neužginčys, kad tai būtent K. Vaiginio muzika. Pats jos autorius yra pasakęs, kad muzikos esmės neįmanoma įsprausti į skirtingų žanrų rėmus. Muzika, kaip ir gyvenimas, yra daugiaveidė. Ir iš tikrųjų, pirmoji kompozicija „Monday the 9th“ žavėjo įsimintinais solo epizodais, nelauktais harmonijos pasikeitimais. Pirmoje koncerto dalyje man labiausiai patikęs kūrinys „It’s Time“ įsiminė nuostabia melodija, ypač aiškia ir protingai dėstoma forma, ypatinga saksofono tembro išraiška. Antroje dalyje skambėjo nemažai muzikos akivaizdžiai programiniais pavadinimais (gal tai įsimintinų kelionių įspūdžiai?): „Passions from Georgia“, „Seasons of the Sea“, „Lights of Darkness“. Pati įsimintiniausia man buvo paskutinė koncerto kompozicija „Blues for D“. Joje puikiai susipynė tradicinio bliuzo ir naujojo džiazo elementai – ritmas, harmonija, įspūdingi solo epizodai. Abi koncerto dalys gerokai skyrėsi savo charakteriu ir skambesiu: pirmoji buvo ramesnė, lėtesnė, labiau minorinė, santūroka, o antroji judresnė, labiau mažorinė ir ritmiškesnė.

Kaip jau minėjau, kolektyvas tarptautinis, taigi tikrai įdomu, kaip Kęstučiui pavyko jį suburti. Man bene labiausiai patiko jaunas, talentingas džiazo kontrabosininkas iš Čekijos Tomášas Barošas. Jo tėvas Július Ďuso Barošas yra gerai žinomas trimitininkas – Tomášo gyvenimo ir muzikos įkvėpėjas. Tomášas studijavo klasikinį kontrabosą Prahos muzikos koledže, profesoriaus Kvetoškovo Borovičkos klasėje. 2003 m. buvo apdovanotas „Solo Player of the Year“ tarptautiniame džiazo ir bliuzo festivalyje „Ustí nad Labem“. Šiandien jis yra vienas paklausiausių kontraboso muzikantų ne tik Čekijoje, bet ir tarptautinėje scenoje. Gimtinėje jis visada kviečiamas prisijungti prie atvykstančių JAV džiazo muzikantų. O tai tikrai rodo jo meninio ir techninio muzikavimo brandą. Kęstutis jau dveji metai koncertuoja su šiuo muziku, o prasidėjo viskas nuo Kinijos, kurioje Europos valstybių muzikantai buvo renkami groti bigbende su šios šalies džiazmenais. Po to K. Vaiginis drauge su T. Barošu surengė kelis puikius koncertinius turus. Ir tada jie pradėjo groti Kęstučio muziką drauge.

Būgnininkas iš Turkijos Feritas Odmanas – tikrai ne vienkartinis Kęstučio scenos partneris. Esame jį girdėję koncertuojant drauge su K. Vaiginiu Birštono festivalyje ir kitur. Kęstutis pasakojo, kad su šiuo muzikantu susipažino 2008 m. Turkijoje. Feritas studijavo muziką Stambulo Bilgi universitete, tobulinosi Niujorke, nes 2006 m. jam buvo suteikta Fulbrighto stipendija studijoms Williamo Patersono universitete JAV. Anksti įsitvirtinęs Turkijos džiazo scenoje būgnininkas muzikuoja su turkų pianistu Keremu Görsevu, vadovauja savo kvintetui, groja daugelyje kitų grupių, yra išleidęs autorinių plokštelių. Man, tiesą sakant, iš pradžių jo muzikavimas pasirodė kietokas, grubokas, tačiau tai tebuvo pirmas įspūdis. Vėliau pajutau jo muzikavimo žavesį.

Joonas Haavisto 2006-aisiais yra grojęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamame tarptautiniame džiazo pianistų konkurse „Džiazo improvizacija“ ir net laimėjo pagrindinį prizą. Po metų Kęstučiui buvo pasiūlyta pagroti drauge su juo scenoje, parepetavus tik per garso patikrinimą. Ir po to jie porą metų dirbo kaip duetas. Vėliau keliai trumpam išsiskyrė, bet dabar jie vėl groja drauge. J. Haavisto pelnė laurus „Young Nordic Jazz Comets“ (2007) ir „Jazz Hoeilaart“ (2010) konkursuose, nors fortepijonu skambinti rimtai pradėjo tik būdamas šešiolikos. Prieš tai studijavo kontrabosą. Džiazo studijas Joonas baigė JAV, ten muzikavo su vietos džiazo meistrais ir netrukus sulaukė pripažinimo ir savo šalyje, ir svetur. Pianistas su savo trio yra išleidęs tris albumus, jie sulaukė puikaus įvertinimo Suomijoje ir užsienyje.

K. Vaiginis dabar dažniausiai groja savo kompozicijas, bet pasitaiko renginių, tarkim, Korėjoje, kur prašoma groti džiazo standartus. Tačiau net grojant įprastą muziką atlikėjui svarbu nekopijuoti, stengtis būti savimi, o ne kažkuo panašiu į didžiuosius praeities džiazo muzikus.