Muzika
Daiva Tamošaitytė
Tamsioji materija
Šarūno Nako seansas šešiems pianistams
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Šarūnas Nakas – vienas originaliausių ir provokatyviausių nūdienos kompozitorių, skvarbia menine intuicija neretai siekiantis iškelti šiuolaikinės visuomenės skaudulius, pasąmonines destruktyvių reiškinių priežastis ir jų vietą bendrame humanistiniame kontekste.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Tarp tėviškės liepų
Chorvedžio Petro Vaičekonio 90-mečiui
Žiema, žiema... Ji primena vaikystėje karpytas laikraštinio popieriaus snaiges. Ir balto šilko gijomis speigo tuomet siuvinėtas fantastiškas gėles. Iš to laiko išnyra sodžius: rogėmis atšliuožiantis kalendojantis kunigas su vargomistra ar zakristijonu. Vaikų poteriai, nusilenkimas ėdžiose gulinčiam vaikeliui ir nuostabi muzika.
Kotryna Lukšytė
Stichijų (ne)sintezės
LNSO trijų muzikinių pasaulių programa
Šeštadienio vakaras Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šalia manęs moteris, laikanti programėlę, po pirmojo kūrinio paklausė, ką čia grojo. Programoje „Simfoninės stichijos“: trys skirtingi simfoniniai opusai – Vytauto Bacevičiaus Simfonija Nr. 6, op. 66, „Kosminė“, Osvaldo Golijovo koncertas violončelei, akordeonui ir orkestrui „Mėlyna“ („Azul“) ir Richardo Strausso siuita iš operos „Elektra“ (Manfredo Honecko aranžuotė).
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Irenai Nijolei Šabūnaitei
(1939–2026)
Kaip akivaizdžiai keičiasi kultūros platumos: viena muzikų karta užleidžia areną jaunesniems, pažangesnio pasaulio piliečiams. Tačiau reikėtų labai ilgai įrodinėti, kad ateinantys bus kūrybingesni, intelektualesni, jautresni, pakantesni, ištvermingesni, tvirtesnės moralės...
Živilė Ramoškaitė
Dmytro Udovychenko griežia Schumanną
LVSO salėje atvertas antrasis sezono pusmetis
Roberto Schumanno kūrinius mūsų koncertų salėse Lietuvos ir užsienio pianistai atlieka gana dažnai. Nesyk yra skambėjęs Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, mėgstamas visų kartų ir visų rangų fortepijono meistrų. Pastaruoju metu jį vėl dažnai atlieka ir gyvoji legenda, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Martha Argerich.
Lukrecija Stonkutė
Daug žadantis rytdienos horizontas
Choro „Vilnius“ 55-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Valstybiniam chorui „Vilnius“ 55-eri metai nėra tik faktas. Tai reikšmingas laikotarpis, žymintis kolektyvinę brandą, sukauptą patirtį, susiformavusią pagarbą scenai, kūriniui, klausytojui ir vienas kitam. Jubiliejinis choro koncertas, vykęs sausio 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo ne vien šventė, bet ir savotiškas pareiškimas, ką šis choras laiko esminiais savo identiteto ženklais: nuo klasikinės sakralinės miniatiūros, šiuolaikinės kantatos iki lietuviškos poemos ir šviesaus, džiaziniais intarpais praturtinto finalo. Vakaro atlikėjai taip pat atitiko šventei keliamą „svorio“ kriterijų: choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas, vadovas Deividas Staponkus), Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas), sopranas Asta Krikščiūnaitė, pianistas Vincenzo De Martino bei dirigentai Artūras Dambrauskas ir Giedrius Pavilionis.
Giedrė Kaukaitė
Alsuoti muzika
Žiupsnelis minčių po ansamblio „Musica humana“ ir solistų senosios muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Į magiško pavadinimo koncertą „Angelo alsavimas“ (sausio 17 d.), kuriame sudomino dainininko Iljos Aksionovo dalyvavimas, snieguotą žiemos vakarą skubėjau pakiliai nusiteikusi, tebeprisimindama prieš keletą metų klausytą šio tenoro ir pianisto Gusto Raudoniaus rečitalį „Organum“ salėje. Tuomet įsimintinai nuskambėjo vientisa vokalinių kūrinių programa apibendrinančiu pavadinimu „Tolimai mylimajai“, kurios netikėtai koncentruotu „vertimu“ į lietuvių kalbą koncerto pabaigoje tapo jautriai interpretuota Felikso Bajoro daina „Šių naktely“.
Monika Sokaitė
Be pauzių nėra nei muzikos, nei gyvenimo
Pokalbis su perkusininku Pavelu Giunteriu
Lietuvos muzikos erdvė be Pavelo Giunterio būtų sunkiai įsivaizduojama. Ne tik todėl, kad jis yra vienas ryškiausių perkusijos virtuozų, bet ir todėl, kad jo veikla nuosekliai keitė patį požiūrį į mušamuosius instrumentus. Giunterio interpretacijose perkusija niekada nebuvo tik ritminis fonas – ji tapo savarankišku pasakojimu, mąstymo būdu, spalvų, tylos ir energijos architektūra.
Donatas Katkus
Tarp anų laikų ir dabarties
Pasamprotavimai iš naujametinio dienoraščio
Man aštuoniasdešimt treji metai. Įstojau į Lietuvos konservatoriją 1960-aisiais, tai yra gyvenau to laiko Lietuvos kultūrinėje apsuptyje. Be jokių socialinių horizontų, to meto kultūros realybė buvo reali, nekeičiama, amžinai provinciali, lyg suakmenėjusi. Vienintelė perspektyvos galimybė atsirėmė tik į asmeninę patirtį, tik į savo darbą ir sugebėjimus.
Daiva Tamošaitytė
Didybė ir aistra
Lietuvos kamerinio orkestro, dirigento Vilmanto Kaliūno ir klarnetininko Roelando Hendrikxo interpretuojamos muzikos koncertas
Kas gali būti aistringiau už didžiojo reformatoriaus Christopho Willibaldo Glucko „Furijų šokį“ iš operos „Orfėjas ir Euridikė“, kuriuo dirigento Vilmanto Kaliūno vedamas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) pradėjo sausio 10 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Išraiškingą muziką ir joje slypinčią meilės bei netekties aistrą orkestras griežė lengvais kaip vėjelis styginių pasažais, gyvą tempą ir partitūros niuansus meistriškai valdė subtili maestro ranka.
