Muzika

Donatas Katkus

(1942 08 22–2026 01 10)

Staiga, netikėtai iš mūsų pasitraukė Rimantas Gučas. Dar gruodžio pabaigoje viešėjo pas mus namuose – gyvybingas, žaismingas, o dabar rašau jo nekrologą. Skaudu ir nejauku...

Laimutė Ligeikaitė

Pokalbis su etnomuzikologais Daiva Vyčiniene ir Evaldu Vyčinu

LR Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Apie šio instrumento unikalumą ir vaidmenį lietuviškoje kultūroje kalbamės su etnomuzikologe, Jono Basanavičiaus ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate profesore Daiva Vyčiniene bei etnomuzikologu, instrumentinio folkloro tyrinėtoju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu.

Kotryna Lukšytė

Įspūdžiai iš Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ Šv. Kotrynos bažnyčioje

Šventinis Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis baigėsi. Ta proga kviečiu sugrįžti į dar ankstesnį laiką – adventą, susikaupimo ir ramybės metą, turintį senas tradicijas, kuriose susitinka krikščionybės ir liaudies papročiai. Tai ne tik Kristaus gimimo laukimas ar masinio dovanų pirkimo laikotarpis, bet ir su gamta glaudžiai susijęs žiemos saulėgrįžos laikas.

Klausėme ne tik apie tai, kas labiausiai įsiminė Lietuvos muzikos pasaulyje, bet ir apie bendrą kultūrinį kontekstą.

Šiemet Lietuvos muzikos pasaulyje ryškiausiai atsivėrė ne premjeros, o vienas klausimas: ar kūrėjas dar gali būti laisvas? Ne popieriuje, o realybėje – socialinių tinklų aikštėje, kur į kiekvieną kūrybinį gestą reaguojama akimirksniu, dažnai grubiai ir neatsižvelgiant į kontekstą. Tikras muzikantas, menininkas ar kritikas šiandien gyvena aplinkoje, kurioje nuomonės tempas kartais užgožia pačią kūrybą.

Jonė Punytė-Svigarienė

Pokalbis su baritonu, profesoriumi Konradu Jarnotu

Lapkričio 30 – gruodžio 6 d. Lietuvoje svečiavosi tarptautinę karjerą padaręs baritonas, operos, oratorijų ir ypač žinomas Lied repertuaro atlikėjas bei pedagogas profesorius Konradas Jarnotas.

Eglė Perkumaitė

Teatro „Arbatvakariai“ spektaklis, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui

Lapkričio 29–30 d. jaukioje Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus svetainėje žiūrovus subūrė jautrus ir šiltas muzikinis edukacinis spektaklis „Čiurlenimai. Vienas pianinas mena...“, kurtas Jadvygos Čiurlionytės knygos „Atsiminimai apie M.K. Čiurlionį“ motyvais ir skirtas šeimoms su vaikais bei visiems neabejingiems menui.

Veronika Janatjeva

Pokalbis apie naujausią Loretos Narvilaitės kompaktinę plokštelę „Artimos tolumos“

Šie metai Klaipėdoje gimusiai ir gyvenančiai kompozitorei Loretai Narvilaitei – jubiliejiniai. Jų pradžią žymėjo kovo mėnesį kompozitorei įteiktas vienas aukščiausių valstybinių apdovanojimų už nuopelnus Lietuvos kultūrai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Metams baigiantis kompozitorės ir jos kūrybos gerbėjų laukia dar vienas trofėjus – antroji autorinė kompaktinė plokštelė „Artimos tolumos“. Ją išleido garso įrašų studija „MAMA Studios“; jos pristatymas numatytas artėjančioje 2026 m. Vilniaus knygų mugėje dalyvaujant autorei.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Nacionalinės filharmonijos svečias – Jeruzalės simfoninis orkestras

Simfoniniai orkestrai Lietuvoje svečiuojasi ne taip dažnai. Todėl šis koncertas vertas dėmesio, įdomu ir saviems kolektyvams pasilyginti. Į Izraelį emigravo ne vienas mūsų pažįstamas, klasės draugas – smalsu ir juos pamatyti. Mus visus susieja ne politika, o muzika.

Zita Bružaitė

Laiškas kūrybos draugui

Mielas Antanai, kartais pagaunu save galvojant apie mūsų bendrą kelią. Jis tęsiasi jau tiek daug metų – nuo kaligrafiškai užrašytų natų penklinėse, maigytų fortepijonų Muzikos ir teatro akademijos auditorijose, pirmųjų kūrybinių šiurpinimų, kai reikėdavo parodyti savo ne visai dar gimusius kūrinius profesoriams, iki šiandienos, kai žvelgiame į vienas kito darbus su tam tikru švelniu ironišku išmanymu...

Vytautė Markeliūnienė

Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje

Pradžioje perfrazuočiau vieną girdėtą mintį: nežinia, ar yra kitas kompozitorius, kuris taip garbinamas savo tėvynėje ir taip mažai pažįstamas svetur. Tai apie Gabrielių Fauré (1845–1924) – kompozitorių, vargonininką, pianistą, mokytoją, Paryžiaus konservatorijos kompozicijos pedagogą, šios mokyklos direktorių. Fauré reikšmingiausiais mentoriais tapo šveicarų bei prancūzų kompozitorius Louis Niedermeyeris, bet ypač Camille’is Saint-Saënsas, jam dar paaugliui podraug atvėręs ir šiuolaikinės muzikos pasaulį.