„7md“ rekomenduoja

Paroda taip pat skirta kinui, tiksliau, serialų „Karūna“ ir „Karalienės gambitas“ gerbėjams. Bruklino muziejus kviečia į virtualią parodą, skirtą „Netflix“ serialų kostiumams. Joje galima pasigrožėti Amy Roberts sukurtais kostiumais, kuriuos vilkėjo Elžbieta II, princesę Dianą ir kitus „Karūnos“ veikėjus vaidinantys aktoriai, ir Gabrielle’s Binder „Karalienės gambito“ kostiumais. Taip pat parodoje galima pamatyti Elžbietos II portretą iš tūkstančio plastikinių žaisliukų bei kitokių įdomybių. Taip pat pasiklausyti interviu su dizaineriais, pamatyti tuos serialų fragmentus, kuriuose „vaidina“ parodos kostiumai. Parodą galima rasti čia: https://www.thequeenandthecrown.com.

„Hitchcockas / Truffaut“ („Hitchcock/Truffaut“, Prancūzija, JAV, 2015)

Amerikiečių režisieriaus Kento Joneso filmas grįžta prie lemtingo susitikimo 1962-aisiais, kai François Truffaut aštuonias dienas ėmė interviu iš jo garbinamo Alfredo Hitchcocko. Netrukus šis pokalbis tapo viena svarbiausių knygų apie kiną ir režisūrą. Ji pasirodė 1966-aisiais ir iki šiol yra puiki mokymo priemonė visiems norintiems suprasti Hitchcocko kūrybą. Lietuviškai jos vis dar nėra, tad Joneso filmas gali bent iš dalies užpildyti spragą. Jonesas dviejų kūrėjų susitikimą papildo Hitchcoko filmų fragmentais ir pokalbiais su kitais režisieriais – jo gerbėjais. Bet šiuo atveju peršasi ir vienas literatūros bei kino santykiams skirtas Hitchcocko anekdotas apie ožkas, kurios ilgai kramto kino juostą, o tada viena sako kitai: „Žinai, vis dėlto knyga buvo geriau.“

„Nerūpestingi keliautojai, įtūžę buliai: Kaip sekso, narkotikų ir rokenrolo karta išgelbėjo Holivudą“ („Easy Riders, Raging Bulls: How the Sex, Drugs and Rock ’N’ Roll Generation Saved Hollywood“, JAV, 2003)

Pagal Peterio Biskindo knygą Kennetho Bowserio sukurtas filmas pasakoja apie tai, kaip naujosios kartos režisieriai Martinas Scorsese, Dennisas Hopperis, Peteris Bogdanovichius bei kiti jauni kūrėjai 7-ajame dešimtmetyje visiems laikams pakeitė tradicinį Holivudą. Iš filmo galima sužinoti daug įdomybių, kaip buvo kuriami filmai „Taksistas“, „Boni ir Klaidas“ ar „Krikštatėvis“. Žinoma, jei mėgstate „kalbančių galvų“ kiną.

„De Palma“ (JAV, 2015)

Tą patį naująjį Holivudą prisimena ir šio dokumentinio filmo herojus – dažnai vieninteliu Hitchcocko paveldėtoju vadinamas Brianas De Palma. Niujorko intelektualai Noah Baumbachas ir Jake’as Paltrow filmą pavertė savotišku meilės prisipažinimu savo herojui. „Kerės“ ir „Veido su randu“ autorius pasakoja apie tai, kaip kūrė šiuos ir kitus savo filmus, – verta įsidėmėti kad ir tokį prisipažinimą: „Užaugau operacinėje ir mačiau daug kraujo.“ De Palma taip pat prisimena susitikimus su Scorsese, George’u Lucasu, Stevenu Spielbergu, Francisu Fordu Coppola. Filmo premjera įvyko Venecijos kino festivalyje, jis sulaukė puikių vertinimų.

„Svajonių našta“ („Burden of Dreams“, JAV, 1982)

Leso Blanko filmas pasakoja apie tai, kaip filmavimas virto katastrofa. Jis nukelia į 1977-uosius, Peru džiungles, kur Werneris Herzogas filmavo „Fickaraldą“ – filmą apie kaučiuko magnatą, kupiną nerealių įdėjų. Viena jų – per kalną pernešti garlaivį. Panašių pastangų pareikalavo ir aštuonis mėnesius trukęs filmavimas. Per tą laiką iš scenarijaus iškrito keli veikėjai, tarp jų ir Mickas Jaggeris, žuvo vietinių indėnų, o Herzogas buvo apkaltintas čiabuvių išnaudojimu. Filmas išsekino ir paties Herzogo pakviestą Blanką. Kai filmavimas artėjo prie pabaigos, jis dienoraštyje rašė: „Mažiausiai mane jaudina, ar jie pertemps tą idiotišką laivą ir ar užbaigs tą prakeiktą filmą.“ Galiausiai Blanko filmas pelnė R. Flaherty premiją, o „Fickaraldas“ – Kanų apdovanojimą.

„Vilkų gauja“ („Wolfpack“, JAV, 2015)

2010-aisiais vaikštinėdama po Niujorką režisierė Crystal Moselle sutiko keistus vyrukus. Išsikalbėjusi su jais sužinojo, kad broliai Angulo – ypatingi kino gerbėjai. Būdami nuo pasaulio juos norinčių apsaugoti tėvų vaikai, jie visą gyvenimą praleido bute Niujorke. Jie nelankė vidurinės ar aukštosios mokyklos, nesusitinka su draugais, nevaikšto į parduotuves, kartais metus nepasirodo gatvėje. Langu į pasaulį jiems tapo kinas. Kad būtų arčiau mėgstamų herojų, jie gamina kostiumus ir pigia kamera perfilmuoja patikusių filmų scenas. Labiausiai mėgsta Quentiną Tarantino, tad dažnai persikūnija į „Pasiutusių šunų“ herojus – jie taip pat šeši. „Vilkų gauja“ – tai ne tik socialinė drama apie keistą šeimą, bet ir filmas apie stebuklingą kino galią perkurti tikrovę, kad ir kokia ji būtų. „Vilkų gauja“ buvo pripažinta geriausiu Sandanso festivalio dokumentiniu filmu.