Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Prieš savaitę, šeštadienį, atsinaujinusi lenkų „TVP Info“ tiesiogiai transliavo 79-ąsias Aušvico-Birkenau konclagerio išvadavimo metines. Svarbiausi iškilmių svečiai buvo apie dvidešimt gyvų buvusių kalinių. Iškilmės vyko barake, kuriame kalėjo Halina Birenbaum. Savo kalboje ji prisiminė, kaip 1944-aisiais eidama į darbą sandėlyje, iš kurio kalinių daiktai buvo gabenami į Vokietiją, sutiko ką tik į lagerį atvežtų Vengrijos žydų koloną. Juos varė į dujų kameras, bet atvykėliai to nežinojo. Vienas vyras tada penkiolikmetės Halinos paklausė, ar jau greit prieis vietą, kur jo žmona galės pamaitinti išalkusį kūdikį. Halina į jo klausimą neatsakė.

Thomas Cailley apie „Gyvūnų karalystę“

Nuo įsimintino Thomo Cailley debiuto – „Meilė iš pirmo smūgio“ („Les combattants“, 2014) – praėjo kone dešimtmetis. Naujausiame režisieriaus filme „Gyvūnų karalystė“ („Le règne animal“, Prancūzija, Belgija, 2023), kurio premjera įvyko pernai Kanų kino festivalyje, subtiliai pinasi brendimo istorija ir maginė fantastika. Netolimoje ateityje vis daugiau žmonių pamažu virsta žvėrimis. Plintant paslaptingai ligai ima kisti supratimas, kas yra žmogus. Mutuojančius asmenis valdžia persekioja ir atskiria nuo visuomenės. Paauglys Emilis (Paul Kircher), kurio motina serga šia liga, netrukus pastebi pirmuosius savo transformacijos požymius ir kovoja su naujomis galiomis bei troškimais... Filme vaidina Romainas Duris, Adèle Exarchopoulos ir Tomas Mercier.

Justinas Šuliokas

Nauji filmai – „Tikslas – įvartis“

Filmams kartais pakenkia pernelyg dideli lūkesčiai, dėl kurių juos pamačius galima reakcija dažnai būna „tikėjausi daugiau“ (man atrodo, kad nuo to nukentėjo, pavyzdžiui, Alfonso Cuaróno „Gravitacija“ ar Damieno Chazelle’o „Kalifornijos svajos“). Arba priešingai – ribotų ambicijų, „nedidelis“ filmas maloniai nustebina, nes tiesiog nieko nelauki.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Prasti reikalai“

Nebūtų sąžininga graiką Yorgosą Lanthimosą apkaltinti originalumo stoka – režisierius žaidžia žanrais ir stiliais, kvestionuodamas jų konvencijas ir įvesdamas savas taisykles, ar tai būtų mokslinė fantastika ir distopinė bendruomenė „Omare“, ar XVIII a. istorinė rūmų drama „Favoritėje“. Vis dėlto režisieriaus žvilgsnis, nuolat krypstantis į bendruomenėse pasireiškiančius galios ir priespaudos mechanizmus bei socialinės santvarkos absurdo temas, daro jį atpažįstamą. Šiomis temomis kalba ir naujausias jo filmas „Prasti reikalai“ („Poor Things“, Airija, D. Britanija, JAV, 2023), paremtas škotų rašytojo Alasdairo Gray’aus 1992 m. pasirodžiusiu romanu tuo pačiu pavadinimu.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Nanni Moretti gerbėjų atmintin įstrigo ne vienas režisieriaus filmas. „Sūnaus kambarys“, „Turime popiežių!“, „Mano mama“ pasakoja skirtingas istorijas, bet filmus vienija režisieriaus noras įsižiūrėti į personažus, į sprendimus, kuriuos jiems tenka priimti ir kuriuos skambiai galima pavadinti egzistenciniais. Tai intymūs filmai, jie kupini skausmo, nerimo ir melancholijos.

Yorgosas Lanthimosas apie filmą „Prasti reikalai“

„Prasti reikalai“ („Poor Things“, Airija, D. Britanija, JAV, 2023) pasirodė praėjus penkeriems metams po pastarojo Yorgoso Lanthimoso filmo, tačiau prie jo buvo dirbama kur kas ilgiau. Režisierius škotų rašytojo Alasdairo Gray’aus 1992 m. romaną tuo pačiu pavadinimu perskaitė daugiau nei prieš dešimtmetį ir ne vienus metus bandė jį ekranizuoti. Lanthimosas iškart susižavėjo neįprasta Gray’aus heroje Bela Bakster (Emma Stone, kuri neseniai pelnė „Auksinį gaublį“ kaip geriausia komedijos arba miuziklo aktorė). „Alasdairas suteikia Belai galimybę laisvai keliauti po pasaulį, atrasti naujus dalykus ir kurti savo asmenybę, – aiškina režisierius. – Man atrodė, kad tai labai įdomi moters brendimo istorija Viktorijos laikų pasaulyje.“

Neringa Kažukauskaitė

Nauji filmai – „Pirties seserys“

„Pirties seserys“ („Savvusanna sõsarad“, Estija, Prancūzija, Islandija, 2023) – išskirtinis reiškinys kine. Lyg koks rankų darbo dirbinys tarp masinės gamybos produktų. „Pirties seserys“ gal ne tiek / ne tik filmas, o labiau senovinio pirties ritualo tęsinys ar gal net jo dalis.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Priscilla“

Režisierės Sofios Coppolos dėmesį visada traukė gyvenimo sužeistų moterų portretai – nuo po Tokiją klaidžiojančios Šarlotės „Pasiklydusiuose vertime“ iki auksiniame Versalio narvelyje uždarytos Marijos Antuanetės. Jos personažės skendi vienatvėje, puoselėja viltį, kad už kampo laukia pasaulis, daug įdomesnis nei tas, kuriame jos gyvena, o į jį patekusios vėl pasijunta vienišos ir pasiklydusios. Todėl nestebina, kad istorija apie svetimoje valstybėje atsidūrusią mergaitę, įsimylėjusią rokenrolo karaliaus idealą ir pakliuvusią į pasaulį, kuriam niekada neturėjo priklausyti, tapo naujausio režisierės filmo pagrindu. Tai Coppolos stichija.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Per žinias televizija rodo verkiančią moterį. Tai laimės ašaros, nes Lietuvai atstovaujanti ledo čiuožėjų pora Kaune vykusiame čempionate laimėjo bronzos medalį. Populiarioji kultūra nuolat primena, kad turime būti laimingi. Tuo mus nuolat įtikinėja psichologai, vadinamieji koučeriai, politikai, įvairaus plauko guru... Lyg egzistuotų konkretus laimingo žmogaus standartas – reikia tik jį atitikti. Kad ir patirti ekstazę džiaugiantis svetimais sporto laimėjimais.

Ko laukti 2024-aisiais?

2024-aisiais laukia daug premjerų. Bus gausu populiarių filmų tęsinių, biografinių filmų ir perdirbinių, be kurių šių dienų kinas, regis, nebesugeba apsieiti. Bus ir pernai lauktų filmų, kurie nepasirodė dėl Holivude vykusių streikų. Lietuvių platintojai neskuba skelbti įsigytų filmų sąrašų, kino festivaliai saugo būsimas programas lyg karinę paslaptį, tad šis sąrašas neišsamus, nors jame bus ir filmų, kurių Lietuvoje greičiausiai nepamatysime, – juos turbūt teks žiūrėti pas kaimynus. Tačiau verta tikėtis, kad kino teatruose laukia ne viena repertuaro staigmena.