7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Jonas Ūbis

Kai sunku išsiskirti

Krėsle prie televizoriaus

Be Claude’o Sautet (1924–2000) sunku įsivaizduoti prancūzų kiną, nors, regis, ne vienam kolegai arba kolegei jo vardas jau nieko nesako. Sautet filmai „iškrito“ iš madingų ar privalomų filmų sąrašų, nes, matyt, atrodo pernelyg neefektingi: neatsitiktinai vienas garsiausių režisieriaus filmų vadinasi „Gyvenimo smulkmenos“. Sautet buvo įdėmus kasdienybės dramų stebėtojas, sugebantis taip ekrane atkurti materialiąją veikėjų gyvenimo atmosferą, kad iškart supranti, jog smulkmenų nebūna ir svarbi kiekviena detalė.

„Vensanas, Fransua, Polis... ir kiti“
„Vensanas, Fransua, Polis... ir kiti“
„Teisingumo riteriai“
„Teisingumo riteriai“
„Kaimynai“
„Kaimynai“

Jausmas, lyg filmuotume ant juostos

Pokalbis su operatoriais Eitvydu Doškumi ir Mindaugu Survila

Pirmasis lietuviškas ilgametražis 3D filmas – menininko, režisieriaus Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti siela“ – nukelia į XIX a. pabaigą, kur susijungia dar gyvame pasakų ir užkalbėjimų pasaulyje gyvenanti bendruomenė ir artėjančio technologinio progreso, žadančio šio pasaulio pabaigą, nuotaika. Filmas uždarė Europos šalių kino forumą „Scanorama“ ir jau pasirodė šalies kino ekranuose. Su operatoriumi Eitvydu Doškumi ir stereoskopinės kameros operatoriumi Mindaugu Survila kalbamės apie filmo kūrimo procesą.

Filmuojant „Čiulbančią sielą“. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Filmuojant „Čiulbančią sielą“. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Eitvydas Doškus. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Eitvydas Doškus. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Filmuojant „Čiulbančią sielą“. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Filmuojant „Čiulbančią sielą“. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Mindaugas Survila. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Mindaugas Survila. Vismantės Ruzgaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Paveldėtojai

Apie „Scanoramoje“ rodytus Dainiaus Liškevičiaus ir Deimanto Narkevičiaus filmus

Skulptorių filmai – kaip diversantai kino festivalyje (ir Deimantas Narkevičius, ir Dainius Liškevičius kadaise baigė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje). Juos tikriausiai sunku vertinti iš kino perspektyvos, nes jų ištakos – ankstyvųjų videomeno kūrėjų nuostata kurti „antikiną“, niekinti pasakojimo principus, vengti intrigos, įtraukiančios dramos, intensyvaus ritmo. Prisiminkime Andy Warholo filmą „Miegas“ („Sleep“, 1964), kur penkias valandas ir 21 minutę rodomas miegantis menininko mylimasis Johnas Giorno. Kai po 45 minučių išeinantys žiūrovai pareikalavo grąžinti pinigus, Los Andželo kino teatro vadybininkas Mikeʼas Getzas jiems sakė: „Klausykit, jūs žinojote, kad pamatysite kažką keisto, neįprasto, drąsaus, trunkančio šešias valandas.“

Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Jonas Ūbis

Kas gelbsti juodą valandą

Krėsle prie televizoriaus

Šeštadienį (9 d. 22 val.) nepamirškite įsijungti televizoriaus  – „LRT Plius“ iš Berlyno transliuos Europos kino apdovanojimų ceremoniją. Vienas svarbiausių šiemet skirtas Uljanai Kim už jos ypatingą indėlį į bendros gamybos filmus. Be Kim prodiusuotų filmų būtų sunku įsivaizduoti XXI a. pradžios lietuvių kiną, jo atsiradimą Europos kino žemėlapyje. Regis, bendra gamyba – vienas iš būdų ambicingam lietuvių kinui neišnykti.

„Vieną gražų rytą“
„Vieną gražų rytą“
„Amerikos grožybės“
„Amerikos grožybės“
„Dogvilis“
„Dogvilis“

Meilės krizės viename Vilniaus bute

Tomas Vengris apie naują filmą

JAV gimusio lietuvio Tomo Vengrio vardas šalyje tapo žinomas po pirmo režisieriaus ilgametražio filmo „Gimtinė“ (2019). Po ketverių metų Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Tomas pristatė antrąjį filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“, kuris konkursinėje programoje „Rebels With a Cause“ įvertintas kaip geriausias. Šiame festivalyje 2019 m. jo pirmasis darbas dalyvavo Baltijos šalių konkursinėje programoje ir taip pat buvo pripažintas geriausiu. Naujausiame filme pasakojamos Vilniaus senamiestyje esančiame „Airbnb“ bute susipinančios penkios meilės istorijos, kurios režisieriaus įvardijamos kaip meilės krizės. Dėl skirtingų priežasčių bute apsistoję turistai iš Airijos, Vengrijos, Izraelio ir Lenkijos net nenutuokia, kas jų laukia tarp šių sienų.

Tomas Vengris. V. Juozėno nuotr.
Tomas Vengris. V. Juozėno nuotr.
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. V. Juozėno nuotr.
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. V. Juozėno nuotr.
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. M. Norvaišos nuotr.
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. M. Norvaišos nuotr.
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. V. Juozėno nuotr.
Filmuojant „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. V. Juozėno nuotr.
Elena Jasiūnaitė

Kartu prieš pasaulį

Nauji filmai – „Nukritę lapai“

Po „Kitos vilties pusės“ (2017) dabar jau penktą dešimtmetį kine skaičiuojantis suomių režisierius Aki Kaurismӓki nebežadėjo naujų filmų. Tačiau šiemet lakoniškumo ir melancholijos meistras sugrįžo su „Nukritusiais lapais“ („Kuolleet lehdet“, Suomija, Vokietija, 2023). Sugrįžo, regis, tada, kai pasauliui jo reikėjo labiausiai. Ir vėl padarė tai, ką geriausiai moka, – pasakoti mažas (bet ne mažiau svarbias) mažų žmonių istorijas.

„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
„Nukritę lapai“
Jonas Ūbis

Hitchcockas ir Hičkokas

Krėsle prie televizoriaus

Kino kūrėjai mėgsta realių žmonių istorijas. Tačiau mūsų geografinėse platumose retam iš jų istorija nėra pretekstas pagaminti dar vieną propagandinį filmą. Tokių, kurie bando suprasti į sudėtingas situacijas patekusių žmonių poelgius ir nesistengia iškart nuteisti atsidūrusiųjų blogio pusėje, vis dėlto mažuma.

„Nepalikti žymių“
„Nepalikti žymių“
„Hičkokas“
„Hičkokas“
„Šokėja tamsoje“
„Šokėja tamsoje“
„Trys Kondoro dienos“
„Trys Kondoro dienos“

Ar ji tai aš?

Celine Song apie „Praėjusius gyvenimus“

Lietuvos kino ekranuose pasirodo vienas laukiamiausių šių metų filmų – Celine Song „Praėję gyvenimai“ („Past Lives“, JAV, 2023). Tai pasakojimas, kuriame susilieja meilės trikampio, dvigubos – amerikietiškos ir korėjietiškos – tapatybės, neišnaudotų gyvenimo galimybių motyvai. Režisierė, dramaturgė ir scenaristė Celine Song gimė 1989 m. Pietų Korėjoje, JAV studijavo psichologiją ir dramaturgiją. „Praėję gyvenimai“ – jos kino debiutas. Spausdiname interviu su režisiere fragmentus.

„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
„Praėję gyvenimai“
Živilė Pipinytė

Kelionės į kitą laiką

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Kelionės į Kauną man dažnai sužadina resentimentus. Asmeniškus ir istorinius. Ne tuos, apie kuriuos rašė Friedrichas Nietzsche ar Gilles’is Deleuze’as, bet tuos nuolat grįžtančius prisiminimus apie kadaise patirtas nuoskaudas ar nerimą. Išsirengusi į didžiajame kine debiutuojančios Aistės Stonytės „Mamutų medžioklės“ premjerą Kauno dramos teatre bijojau, kad tai trukdys suprasti filmą. Nieko panašaus: jo herojai tiesiogiai ar netiesiogiai patys kalba apie savo resentimentus, bandydami juos paaiškinti sau ar padėti suprasti kitiems, kas atsitiko.

„Mamutų medžioklė“
„Mamutų medžioklė“
„Mamutų medžioklė“
„Mamutų medžioklė“
„Mamutų medžioklė“
„Mamutų medžioklė“
„Modernus butas“
„Modernus butas“
„Modernus butas“
„Modernus butas“
„Modernus butas“
„Modernus butas“
Jonas Ūbis

Kartu su Frances McDormand

Krėsle prie televizoriaus

Lyg būtų susitarusios, televizijos nusprendė priminti kelis svarbius 10-ojo dešimtmečio filmus, kurie padarė įtaką ne tik kinui, bet ir ne vieno jo žiūrovo gyvenimui. Išgirdus Wayne’o Wango filmo „Dūmai“ (TV1, 25 d. 22.55) pavadinimą, iškart užplūsta prisiminimai. 1995-aisiais tai tikrai buvo kultinis filmas – jį žinojo kiekvienas, laikantis save sinefilu. Kartu „Dūmai“ kalbėjo apie tai, kas skambėjo naujai, ypač sunkios ir skurdžios lietuviškosios transformacijos laikais: apie paprasto gyvenimo prasmę. Wangas rodo kelis personažus, kurie nuolat susitinka Bruklino tabako parduotuvėje.

„Dūmai“
„Dūmai“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Prieš bangas“
„Prieš bangas“
„Klajoklių žemė“
„Klajoklių žemė“
„Vertikalus saulės spindulys“
„Vertikalus saulės spindulys“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas