7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Kora Ročkienė

Kada filmavimo aikštelėje jauku

Režisierius Spike’as Jonze’as apie naują filmą „Ji“

 Šį penktadienį Lietuvoje pradedamas rodyti Spike’o Jonze’o filmas „Ji“ („Her“, JAV, 2013). Filmo veiksmas nukels į netolimą ateitį, kurioje gyvena ką tik išsiskyręs rašytojas Teodoras (Joaquin Phoenix). Jis užsidirba pragyvenimui rašydamas laiškus (atsidarius BeautifulHandwrittenLetters.com skaitytojų laukia staigmena). Teodoras jaučiasi vienišas ir netrukus įsimyli į naujai įsigytą kompiuterių sistemą. Ji pritaikyta konkrečiam asmeniui ir net turi vardą. „Samanta“ yra kompiuteris, bet kalba Scarlett Johansson balsu. Būtent ši kompiuterinė mergina Teodorui atrodo tobula, nors jų santykiai nuolat keičiasi. Tačiau Jonze’o filmas – ne tik apie naujas technologijas. Režisieriui jos tik pretekstas prabilti apie meilę, intymumą, žmones, kurie būdami šiame pasaulyje ir konkrečioje erdvėje iš tikro gyvena kitur, tad filme „Ji“ tarsi iš naujo formuluojamas klausimas, kas yra realybė ir žmonių santykiai.

„Ji“
„Ji“
Spike Jonze
Spike Jonze
Živilė Pipinytė

Kartu su Ulisu

Nauji filmai – „Groja Liuvinas Deivisas“

Broliai Ethanas ir Joelis Coenai dažnai kuria filmus apie nevykėlius, žmones, kurie gyvenime nieko nepasieks, nors turi iliuzijų, ambicijų ar net talentą, trumpai tariant, griauna amerikietiškų žanrų ir svajonių schemas. Galima sakyti, kad tiems personažams tiesiog nepasisekė arba kad patys kalti. Filme „Groja Liuvinas Deivisas“ („Inside Llewyn Davis“, JAV, 2013) Coenai siūlo pažvelgti vieno tokio personažo vidun. Matyt, neatsitiktinai tai dar bus ir filmas apie neviltį, skausmą, nes juk herojus yra menininkas. Tačiau šįkart Coenai nekūrė tegu ir postmodernistiškai keičiančio prasmes pasakojimo apie menininko kelią į šlovę. Filmas ne apie tai.

„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
„Groja Liuvinas Deivisas“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Paramount Pictures“ rudenį išleis į ekranus animacinę 3D formatu sukurtą Antoine’o de Saint-Exupéry knygos „Mažasis princas“ ekranizaciją. Jos režisierius Markas Osborne’as. Filmą įgarsino Jamesas Franco, Marion Cotillard, Rachel McAdams ir Jeffas Bridgesas. Prancūzijoje filmo premjera numatyta spalio 7-ąją.

Robin Wright
Robin Wright
Josh Brolin
Josh Brolin
Isabelle Huppert
Isabelle Huppert
Tarptautinis Odesos kino festivalis
Tarptautinis Odesos kino festivalis
Živilė Pipinytė

Laiko meditacijos

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

„Kino pavasaryje“ yra keli festivaliai. Vienas orientuojasi į tarptautinius standartus, kruopščiai renka debiutinius ir antruosius Vidurio ir Rytų Europos režisierių filmus, pristato rimtus autorius, tyrinėjančius naujus kino kelius. Kitas skirtas „žmonėms“, kurie mielai renka populiariausius abiejų lyčių lietuvių aktorius, net jei šie ir nesukūrė jokių rimtų vaidmenų. Didžiulis chaosas jau tradiciškai siejasi su lietuviškais, ypač trumpametražiais, filmais. Jie išmėtyti po daugybę programų, vieni jau rodyti „Scanoramos“ konkurse, kiti – apskritai neaišku, iš kur ir kaip pateko į festivalį. Jei atrankos kriterijus – tik lietuviška pavardė titruose, o ne filmo kokybė, žiūrėti tikrai neverta.

„Benamiai šunys“
„Benamiai šunys“
Jonas Ūbis

Saldainių dėžutės iš politikų rankų

Krėsle prie televizoriaus

Naujausia šio pavasario lietuvių politikų, politologų ir medijų specialistų mada – susirūpinimas Rusijos televizijų propagandinėmis laidomis. Kai kurie iš jų nusiteikę itin „patriotiškai“ ir siūlo drausti visus rusiškus kanalus. Šių žmonių pasipiktinimas rusų kanalų įtaka kartais net skamba komiškai. Štai studijoje pas Edmundą Jakilaitį šio pirmadienio vakarą apsilankę veikėjai nedviprasmiškai pareiškė, esą lietuviai nesupranta, kad rusų televizijos jais manipuliuoja, rodo melą ir kariauja prieš juos. Esą laidos tokios emociškai paveikios, tad galima patikėti kiekvienu iš televizoriaus ekrano sklindančiu vaizdu ir žodžiu.

„Forestas Gampas“
„Forestas Gampas“
„Numylėtinis“
„Numylėtinis“
„Aurora“
„Aurora“
Kora Ročkienė

Kaip išsaugoti save

Pokalbis su filmo „Geografas gaublį pragėrė“ režisieriumi Aleksandru Veledinskiu

Naujojoje konkursinėje „Kino pavasario“ programoje „Baltijos žvilgsnis“ parodytas Aleksandro Veledinskio filmas „Geografas gaublį pragėrė“ sukurtas pagal ir lietuviškai išleistą Aleksejaus Ivanovo romaną. Filmas sugrąžino į ekraną rusų kinui gerai žinomą, bet paskutiniais metais lyg ir pamirštą personažą inteligentą. Nors ir ne be trūkumų, filmas jau spėjo sulaukti ne vieno ir tarptautinio, ir Rusijos apdovanojimo. Matyt, jis žavi tuo, kas vis rečiau matoma šių dienų kine – žmogiškoji drama čia neatsiejama nuo ironijos, o tradiciniai rusų klausimai („Kas kaltas?“, „Ką daryti?“) filme kyla jau naujųjų laikų didvyriams. Pateikiame pokalbio su režisieriumi, išspausdinto dienraštyje „Novaja gazeta“ fragmentus. Su Veledinskiu kalbėjosi Larisa Maliukova.

„Geografas gaublį pragėrė“
„Geografas gaublį pragėrė“
„Geografas gaublį pragėrė“
„Geografas gaublį pragėrė“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Warner Bros“ studijos vadovas Kevinas Tsujira interviu dienraščiui „New York Times“ pranešė, kad bus kuriami dar trys filmai, kurių pagrindas – J.K. Rowling knyga „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“. Šioje knygoje Rowling aprašė visus romanų apie Harį Poterį ciklo magiškus gyvūnus. Rašytoja sutiko bendradarbiauti su studija ir parengė pirmojo scenarijaus apmatus. Pagrindinis būsimų filmų herojus bus magizoologas Niutas Skamnderis – fikcinis knygos apie fantastinius gyvūnus autorius. Iš šios knygos mokėsi ir Haris Poteris. Pirmosios filmo dalies veiksmas nukels į Niujorką – 70 metų prieš įvykius, aprašytus pirmoje knygoje apie Harį Poterį.

Haris Poteris
Haris Poteris
Sergejus Loznica
Sergejus Loznica
Kevin Spacey
Kevin Spacey
Jonas Ūbis

Kur veda baimės

Krėsle prie televizoriaus

...Šiaurės Islandija, 9-ojo dešimtmečio vidurys. Du vyrai – Finas ir Albertas – Islandijos kelių administracijos darbuotojai – leidžia vasarą braižydami baltas kelių linijas. Keliai atrodo begaliniai, jais beveik niekas nevažinėja, tik suklypęs sunkvežimis, kurio vairuotojas retkarčiais pavaišina kelininkus naminuke. Aplink laukinė gamta, kurios Hafsteinno Gunnaro Sigurdssono filmo „Bet kuriuo keliu“ (LRT kultūra, balandžio 2 d. 21 val.) personažai iki tam tikros akimirkos, regis, ir nepastebi. Vyresnysis Finas nori sąžiningai vykdyti šeimos jam pavestą misiją – įdiegti vėjavaikiui Albertui supratimą apie vyriškas ir kitokias vertybes. Tai nebus lengva, nes sunku būtų rasti du skirtingesnius žmones. Tačiau neįmantrūs jų pokalbiai ir tokie pat neįmantrūs konfliktai atskleidžia vis daugiau aplinkybių, viso to, nuo ko abu vyrai nori pabėgti, jei net patys to nesupranta.

„Neleisk man išeiti“
„Neleisk man išeiti“
„Optimisto istorija“
„Optimisto istorija“
Kora Ročkienė

Jei galva išlaikys

Pokalbis su lenkų aktoriumi Dawidu Ogrodniku

 Šiemet „Kino pavasaris“ rodo vieną sėkmingiausių pastarųjų metų lenkų filmų – Maciejaus Pieprzycos dramą „Noras gyventi“. Jis rodomas naujoje festivalio konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“. „Noras gyventi“ jau spėjo apkeliauti ne vieną svarbų festivalį ir pelnyti daug prizų. Dalį jų skyrė sužavėti festivalių žiūrovai. Pagrindinį neįgalaus filmo personažo vaidmenį sukūręs Dawidas Ogrodnikas neseniai pelnė du itin prestižinius Lenkijos apdovanojimus – žurnalo „Polityka“ skiriamą „Paszport Polityki“ ir Lenkų kino akademijos „Auksinį erelį“ už geriausią vyro vaidmenį. Pateikiame žurnale „Polityka“ išspausdinto pokalbio su aktoriumi fragmentus. Beje, Ogrodniką galima pamatyti ir kitame konkursiniame lenkų filme – Paweło Pawlikowskio dramoje „Ida“.

„Noras gyventi“
„Noras gyventi“
Dawid Ogrodnik
Dawid Ogrodnik
Živilė Pipinytė

Nuosprendis pasauliui

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

 Aleksejaus Germano „Sunku būti dievu“ – iš tų filmų, kuriuos privalu žiūrėti, nes režisierius priverčia persvarstyti požiūrį į kiną. Suprantama, kad privalu ne kiekvienam, bet tiems, kuriems kinas vis dar yra menas. Jei ne, galima ramiai pažiūrėti kokį nors „Dalaso klubą“ (rež. Jean-Marc Vallé) ir pasitenkinti gerai papasakota bei suvaidinta, aiškiai humanistinę ištarmę formuluojančia istorija. Man regis, net nereikia priminti, kad „Dalaso klubas“ visada turės daug daugiau gerbėjų. Ne todėl, kad jis suprantamas ir aiškus visiems, bet pirmiausia todėl, kad filmo kūrėjų požiūris ne tik į kiną, bet ir į žmogų ar pasaulį taip pat bus priimtinas daugumai. Nes jie – gėrio, tikėjimo žmogumi pusėje. Sakysite, banalu ir per daug patoso, bet juk tai ir yra visų panašių filmų varomoji jėga.

„Sunku būti dievu“
„Sunku būti dievu“
„Dalaso klubas“
„Dalaso klubas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas