7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Agnė Mackevičiūtė

Gyvenimo praktika

Nauji filmai – „Visko teorija“

2012 m. Londone vykusias parolimpinės žaidynes pradėjo triukšmingas šou. Įsimintiniausios šio atidarymo akimirkos – paralyžiuoto mokslininko kosmologo Stepheno Hawkingo pasirodymas ir kompiuteriniu balsu per jam specialiai sukurtą įrangą nuskambėjusi kalba, kurioje jis priminė savo teorijas apie ribų neturinčią visatą ir teigė, kad ribų nereikėtų ir žmonių siekiams.
 
Dabar jau septyniasdešimt trejų metų britas nuo dvidešimt vienų serga amiotropine lateraline skleroze. Ši liga sunaikino kadaise energingo, nenustygstančio jaunuolio raumenis ir prikaustė prie invalido vežimėlio. Rodos, šis faktas ir vaizdas tokie nepakeliamai trikdantys, kad net du filmai priešinasi šiai aplinkybei ir rekonstruoja mokslininko jaunystę, kai jis dar buvo sveikas. Filmai pabrėžia pirmųjų akistatų su liga akimirkas, kai Hawkingas sužino diagnozę, puola į neviltį, tačiau palaikomas mylimos merginos sugeba atsitiesti, gyventi ir dirbti toliau. 2004 m. televiziniame Philipo Martino „Hokinge“ jį suvaidino Benedictas Cumberbatchas. Pernykščiame Jameso Marsho filme „Visko teorija“ („Theory of Everything“, D. Britanija, 2014) šiltą ir žavų, jau „Auksinį gaublį“ laimėjusį ir „Oskarui“ nominuotą vaidmenį sukūrė Eddie Redmayne’as.

„Visko teorija“
„Visko teorija“
Kora Ročkienė

Pagrindinis vaidmuo menui

Pokalbis su filmo „Didelės akys“ scenaristais

Timas Burtonas – vienas originaliausių šių dienų režisierių. Jo filmuose dažnai susilieja pasaka, siaubas, animacija. Ypatingas Burtono vizualumo pojūtis prikėlė naujam kino gyvenimui komiksų didvyrį Betmeną ir daugybę kitų masinės kultūros ir vaizduotės personažų. Šią savaitę ekranuose pasirodo naujausias režisieriaus filmas „Didelės akys“ („Big Eyes“, JAV, 2014), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Amy Adams ir Christophas Waltzas. Pateikiame pokalbį su filmo scenarijaus autoriais Larry Karaszewskiu ir Scottu Alexanderu, kurie bendradarbiavo su Burtonu ir kuriant filmą „Edas Woodas“. Pokalbį, kuris buvo išspausdintas žurnale „Kino“ (2015, Nr. 1), pateikiame sutrumpintą.

„Didelės akys“
„Didelės akys“
„Didelės akys“
„Didelės akys“
Jonas Ūbis

Pagonių aukos

Krėsle prie televizoriaus

Stengiuosi vengti lietuvių žiniasklaidos isterijos, bet kartais nuo jos neįmanoma pabėgti. Taip atsitiko ir su berniuku iš Norvegijos, kurio istoriją jau kelios dienos pučia visi žiniasklaidos kanalai. Manau, kad tiesos, kas iš tikrųjų įvyko, niekam nereikia, ypač tautos sąžinę vaidinančioms žurnalistėms, nes tada gal tektų pripažinti, kad lietuvės motinos nėra tokios idealios, kaip apie save kalba. Per LRT „Panoramą“ pamačiusi prie Norvegijos ambasados piketuojančius tautiečius, supratau, kad ten susirinko tie patys, kurie dar visai neseniai „gynė“ mergaitę iš Pakaunės. Tik dabar gal tarp jų buvo daugiau tautiškų žalių žmogeliukų – vaikų gynėjai lietuviai taip pat mėgsta karines uniformas. Kita vertus, ar gali būti geresnė auka ant patriotizmo aukuro už vaiką? Žiūrėk, dar ir partiją įsteigs, juk rinkimai ne taip ir toli.
 
Manau, kad tuos gynėjus įkvėps ir Pascalio Laugier filmas „Aukštas žmogus“ (TV3, šįvakar, vasario 6 d. 23.35). Filmo herojė Džulija (Jessica Biel) gyvena miestelyje, kur nuolat dingsta vaikai. Iš pradžių ji netiki legendomis apie tai, kad juos išsiveda „aukštas vyras“, bet kai dingsta Džulijos sūnus, moteriai lieka tik išsiaiškinti, kas tas vyras ir kur dingę vaikai.

„Dangus aukštai“
„Dangus aukštai“
„Metro Manila“
„Metro Manila“
„Kartą laukiniuose Vakaruose“
„Kartą laukiniuose Vakaruose“
Živilė Pipinytė

Istorijos veidrodžiai

Prasidėjo 65-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis

Ketvirtadienio vakare Berlyne ispanų režisierės Isabel Coixet filmu „Niekas nemėgsta nakties“ („Nobody Wants the Night“) iškilmingai atidarytas 65-asis tarptautinis kino festivalis. Filmo veiksmas nukelia į 1908-ųjų Grenlandiją ir pasakoja apie Arkties tyrinėtojo žmoną, norinčią padėti vyrui ir įkurti stovyklavietę. Tačiau Juliette Binoche herojė nelabai įsivaizduoja, ką reiškia arktinis šaltis ir kaip jį išgyventi. Jai padės jauna inuitė, gyvenanti ledo name. Dviejų skirtingų civilizacijų, bet stiprių moterų suartėjimo istorija spalvingame istoriniame fone, matyt, neatsitiktinai pasirinkta festivalio atidarymui. Juk pernykštis atidarymo filmas – istorinė Weso Andersono stilizacija „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ – vis dar pelno apdovanojimus. Regis, ir šiemet istorija bus ne vieno Berlinalės filmo tema ar fonas. Dar sunku pasakyti, kas paliks didžiausią įspūdį, bet milžiniškoje festivalio programoje jau spėjau pasižymėti kelis filmus, kurių aprašymai žadina viltis.

„Niekas nemėgsta nakties“
„Niekas nemėgsta nakties“
„Dykumos karalienė“
„Dykumos karalienė“
„Eizenšteinas Guanachuate“
„Eizenšteinas Guanachuate“
„Sangailė“
„Sangailė“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Prancūzų kino akademija paskelbė savo apdovanojimų „Cezarių“ nominantus. Į geriausio filmo apdovanojimą pretenduoja 7 filmai: „Zils Marijos debesys“, „Vaikinai iš Rytų“, „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, „Kovotojai“ („Les Combattants“), „Beljė šeima“ („La Famille Bélier“, rež. Eric Lartigau), „Hipokratas“ („Hippocrate“) ir „Timbuktu“.
 
Geriausio režisieriaus „Cezariui“ nominuoti: Céline Sciamma už filmą „Mergos“, Thomas Cailley už „Kovotojus“, Thomas Lilti už „Hipokratą“, Bertrand’as Bonello už „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, Olivier Assaysas už „Zils Marijos debesis“, Abderrahmane’as Sissako už „Timbuktu“ ir Robinas Campillo už „Vaikinus iš Rytų“.
 

Į geriausio aktoriaus „Cezarį“ pretenduoja: Guillaume’as Canet už vaidmenį filme „Kitą kartą, kai pamatysiu širdį“ („La prochaine fois je viserai le coeur“), Nielsas Arestrupas už „Diplomatiją“ („Diplomatie“), Pierre’as Niney už „Yves Saint Laurent“, Gasparas Ullielis už „Sen Loranas. Stilius – tai aš“, François Damiens’as už „Beljė šeimą“ ir Romainas Duris už „Naują draugę“.

Kadras iš filmo „Zils Marijos debesys“
Kadras iš filmo „Zils Marijos debesys“
Kadras iš filmo „Hipokratas“
Kadras iš filmo „Hipokratas“
Kadras iš filmo „Timbuktu“
Kadras iš filmo „Timbuktu“
Kadras iš filmo „Mamytė“
Kadras iš filmo „Mamytė“
Stacy Martin Larso von Triero filme „Nimfomanė“
Stacy Martin Larso von Triero filme „Nimfomanė“
Andrzejus Chyra ir Dawidas Ogrodnikas filme „11 minučių“
Andrzejus Chyra ir Dawidas Ogrodnikas filme „11 minučių“
Ilona Jurkonytė

Kine ieškau iššūkio

Pokalbis su Berlinalės Jaunojo kino forumo programos vadovu Christophu Terhechte

Vasario 5 d. Berlyne prasidės 65-asis tarptautinis kino festivalis. Festivalio senbuviai žino, kad daug originalių filmų ir naujų autorių visada pateikia Jaunojo kino forumo programa. Su jos vadovu Christophu Terhechte Berlyne kalbėjosi Kauno kino festivalio vadovė Ilona Jurkonytė. Pokalbis įvyko gavus „Nipkow Programm“ stipendiją.
 

Christoph Terhechte
Christoph Terhechte
Kora Ročkienė

Kaip mažuma tampa minia

Pokalbis su vengrų režisieriumi Kornéliu Mundruczó

Penktadienį Lietuvoje pradedamas rodyti naujausias žymaus vengrų kino ir teatro režisieriaus Kornélio Mundruczó („Delta“) filmas „Baltas Dievas“ („Fehér Isten“, Vengrija, Vokietija, Švedija, 2014 ). Jo premjera įvyko pernai, Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. „Baltas Dievas“ – tai kolektyvinio abejingumo istorija, papasakota mažos mergaitės, kuri išdavė mylimą šunį, lūpomis, ir kartu benamio šuns pasakojimas. Tai ir pasakojimas apie meną, kuris sutaiko visus. Režisierius filmą skyrė pernai mirusiam vengrų kino klasikui Miklósui Jancsó. Pateikiame Kanuose vykusio Inos Denisovos pokalbio su režisieriumi fragmentus. Pokalbis buvo išspausdintas tinklalapyje colta.ru.

„Baltas Dievas“
„Baltas Dievas“
Gediminas Kukta

Surišti drugeliai

Nauji filmai – „Trečias žmogus“

Prieš kelerius metus madingais tapo filmai, kuriuose persipina vienas kito nepažįstančių žmonių likimai. Nors personažus gali skirti geografinė erdvė (kartais – keli amžiai), vieno iš jų neatsargus poelgis ar ištartas žodis – paprasčiausias atsitiktinumas – gali sugriauti kitame planetos kampelyje esančio gyvenimą. Lokaliai globalias istorijas savo „mirties trilogija“ išpopuliarino meksikietis Alejandro González Iñárritu. Daliai žiūrovų toks pasakojimo būdas atrodė naujas ir originalus, tačiau tiesa ta, kad jis senas kaip pats kinas: pakanka prisiminti D. W. Griffitho „Nepakantumą“.
 
Tačiau būtent po Iñárritu opusų sekė epigonų eilė (turime ir lietuviškų pavyzdžių), kurie, deja, nykiai iliustravo tik naratyvo principą. Taip pat mintį, kad drugelio sparnų plastelėjimas gali sukelti cunamį kitoje Žemės pusėje, o kiekvieną iš mūsų nuo kito žmogaus teskiria šeši kiti žmonės. Kitaip tariant, visi esame susiję nematomais saitais, o mūsų veiksmai, nors ir patys mažiausi, visada turi pasekmių. Naujausias kanadiečio Paulo Haggiso „Trečias žmogus“ („Third Person“, Didžioji Britanija, JAV, Vokietija, Belgija, Prancūzija) – puikus tokio kino pavyzdys. Tik vietoj „šešių žmonių“ tarp trijų veikėjų porų visuomet yra trečias asmuo. Jis arba jungia, arba skiria tuos žmones.

„Trečias žmogus“
„Trečias žmogus“
Jonas Ūbis

Akims ir širdžiai

Krėsle prie televizoriaus

Agnieszkos Holland trijų dalių serialas „Degantis krūmas“ (LRT, vasario 5 d. 21.30) prasideda filosofijos studento Jano Palacho susideginimu Prahos Vaclavo aikštėje 1969-ųjų sausio 16 d. Palachas protestavo prieš Čekoslovakijos okupaciją, kurią prieš pusmetį buvo įvykdžiusios Varšuvos sutarties kariuomenės. Holland rodo, kas buvo po susideginimo: kaip Palacho poelgis paveikė jo artimųjų – motinos ir brolio gyvenimą; kaip funkcionuoja čekoslovakų saugumas, kuris visais būdais stengiasi sukompromituoti ir Palachą, ir jo artimuosius; kaip reaguoja jo draugai studentai ir visai nepažįstami žmonės; kaip teisininkai imasi ginti gerą Palacho šeimos vardą. Seriale daug personažų, siužeto linijų, bet Holland iš jų meistriškai kuria sukrečiančią visumą.
 

„Degantis krūmas“
„Degantis krūmas“
„Zoro“
„Zoro“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sausio 23 d. kino koncerno „Mosfilm“ paviljone vyko 13-oji Rusijos nacionalinės kino menų ir mokslų akademijos premijų „Auksinis erelis“ („Zolotoj oriol“) teikimas.
Už geriausią antro plano moters vaidmenį apdovanojimą pelnė lietuvių aktorė Severija Janušauskaitė, suvaidinusi Anos Melikian filme „Žvaigždė“ („Zvezda“). Vasarą šis filmas atnešė aktorei kitą – Atviros Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ apdovanojimą.
 

„Auksinių erelių“ lyderiais tapo du filmai, tarp kurių ir vyko pagrindinė kova, – Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ ir Nikitos Michalkovo „Saulės smūgis“ („Solnečnyj udar“). Geriausiu filmu pripažintas „Saulės smūgis“. Už geriausią režisūrą apdovanotas A. Zviagincevas. Geriausio dokumentinio filmo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Arkadijaus Kogano „Jankovskis“ – pasakojimas apie rusų aktorių Olegą Jankovskį. Geriausiu animaciniu filmu tapo Vladimiro Toropčino „Ivanas caraitis ir Pilkasis vilkas2“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Aleksandras Zbrujevas („Kinas apie Aleksejevą“, rež. M. Sagalas), „Auksinis erelis“ už geriausią moters vaidmenį atiteko Jelenai Liadovai už vaidmenį „Leviatane“. Už geriausią antro plano vyro vaidmenį apdovanotas taip pat „Leviatane“ suvaidinęs Romanas Madianovas. „Auksinis erelis“ už geriausią scenarijų paskirtas Andrejui Končialovskiui ir Jelenai Kiseliovai („Baltosios laiškanešio Andrejaus Triapicyno naktys“, rež. A. Končialovskis). Geriausiu operatoriumi tapo Vladislavas Opeljancas („Saulės smūgis“). Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu pripažintas Weso Andersono „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.

Severija Janušauskaitė filme „Žvaigždė“
Severija Janušauskaitė filme „Žvaigždė“
Kadras iš filmo „Ida“
Kadras iš filmo „Ida“
Broliai Joelis ir Ethanas Coenai filmuojant „Groja Liuvinas Deivisas“
Broliai Joelis ir Ethanas Coenai filmuojant „Groja Liuvinas Deivisas“
Vienas garsiausių Kinijos režisierių Zhang Yimou dešimt metų praleido kaime, kur buvo ištremtas „persiauklėti“
Vienas garsiausių Kinijos režisierių Zhang Yimou dešimt metų praleido kaime, kur buvo ištremtas „persiauklėti“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas