Daugiau temų

In memoriam Pranas Gailius (1928–2015)

Gruodžio 12 d. Paryžiuje mirė tapytojas ir grafikas Pranas Gailius. Gimęs netoli Mažeikių, baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukęs į Vokietiją, paskui Strasbūre studijavęs Prancūzų kultūros institute (Institut de la civilisation francaise), o Paryžiuje – Fernand’o Léger dailės studijoje, jis kūrė ekspresyvius tapybos ciklus ir dailininko knygas pagal Kazio Bradūno, Oskaro Milašiaus poeziją ir Witoldo Gombrowicziaus neparašytą pjesę. Lietuvių liaudies vizualinės kultūros prisiminimus Pranas Gailius jungė su modernia dailės kalba, kurioje galima atsekti gesto tapybos, tašizmo, Rytų meno įkvėptos kaligrafijos pėdsakų. Prisimindami menininką pateikiame fragmentus iš jo pokalbio su Simona Makseliene.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienio vakarą Berlyne įvyko Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Per 3 tūkstančius Akademijos narių išrinko geriausius šių metų filmus bei kūrėjus. Europos kino apdovanojimai (EFA) buvo teikiami 28 kartą. Europos kino akademija įkurta Berlyne 1988 metais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kai tik įsijungiu lietuvišką televiziją, iškart išgirstu karo trimitus. Karas pas mus nevyksta, bet kasdien televizoriaus ekrane galima pamatyti lietuvių savanorius, karinius žaidimus žaidžiančias pramogų verslo įžymybes ir politikus, leidimo laikyti ginklus namuose reikalaujančius šaulius, karinius lėktuvus Šiauliuose, manevrus ir epą apie begalinius Krašto apsaugos ministerijos poreikius. Atvirai sakant, ši propaganda gerokai nusibodo. Nors mus agituoja pamilti ginklus, tankus ir uniformas, vis dėlto tai iškrypimas. Todėl siūlau pasižiūrėti filmus, kuriuose kalbama apie vyrų ir moterų santykius. Meilės ir gyvenime, ir televizijoje niekad nebūna per daug. Ji visais laikais buvo svarbesnė už karus ir prezidentus, kad ir kokias aistras žadintų pastarieji.

Tai supranta net snobai, todėl TV1 (šįvakar, 11 d. 22.55) siūlo pasižiūrėti Jameso Ponsoldto filmą „Kablys“ (2012). Filmo veikėjai – jauna šeima. Keit (Mary Elizabeth Winstead ) ir Čarlis (Aaron Paul) mėgsta muziką, linksmybes ir alkoholį. Kai Keit pasiekia ribą ir iškyla grėsmė prarasti darbą, ji kreipiasi į anoniminių alkoholikų grupę. Naujas gyvenimas nėra toks lengvas, nes moteriai teks pagaliau atsakyti į klausimą, ar jos santuoka tikrai pagrįsta meile. Filmas pelnė pagyrimų ne viename nekomercinio kino festivalyje, įtariu, kad visiems patiko jo antialkoholinė ištarmė.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Ateinančių metų vasario 11 dieną 66-ąjį tarptautinį Berlyno kino festivalį atidarys naujas brolių Ethano ir Joelio Coenų filmas „Hail, Caesar!“ Filmas nukels į vėlyvuosius Holivudo „aukso amžiaus“ laikus – 6-ąjį dešimtmetį ir rodys vieną didelės kino studijos, sprendžiančios galybę įvairiausių problemų, dieną. Vaidmenis filme sukūrė Joshas Brolinas, George’as Clooney, Aldenas Ehrenreichas, Ralphas Fiennesas, Jonah Hillas, Scarlett Johansson, Frances McDormand, Tilda Swinton ir Channingas Tatumas.

1998 m. Berlyno konkurse buvo parodyta Coenų komedija „Didysis Lebovskis“, 2010-aisiais festivalį atidarė jų vesternas „Tikras išbandymas“.

„Puiku, kad Joelis ir Ethanas Coenai dar kartą atidarys Berlinalę. Jų humoras, unikalūs veikėjai ir fantastiškas sugebėjimas pasakoti istorijas tikrai padarys įspūdį žiūrovams. „Hail, Caesar!“– geriausia 2016-ųjų Berlinalės pradžia“, – sako festivalio direktorius Dieteris Kosslickas.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Praėjusį penktadienį oficialiai pranešta, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. mirė Setsuko Hara – japonų aktorė, vaidinusi ne viename Yasuhiro Ozu ir Akiros Kurrosawos filme. Jai buvo 95-eri. Filmuotis ji pradėjo būdama penkiolikos metų, iš kino pasitraukė 1963-iaisiais.

Setsuko Hara buvo viena mylimiausių japonų aktorių. Ji laikoma japonų kino aukso amžiaus simboliu ir įkūnijo idealią moterį. Aktorė išgarsėjo subtiliais moterų, kurios turi rinktis iš pareigos šeimai ir noro eiti savo keliu, portretais. Tokias herojes ji kūrė ir garsiausiuose Ozu filmuose „Tokijo istorija“ bei „Vėlyvas pavasaris“.

Pirmą didelį vaidmenį aktorė suvaidino 1937 m. bendrame japonų ir vokiečių gamybos filme „Samurajaus duktė“ („Atarashiki tsuchi“, rež. Armold Fanc, Mansaku Itami). Pasirodžiusi ne viename karo propagandos filme, ji nusifilmavo pirmajame pokariniame Akiros Kurosawos filme „Negaila mūsų jaunystės“ („Waga seishun ni kuinashi“, 1946), nukeliančiame į 4-ojo dešimtmečio Japoniją. Filmo pagrindas buvo japono, kuris bendradarbiavo su rusų šnipu Richardu Sorge, istorija. Aktorė suvaidino idealistę profesoriaus dukterį. Su Kurosawa ji vėl susitiko 1951-aisiais filmuojant „Idiotą“ (pagal F. Dostojevskį).

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

66-ojo tarptautinio Berlyno kino festivalio, kuris prasidės ateinančių metų vasario 11 dieną, retrospektyva „Germany 1966 – Redefining Cinema“ bus skirta vokiečių kino lūžiui, kuris įvyko 1966-aisiais. Pasak festivalio direktoriaus Dieterio Kosslicko, tais metais ir Vakarų, ir Rytų Vokietijose buvo sukurti ypatingi filmai, padėję pagrindus naujam kinui. Retrospektyvoje bus parodyta apie 20 pilnametražių vaidybinių, dokumentinių ir televizijos bei apie 30 trumpo metražo filmų.1966 m., praėjus ketveriems metams po garsiojo Oberhauzeno kino festivalio manifesto, kuriame buvo pasakyta: „Senasis kinas mirė. Mes tikime naujuoju“, Naujosios vokiečių kino bangos kūrėjai Peteris Schamonis, Volkeris Schlöndorffas, Alexandras Kluge pirmąkart sulaukė tarptautinės kritikos dėmesio bei svarbių kino festivalių apdovanojimų. Rytų Vokietijoje tada buvo uždrausti du čia sukurti filmai, kuriuose buvo abejojama vadinamuoju realiuoju socializmu. Hermanno Zschoche’s „Karla“ („Carla“, 1965–1990) ir Jürgeno Böttcherio „Gimę 1945-aisiais“ ( „Jahrgang 45“, 1966–1990) taip pat bus parodyti retrospektyvos programoje.

Tradiciškai rengiamas išsamus retrospektyvos katalogas, kuriame bus išspausdinti ne tik pripažintų autorių tekstai, bet ir istoriniai dokumentai bei nuotraukos. Pirmąkart kino muziejuje bus surengta speciali retrospektyvai skirta ekspozicija, čia taip pat bus rodomos 1966 m. sukurtos televizijos laidos, vyks daug susitikimų. 2016 m. balandį retrospektyva bus pakartota Niujorko modernaus meno muziejuje (MOMA), kuris yra Berlinalės retrospektyvų partneris nuo 2011 metų.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jaunas rusų žurnalistas Ilja Klišinas parašė straipsnį „Kodėl internetas veda mus į naujuosius viduramžius?“ Kad Apšvietos amžius baigėsi, autorius, matyt, neabejoja. Aš taip pat – tai akivaizdu vos įsijungus televizorių. Iš televizijų studijų ir internetinių tinklalapių, regis, nebeišlenda įvairios būrėjos, astrologės ir kitos panašių paslaugų teikėjos, o jų įdėmiai klausosi bent jau vidurines mokyklas baigę XXI a. pradžios Lietuvos piliečiai ir net Seimo nariai. Beje, ar pastebėjote, kad panašiose laidose pastarieji jaučiasi daug geriau nei savo darbo vietoje? Atsidūrę joje, jie dažnai taip pat jaučiasi lyg šou. Jei netikite, įsijunkite Seimo televiziją. Ji nepakartojama. Už darnią lietuvišką šeimą kovojantis Gražulis – tikrai ne pats groteskiškiausias šio viešojo absurdo teatro personažas.

Šeštadienį nusipirkęs vieną dienraštį kaskart pagalvoju, kad lietuviai tapo idiotų, kuriems pataikauja visos medijos, tauta, antraip laikraščio tiražas būtų kitoks. Vienas internetinis tinklalapis kasdien pateikia daug informacijos apie seksualinį lietuviškų žvaigždžių gyvenimą. Iš visko sprendžiant, kitokio jos ir neturi. Neskiriu Bunkės nuo Zvonkės ir naujųjų pupyčių nuo senųjų, bet apie jas sužinojau ne iš panašių tinklalapių ar kičinių koncertų, o iš kriminalinių naujienų, kurios, beje, taip pat tapo svarbia naujojo lietuviško šou dalimi. Toks lietuviškas Holivudas: seksas, gangsteriai ir pinigai.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Richardas Linklateris, kurio filmas „Vaikystė“ pernai sulaukė daug dėmesio visame pasaulyje, rengiasi ekranizuoti Marios Semple romaną „Kur dingai, Bernadete?“ („Where’d you go, Bernadette?“), išverstą į daugelį pasaulio kalbų. Romano forma gana neįprasta: jame nėra tiesioginio pasakojimo, tik romano herojės ir jos dukters laiškai, susirašinėjimas su psichoanalitiku, FTB dokumentai. Bernadetė – ekscentriška moteris. Per kelias dienas ji spėja susipykti su mokyklos tėvų komitetu, partrenkti automobiliu bjaurią kaimynę, pavesti darbus Indijoje esančiai padėjėjai. Jos vyras labai užimtas ir retai būna namuose, bet priprato prie žmonos netikėtumų. Tačiau kai likus dienai iki šeimos kelionės į Antarktidą Bernardetė dingsta, vyras kartu su dukterimi Bi pradeda jos paieškas. Pamažu duktė ima suprasti, kad jos mama kadaise buvo daug vilčių teikianti architektė, bet staiga dingo iš profesijos.

Linklateris susidomėjo šiuo projektu dar vasarį, bet netrukus jo atsisakė, nes norėjo kurti filmą „Projektas „Rouzi“ su Jennifer Lawrence. Tačiau kai aktorė atsisakė filmuotis, jis taip pat paliko filmą ir grįžo prie „Bernadetės...“, kurios vaidmuo siūlomas Cate Blanchett. Dabar aktorė baigia filmuotis naujame Terrence’o Malicko filme, kuris dar neturi pavadinimo, ir australų režisieriaus Juliano Rosefeldto filme „Manifesto“, kur jai teko 12 vaidmenų.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Spike’o Jonze’o „Ji“ (TV3, 13 d., šiąnakt, 00.20) perkels į netolimą ateitį, kai visas žmonių užgaidas vykdys kompiuteriai. Koks nors pesimistas režisieriaus vietoje sukurtų drastišką filmą, bet Jonze’as vis dar tiki šviesia žmogaus ateitimi. Todėl ir filmo herojus – melancholiškasis Teodoras (Joquin Phoenix) – dirba laiškų rašytoju. Jis rašo laiškus pagal užsakymą. Jie literatūriški, sentimentalūs, suteikiantys adresatui viltį ir paguodą. „Jos“ ateitis neišsižada jausmų. O čia ir slypi konfliktas: žmonės nori mylėti, jausti vienas kito palaikymą, bet yra vieniši, nemoka užmegzti ryšių, pernelyg priklauso nuo kompiuterių. Kas jiems trukdo atsisakyti pastarųjų, Jonze’as nesvarsto. Gal jis ir pats neįsivaizduoja, kaip tai reikėtų padaryti.

Neseniai išsiskyręs Teodoras ilgisi artumo, todėl suprantama, kodėl jis prisiriš prie moters balsu kalbančio, Samanta pasivadinusio kompiuterio. Užteko kelių paslaugos operatoriaus klausimų, kad Samanta tobulai atitiktų Teodoro svajones apie idealią moterį. Ji protinga, jautri, mąstanti, diskretiška, organizuota ir nesugeba nuvilti. Žiūrovams tai taip pat suprantama, nes, kitaip nei Teodoras, mes dar galime įsivaizduoti ir to balso savininkę Scarlett Johansson, nors aktorė ir nepasirodo ekrane. Teodoras ir Samanta pagreitintai pereina visus įsimylėjimo, abejonių, praradimo etapus, patiria palaimą ir skausmą. Jausmai tokie pat nematomi kaip ir Samanta, bet Jonze’as bando juos išgryninti, maksimaliai prie jų priartėti.

Helmutas Šabasevičius

Nauji vardai Lietuvos baleto afišose

Laukdama savo 90-ojo jubiliejaus ir šia proga suplanuotų renginių, Lietuvos baleto trupė pastebimai atsinaujino – šį sezoną baleto spektaklių afišose matysime dešimt naujų vardų.

Pirmiausia tai M.K. Čiurlionio mokyklos auklėtiniai, jau anksčiau matyti LNOBT arba Šokio teatro scenose. Keturi iš jų turi ne tik svarbiausios Lietuvoje meno mokyklos, bet ir Ženevos šokio centro, kur tobulinosi paskutiniais metais, diplomus. Eimantė Šeškutė (g. 1995 06 26 Vilniuje) – muzikali, plastiška, išraiškingų linijų šokėja – yra parengusi Pelenės vaidmenį, taip pat ir keletą klasikinių duetų, šiuolaikinio šokio kompozicijų, visus juos atlieka su bendramoksliu Jonu Lauciumi (g. 1996 01 19 Vilniuje); Karolis Šemetas (g. 1992 12 20 Šiauliuose) ir jo bendramokslis Jeronimas Krivickas (g. 1993 10 16 Vilniuje) jau matyti keliuose šio sezono spektakliuose.

Nedidelių vaidmenų parengė ir jauniausi trupės šokėjai, šių metų Baleto skyriaus absolventai – Vasara Visockaitė (g. 1995 04 13 Vilniuje) ir Aistis Kavaliauskas (g. 1995 12 24 Druskininkuose), pažįstami iš Baleto skyriaus spektaklių.