Berlinalės retrospektyva bus skirta vokiečių kinui
66-ojo tarptautinio Berlyno kino festivalio, kuris prasidės ateinančių metų vasario 11 dieną, retrospektyva „Germany 1966 – Redefining Cinema“ bus skirta vokiečių kino lūžiui, kuris įvyko 1966-aisiais. Pasak festivalio direktoriaus Dieterio Kosslicko, tais metais ir Vakarų, ir Rytų Vokietijose buvo sukurti ypatingi filmai, padėję pagrindus naujam kinui. Retrospektyvoje bus parodyta apie 20 pilnametražių vaidybinių, dokumentinių ir televizijos bei apie 30 trumpo metražo filmų.1966 m., praėjus ketveriems metams po garsiojo Oberhauzeno kino festivalio manifesto, kuriame buvo pasakyta: „Senasis kinas mirė. Mes tikime naujuoju“, Naujosios vokiečių kino bangos kūrėjai Peteris Schamonis, Volkeris Schlöndorffas, Alexandras Kluge pirmąkart sulaukė tarptautinės kritikos dėmesio bei svarbių kino festivalių apdovanojimų. Rytų Vokietijoje tada buvo uždrausti du čia sukurti filmai, kuriuose buvo abejojama vadinamuoju realiuoju socializmu. Hermanno Zschoche’s „Karla“ („Carla“, 1965–1990) ir Jürgeno Böttcherio „Gimę 1945-aisiais“ ( „Jahrgang 45“, 1966–1990) taip pat bus parodyti retrospektyvos programoje.
Tradiciškai rengiamas išsamus retrospektyvos katalogas, kuriame bus išspausdinti ne tik pripažintų autorių tekstai, bet ir istoriniai dokumentai bei nuotraukos. Pirmąkart kino muziejuje bus surengta speciali retrospektyvai skirta ekspozicija, čia taip pat bus rodomos 1966 m. sukurtos televizijos laidos, vyks daug susitikimų. 2016 m. balandį retrospektyva bus pakartota Niujorko modernaus meno muziejuje (MOMA), kuris yra Berlinalės retrospektyvų partneris nuo 2011 metų.
Europos kino akademijos laiškas Nikitai Michalkovui
Lapkričio 24 d., antradienį, Maskvoje Rusijos Federacijos Aukščiausiasis teismas svarstys ukrainiečių režisieriaus Olego Sencovo apeliaciją. Šių metų rugpjūtį režisierius buvo nuteistas kalėti 20 metų griežto režimo kolonijoje. 2014-ųjų gegužę jis buvo suimtas Rusijos aneksuotame Kryme ir apkaltintas terorizmu. Tarptautinė kinematografininkų bendruomenė iškart ėmėsi ginti Sencovo, kino garsenybės pasirašė atvirą laišką Vladimirui Putinui.
Likus keturioms dienoms iki šio teismo, Europos kino akademijos nariai, tarp jų Akademijos prezidentas Wimas Wendersas ir direktorė Agnieszka Holland, parašė atvirą laišką Rusijos kinematografininkų sąjungos vadovui režisieriui Nikitai Michalkovui. Jo prašoma prisijungti prie tarptautinių protestų ir padėti ukrainiečių kinematografininkui.
Praėjusią savaitę atvirą laišką Michalkovui parašė ir lenkų aktorius Danielis Olbrychskis, vaidinęs ne viename režisieriaus, su kuriuo jį sieja penkiasdešimt metų trunkanti draugystė, filme. Olbrychskis taip pat prašo Michalkovą padėti išlaisvinti Sencovą.
Festivalio „Camerimage“ laureatai
Savaitgalį Bydgoščiuje (Lenkija) baigėsi kino operatorių šventė – operatoriaus menui skirtas kino festivalis „Camerimage“. „Auksinę rupūžę“ už geriausią operatoriaus darbą atsiėmė Edas Lachmanas, nufilmavęs Toddo Hayneso filmą „Kerol“ („Carol“). „Sidabrinė rupūžė“ atiteko islandui Sturlai Brandtui Grøvlenui, nufilmavusiam Grímuro Hákonarsono filmą „Avinai“ („Hrutar“), „Bronzinė rupūžė“ – „Sauliaus sūnaus“ (rež. László Nemes ) operatoriui Mátyásui Erdély. Geriausiu lenkų filmu tapo Jerzy Zielińskio nufilmuota „Vasaros grąža“ („Letnie przesilenie“, rež. Michał Rogalski ). Pilnametražių dokumentinių filmų konkurso nugalėtoju tapo Larsas Skree, nufilmavęs Joshua Oppenheimerio „Tylos žvilgsnį“, Specialiuoju prizu apdovanotas lenkų operatorius ir režisierius Wojciechas Starońis už filmą „Broliai“ („Bracia“), kurį pats ir režisavo. Festivalio apdovanojimas už kūrybos indėlį įteiktas britų kino operatoriui Chrisui Mengesui, nufilmavusiam „Misiją“, „Mirties laukus“, „Skaitovą“, „Kolibrio efektą“, „Maiklą Kolinzą“, „Purvinus gražius dalykus“ ir kitus žinomus filmus.
Naujas Andrejaus Zviagincevo projektas
Vieno garsiausių pastarųjų metų rusų filmo „Leviatanas“ režisierius Andrejus Zviagincevas ir prodiuseris Aleksandras Rodnianskis jau dirba prie naujo projekto. Tai bus kamerinė, bet emociškai sudėtinga drama apie vyro ir žmonos išsiskyrimą. Pavadinimas kol kas neskelbiamas, aktorių atranka prasidės dar šiemet, filmavimas – ateinančiais metais, o premjera numatoma 2017-aisiais. Tačiau Zviagincevas jau rengia žiūrovus liūdnai pabaigai: pasak režisieriaus, žiūrovams „teks lieti ašaras“.
Europos bendros gamybos apdovanojimas Andrea Occhipinti
Europos kino akademijos koprodukcijos apdovanojimas „Prix EURIMAGES“ šiemet bus įteiktas italų prodiuseriui Andrea Occhipinti (g. 1957). Pastaruosius 28 metus jis sėkmingai gamina ir platina filmus, prisideda prie naujų vardų atradimo ir palaiko nepriklausomo kino kūrėjus. Nuo 1987 m. jis išplatino per 250 filmų ir prodiusavo per 40, tarp kurių – brolių Dardenne’ų „Vaikas“, Michaelio Haneke’s „Baltas kaspinas“, Paolo Sorrentino, Alejandro Amenábaro bei kitų Europos režisierių filmai. Jo firma „Lucky Red“ platina garsių pasaulio kūrėjų – Larso von Triero, Patrice’o Leconte’o, Wong Kar-Wai, Park Chan-Wook, Peterio Mullano, François Ozono, Agnès Jaoui, Jacques’o Perrino, Atomo Egoyano ir kt. filmus.
Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija vyks gruodžio 12 d. Berlyne.
„Esu žudikas“
Prieš metus „Kino pavasaryje“ rodyto ir daugybės tarptautinių apdovanojimų sulaukusio filmo „Noras gyventi“ režisierius Maciejus Pieprzyca Varšuvoje pradėjo naują filmą „Esu žudikas“ („Jestem mordercą“). Filme vaidina Mirosławas Haniszewskis, Arkadiuszas Jakubikas, Magdalena Popławska, Piotras Adamczykas ir Michałas Żurawskis. Premjera numatoma 2016 metais.
„Esu žudikas“ – psichologinis trileris, kurį įkvėpė tikri 8-ojo dešimtmečio įvykiai. Pagrindinis veikėjas, jaunas milicininkas, pradeda vadovauti grupei, turinčiai pagauti serijinį žudiką. Pasak režisieriaus, tai nebus dar vienas filmas apie serijinį žudiką: „Filmo herojus yra paprastas žmogus, atsidūręs situacijoje, kuri jį perauga. Kovodamas su savo silpnybėmis, ambicijomis, taip pat ir socialine bei politine sistema, jis gali peržengti pavojingą ribą, kai iš didvyrio tampama antididvyriu.“
Parengė Ž. P.
