Daugiau temų
„7md“ inf.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Netrukus ir Lietuvos ekranuose pasirodys ilgai lauktas Denis Villeneuve’o filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“. Kritikai jau gieda filmui ditirambus, o režisierius rengiasi kitam: „Variety“ pranešė apie Villeneuve’o derybas su studija „Sony Pictures“. Derybų objektas – filmas „Kleopatra“, kuriam studija rengiasi senokai. Kitas potencialus režisieriaus projektas – nauja Franko Herberto romano „Kopa“ ekranizacija. Prisiminsime, kad filmą pagal šį romaną pastatė ir Davidas Lynchas.
Jonas Ūbis
Pasiūlymai ties riba
Krėsle prie televizoriaus
Dabar kūrėjai orientuojasi į žiūrovus, kurie kiekviename žingsnyje susiduria ne su originalais, o su perdirbiniais, nesvarbu, ar tai meno kūrinys, ar aukštoji mada, ar viešieji ryšiai. Ypač šis teiginys tinka televizijai, kur dauguma laidų turi savo, švelniai tariant, prototipus. Todėl visokių „Lietuvos balsų“ žiūrovams turėtų patikti Briano Percivalio „Knygų vagilė“ (TV3, 30 d. 21.05) – pasakojimas apie devynmetę mergaitę Lizelę, kuri Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių atimta iš mamos komunistės atvyksta į Miuncheną pas ją įvaikinusią porą (Geoffrey Rushas ir Emily Watson). Skurdžiuose jų namuose mergaitė pagaliau išmoksta skaityti. Knygos – vienintelis Lizelės džiaugsmas, jos padeda suprasti aplinką ir save.
„7md“ inf.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Rugsėjo 21 d. mirė lenkų kino ir teatro režisierius, scenaristas, kino teoretikas, knygų apie kiną autorius ir pedagogas Grzegorzas Królikiewiczius. Jam buvo septyniasdešimt aštuoneri. 1962 m. Królikiewiczius baigė teisės studijas Lodzės universitete, 1967-aisiais – režisūrą Lodzės kino mokykloje. Nuo 1969 m. jis kūrė dokumentinius filmus ir televizijos spektaklius, vaidybiniame kine debiutavo 1972 m. filmu „Kiaurai“ („Na wylot“). Iki šiol tai vienas originaliausių ir radikaliausių lenkų filmų. Jame Królikiewiczius pasakojo autentiškų tarpukario žudikų – jaunos bedarbių poros istoriją. Režisierius filme atsisakė tradicinės naracijos, dalis įvykių vyksta už kadro, dialogai minimalūs. Šiame filme jis suformulavo „užkadrinės erdvės“ teoriją, kurios nuosekliai laikėsi. Filmas atsidūrė „ant lentynos“ ir į kino teatrų ekranus buvo išleistas daug vėliau.
Jonas Ūbis
Tarp dinozaurų
Krėsle prie televizoriaus
Roberto Zemeckio „Sąjungininkai“ (LNK, šįvakar, 22 d. 21 val.) – nelabai vykęs bandymas sukurti senamadišką filmą apie meilę, kuris pakartos kultinės „Kasablankos“ sėkmę. Todėl ir vėl veiksmas prasideda Kasablankoje: 1942-aisiais čia susitinka britas Maksas (Brad Pitt) ir prancūzė Mariana (Marion Cotillard). Jie abu šnipai: kanadiečių kilmės Maksas šnipinėja britams, jis vykdo slaptą užduotį. Jam padeda Mariana, kuri apsimeta Makso žmona, bet iš tikrųjų yra prancūzų Pasipriešinimo dalyvė. Kartu jie turi užmušti vokiečių pasiuntinį. Galiausiai veikėjai įsimylės vienas kitą, apsigyvens Anglijoje ir jiems gims dukrelė, tik Maksas vieną dieną sužinos, kad žmona visai ne ta, kuria apsimeta. Šiuo požiūriu filmas savaip aktualus, nes ne vieną privers susimąstyti, ar viską žino apie tuos, su kuriais gyvena, juo labiau ar verta gelbėti savo mylimuosius, nors dėl to gali nukentėti žmonija.
Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Rimtautas Šilinis (1937–2017)
In memoriam
Rugsėjo 15 d., eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.
„7md“ inf.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Penktadienį Los Andžele mirė amerikiečių aktorius Harry Deanas Stantonas. Jam buvo devyniasdešimt vieneri. Stantonas vaidino Davido Lyncho, Martino Scorese’s, Franciso Fordo Coppolos, Wimo Wenderso, Paolo Sorrentino filmuose, iš viso nusifilmavo per 250 filmų. Sužinojęs apie aktoriaus mirtį, Lynchas pareiškė: „Visi jį mylėjo, ir ne be priežasties. Jis buvo nuostabus aktorius (net daugiau nei nuostabus) ir nuostabus žmogus.“ Garsus kritikas Rogeris Ebertas kadaise suformulavo tokią taisyklę: „Joks filmas su Harry Deanu Stantonu arba M. Emmetu Walshu antro plano vaidmenyse negali būti blogas.“
Jonas Ūbis
Vienintelis būdas išgelbėti žmoniją
Krėsle prie televizoriaus
Nesu nei didelis ligonis, nei kulinaras mėgėjas, nei sodininkas, nei statybininkas, nei, neduok Dieve, medžiotojas ar žvejys, negroju armonika ir nesidomiu tautiniais šokiais, negeriu alaus ir nesergu už lietuvišką krepšinį, nuo tautinės estrados žvaigždžių paprastai man susuka vidurius, o vadinamosios gyvenimo būdo laidos įvaro depresiją – suprantu, kad niekad neprilygsiu visoms toms stilingoms ministerijų ir verslo rožėms arba prakutusiems emigrantams, juolab nesuprasiu jų didžiųjų tragedijų bei dramų. Tad man lietuviškų televizinių pramogų akivaizdžiai trūksta. LRT net visaip žadėtą naują Editos Mildažytės pramoginį šou šį sekmadienį išėmė iš programos. Gal išsigando stebuklingai atsivėrusios vedėjos energijos ir temperamento?
„7md“ inf.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį baigėsi 74-asis Venecijos kino festivalis, kuriame šiemet dominavo amerikiečių, italų ir prancūzų filmai. „Auksinio liūto“ apdovanojimas įteiktas Guillermo del Toro filmui „Vandens forma“ („The Shape of Water“). Tai pasakojimas apie nebylę valytoją (Sally Hawking), kuri 7-ajame dešimtmetyje slaptoje laboratorijoje užmezga kontaktą su vandenų pabaisa, iš kurios tyčiojasi CŽV agentas. Kartu su draugu ir juodaode bendradarbe jie pavagia pabaisą. Filmas rodo, kaip Šaltojo karo metais vyrų dominuojamame pasaulyje moters gestas tampa pasipriešinimo ženklu.
Jonas Ūbis
Apžvalgininko galva
Krėsle prie televizoriaus
Kai pasižiūriu televizorių, lietuvio siela atrodo neįmenama mįslė. Nesuprantu, kodėl iš televizoriaus ekrano niekad neišlenda Andrius Mamontovas, o princesės Dianos mirties metinių proga kasdien po kelis kartus graudinosi ne tik tautos polinkius atspindinti „Info TV“, bet ir „Panorama“ ar Nemira Pumprickaitė, kurios nebūčiau įtaręs populizmu. Kodėl lietuviams toks svarbus Mamontovas, matyt, nesuprasiu niekad. Kodėl tokia svarbi princesė Diana, gerai paaiškino anglų rašytoja Hilary Mantel neseniai „The Guardian“ išspausdintoje esė. Ypač įsirėžė šie žodžiai: „Diana buvo kolektyvinis kūrinys, vadinasi, ir kolektyvinė nuosavybė. Masinis liūdesys jai mirus įžeidė skonio policiją. Jis buvo rėkiantis, kičinis – įvyniotos pūvančios gėlės, išsipūtusios raudono plastiko širdys, pliušiniai meškiukai, lėlės, nevykusios eilės. Bet visa tai bylojo, kaip desperatiškai siekia saviraiškos žmonės, kuriems pašykštėta dvasingumo ir fantazijos, žmonės, kurie išlaisvino savo slaptą nelaimę, apverkdami moterį, kurios nepažinojo.“
„7md“ inf.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lietuvių mėgstamą Romaino Gary romaną „Aušros pažadas“, kuriame jis aprašė savo vaikystę Vilniuje, 1970 m. ekranizavo Jules’is Dassinas, pagrindinius vaidmenis tada kūrė Melina Mercouri ir Assi Dayanas. Gruodžio pabaigoje Prancūzijoje pasirodys nauja garsiojo romano ekranizacija. Jos režisierius Ericas Barbier, pagrindinius vaidmenis sukūrė Pierre’as Niney ir Charlotte Gainsbourg, taip pat filme vaidina Didier Bourdonas, Jeanas-Pierre’as Daroussinas ir Finneganas Oldfieldas. „Aušros pažadas“ buvo kuriamas Belgijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Maroke.
