Mirė Harry Deanas Stantonas
Penktadienį Los Andžele mirė amerikiečių aktorius Harry Deanas Stantonas. Jam buvo devyniasdešimt vieneri. Stantonas vaidino Davido Lyncho, Martino Scorese’s, Franciso Fordo Coppolos, Wimo Wenderso, Paolo Sorrentino filmuose, iš viso nusifilmavo per 250 filmų. Sužinojęs apie aktoriaus mirtį, Lynchas pareiškė: „Visi jį mylėjo, ir ne be priežasties. Jis buvo nuostabus aktorius (net daugiau nei nuostabus) ir nuostabus žmogus.“ Garsus kritikas Rogeris Ebertas kadaise suformulavo tokią taisyklę: „Joks filmas su Harry Deanu Stantonu arba M. Emmetu Walshu antro plano vaidmenyse negali būti blogas.“
Stantonas gimė 1926 m. Kentukyje, kirpėjos ir tabako augintojo šeimoje. Jis tarnavo armijoje, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo mūšyje už Okinavą. Sugrįžęs iš karo įstojo į Kentukio universitetą, paskui persikėlė į Los Andželą, kur 1957 m. pradėjo aktoriaus karjerą. Samo Peckinpah „Pato Gareto ir vaikio Bilo“ filmavimo aikštelėje aktorius susidraugavo su Bobu Dylanu, su kuriuo mėgo kartu dainuoti bliuzą. Daug metų truko jo draugystė su Marlonu Brando – jie susipažino, kai kartu filmavosi „Misurio vingiuose“.
Aktoriaus karjeros lūžiu Stantonas laikė Akląjį Diką Monte Hellmano filme „Ride in the Whirlwind“ (1966), sukurtame pagal Jacko Nicholsono scenarijų. Tada aktoriai nuomojosi vieną butą. Stantonas viename pokalbyje prisiminė: „Nicholsonas pasakė: „Harry, parašiau tau gaujos vado vaidmenį. Jis perrišta akimi ir dėvi katiliuką.“ Ir pridūrė: „Nieko nedaryk. Tegu kostiumas vaidina personažą.“ Pagalvojau: „Kaip gerai“, ir nuo tada vaidinu save kiekviename filme.“
Statntonas yra sakęs: „Sutikau geriausius. Ne tik režisierius Peckinpah ar Lynchą, bet ir scenaristą Samą Shepardą, ir dainininkus Bobą Dylaną, Willį Nelsoną, Krisą Kristoffersoną. Galėjau padaryti dainininko karjerą, bet tapau aktoriumi, pasidaviau aktorystei.“
Aleksandras Gordonas baigė filmuoti „Dėdę Sašą“
Rusų režisierius bei kontroversiškų televizijos laidų vedėjas Aleksandras Gordonas baigė filmuoti „Dėdę Sašą“. Filmo pavadinimas čechoviškas, jis pasakos apie režisierių, išgyvenantį kūrybinę krizę. Kadaise filmo herojus norėjo ekranizuoti Williamo Faulknerio apsakymą „Rašytojas savo namuose“. Stengdamasis grįžti į profesiją jis prisimena seną sumanymą. Veiksmas rutuliojasi režisieriaus užmiesčio name, kur herojus repetuoja scenas su draugais aktoriais. Filme vaidina Nikita Jefremovas, Sergejus Puskepalis, Olga Jakovleva, Anna Sliu, Agnija Kuznecova, pagrindinį vaidmenį – pats Gordonas.
Europos kino akademija pagerbs Julie Delpy
Šiųmetinis Europos kino akademijos apdovanojimas už indėlį į pasaulinį kiną gruodį Berlyne bus įteiktas prancūzų ir amerikiečių aktorei bei režisierei Julie Delpy. Paryžiuje Gimusi Delpy, būdama keturiolikos, nusifilmavo Jeano-Luco Godard’o filme „Detektyvas“ (1985). Kino režisūros ji mokėsi Niujorke. Delpy režisavo, parašė scenarijus bei suvaidino daugiau nei trisdešimtyje filmų. Aktorę išgarsino vaidmenys Bertrand’o Tavernier, Carloso Sauros, Agnieszkos Holland, Volkerio Schlöndorffo, Krzysztofo Kieslowskio, Jimo Jarmuscho filmuose, bet pripažinimo ji sulaukė suvaidinusi Richardo Linklaterio trilogijoje „Prieš saulėtekį“ (1995), „Prieš saulėlydį“ (2004) ir „Prieš vidurnaktį“ (2013).
Nauja „Musių valdovo“ ekranizacija
„Warner.Bros“ rengiasi ekranizuoti Williamo Goldingo romaną „Musių valdovas“, tik veiksmą žadama perkelti į mūsų dienas, o vietoj personažų berniukų filme bus mergaitės. Šis ketinimas jau sulaukė kritikos. Vieni kritikuoja, nes esą bus atsisakyta Goldingo koncepcijos, kiti atkreipia dėmesį, kad filmą apie mergaites kurs vyrai. Bet kokiu atveju, rašytojas knygoje nepabrėžė gender problematikos, nes „Musių valdovas“ yra apie tai, kaip lengvai žmonija gali sugrįžti prie barbariškumo.
1954 m. pasirodęs Goldingo romanas pasakojo apie grupę vaikų, kurie po lėktuvo katastrofos atsiduria negyvenamoje saloje. Izoliuoti nuo pasaulio berniukai pradeda kovoti už išgyvenimą, keičiasi jų tarpusavio santykiai. Įtampai didėjant, vaikai pasidalija į dvi priešiškas gentis. „Musių valdovas“ jau buvo ekranizuotas kelis kartus: 1963-aisiais romaną į ekraną perkėlė Peteris Brookas, 1990 m. – Harry Hookas.
Parengė Ž. P.
