7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nuo tamtamo iki orkestro

Prasidėjo renginiai, skirti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno šimtmečiui

Monika Sokaitė
Nr. 8 (1160), 2016-02-26
Muzika
Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.
Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais, tad profesoriaus gimimo dienos išvakarėse, vasario 19-ąją, pirmaisiais šiai progai skirtais renginiais prasidėjo šventė, suburianti muzikų bendruomenę, kompozitorius (tarp jų ir gausų būrį maestro mokinių), atlikėjus, muzikologus, Juzeliūno šeimos narius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre esanti unikali Erdvinio garso sfera buvo inauguruota Juliaus Juzeliūno vardu, taip pat įvyko Agnės Matulevičiūtės „Juzeliūno erdvinės garso skulptūros 24 garso šaltiniams ir obojui solo“ pasaulinė premjera. Iškart po to pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algirdo Ambrazo ką tik išleista monografija „Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos“, o renginių pliūpsnį vainikavo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (vadovas Donatas Katkus) koncertas, kuriame skambėjo trys Juzeliūno opusai: Koncertas klarnetui ir styginiams, Kantata balsui ir styginiams „Gėlių kalbėjimas“ pagal Jono Meko eiles bei Poema-koncertas styginių orkestrui. Vakarą vedė muzikologė Jūratė Katinaitė, o sveikinimo žodžius, kuriuos tarė LMTA rektorius Zbignevas Ibelhauptas ir profesorius Vytautas Landsbergis, savotiškai apibendrino lakoniškas Kompozicijos katedros vedėjo Vaclovo Augustino pasisakymas ir jo konceptualus, sakyčiau, netgi performatyvus akcentas – parodytas ir salėje suskambęs žymusis Juzeliūno akordas.

 

Pradžioje verta atkreipti dėmesį į Muzikos inovacijų studijų centro organizuotą inauguraciją ir garso skulptūros pristatymą. Norėčiau pabrėžti, kad šis centras yra inovatyvaus muzikų ugdymo lyderis, čia gimsta netikėčiausi eksperimentai, įgyvendinamos drąsiausios idėjos, kurios pasireiškė ir šįkart, Juzeliūnui skirtame renginyje. Neneigsiu, mane nustebino originalus kvietimas į inauguraciją, kuriame radau nuorodą į Muzikos inovacijų studijų centro internetinį puslapį. Jį atsidariusi ir perskaičiusi užrašą „Girdime Juliaus Juzeliūno akordą Afrikos kontekstuose“ sutrikau: tikrai, įžymusis profesoriaus akordas skambėjo originalių Afrikos vaizdų ir muzikinių pavyzdžių fone (užuomina į populiariuosius Juzeliūno „Afrikietiškus eskizus“?). Renginio dieną, atėjus į Muzikos inovacijų studijų centrą, prie įėjimo į Sferą stovėjo ne kas kitas, o didžiulis tamtamas...

 

Inauguraciją pradėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė, žodį tarė Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas, Juzeliūno mokinys Ričardas Kabelis, prorektorė Judita Žukienė, taip pat Juzeliūno sūnus, kvantinės fizikos mokslų daktaras Gediminas Juzeliūnas. Anot J. Žukienės, profesoriui Juzeliūnui dar dirbant šiose patalpose iš čia sklido teorinė mintis, o ir pats kompozitorius buvo ir muzikologinės minties puoselėtojas. Taip dabar yra ir su Erdvinio garso sfera – tai teoriją ir mokslą jungianti erdvė, teikianti didžiules galimybes ir atverianti langą į muzikinių, garsinių reiškinių tyrimų bei komponavimo ateitį. Išklausius sveikinimo žodžius, rektorius Zbignevas Ibelhauptas atidengė auksu žėrinčią Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferos lentą, o R. Kabelis šį veiksmą palydėjo tamtamo dūžiu. Tuomet jauna kompozitorė Agnė Matulevičiūtė pakvietė pasiklausyti jos sukurtos „Juliaus Juzeliūno 24 kūrinių erdvinės skulptūros ir obojaus solo“. Kūrinys tikrai išsiskiria savo koncepcija, maloniai nustebino komfortabiliai parinktas garso lygis, o žinant tai, kad vienu metu girdėjome dvidešimt keturis fragmentus iš skirtingų kūrinių, įspūdis buvo nepaprastas. Suderinti ir pateikti daugybę įvairių sudėčių, žanrų bei charakterių muzikinių fragmentų taip, kad jie netaptų triukšmo mišraine, yra tikras iššūkis, su kuriuo, manyčiau, A. Matulevičiūtė puikiai susitvarkė. Viena abejonė vis dėlto kilo: ar buvo reikalingas obojus, į „skulptūrą“ įnešęs koncertinio prieskonio ir tarsi trukdęs susitelkti į patį erdvinį garsą bei nutolinęs garso skulptūrą nuo jos pačios žanro? Kita vertus, tikrai galima pripažinti, jog Juzeliūno „Litanijos“ (kūrinys tapo projekto pagrindu), puikiai atliktos obojininko Roberto Beinario, yra itin paveikus muzikinis opusas.

 

Pasiteiravus, kaip atsirinko Juzeliūno kūrinius, A. Matulevičiūtė patvirtino, kad tai buvo ganėtinai stichiškas procesas, jam įtaką darė negausūs fonotekoje rasti įrašai. Jaunoji kompozitorė taip pat dėkojo R. Kabeliui už galimybę prisiliesti prie Juzeliūno kūrybos ir perteikti savo asmenines refleksijas. Techniškai įgyvendinti garsinę skulptūrą, o klausytojams ją patirti aukščiausia kokybe padėjo centro „personalas“: Julius Aglinskas, Jurgis Jarašius ir Marius Čivilis.

 

Vertinti Juzeliūno kūrinius, parašytus prieš 30 ar net 50 metų, yra sudėtinga, o tokie skambėjo finaliniame minėjimo koncerte Didžiojoje salėje. Tiesa, koncerto programa pasirodė kiek per ilga, nors Šv. Kristoforo orkestro grojimas įtikino šimtaprocentine kokybe. Koncerto klarnetui ir styginiams solistas Andrius Žiūra nustebino itin jautriu registrų pajautimu, plastiškais dinaminiais perėjimais, įsijautimu ir raiškia grojimo kalba. Ypač norėčiau pasidžiaugti kantatos „Gėlių kalbėjimas“ soliste – mūsų akademijos absolvente, jauna dainininke iš Latvijos Monta Martinsone. Ji yra puikios šiuolaikinės vokalistės pavyzdys, kuriuo turėtų sekti visi jaunosios kartos dainininkai, – atvira įvairiems žanrams ir stiliams, atlikusi jau ne vieną sudėtingą šiuolaikinę partitūrą, demonstruojanti puikų konteksto išmanymą ir muzikinės kalbos pajautimą. Gal „Gėlių kalbėjimas“ – ir ne ta kompozicija, kuri atliepia visas puikiai skambančias dainininkės gaidas, ir netgi buvo atlikėjai nepatogių, per žemų vietų, tačiau tai tikrai nesugadino bendro vaizdo. Finalinis kūrinys – Poema-koncertas styginių orkestrui (beje, sukurtas 1961 m. ką tik Sauliaus Sondeckio įkurtam Lietuvos kameriniam orkestrui), kaip ir pridera šventinio koncerto pabaigai, pažadino ir pakylėjo. Sužavėjo Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir dirigentas Donatas Katkus, kūrinį atlikę lyg vienu įkvėpimu, energingai. Jų grojimas įtikino, kad tai veržli, jaunystę ir gaivų oro gūsį spinduliuojanti kompozicija, o orkestro garso kultūra ir darnus skambėjimas kompozicijai sugrąžino naują gyvenimą.

 

Norėčiau padėkoti visiems, kurių dėka turėjome galimybę pažvelgti į Juliaus Juzeliūno kūrybą tarsi iš skirtingų pusių, pasidžiaugti, kad šiame skubančiame moderniame pasaulyje mes dar galime sustoti, prisiminti ir pagarbiai paminėti kompozitoriaus šimtmetį.

Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.
Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.
Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.
Erdvinio garso sferos Muzikos inovacijų studijų centre atidarymas.J. Jurkūno nuotr.
Andrius Žiūra, Donatas Katkus, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Andrius Žiūra, Donatas Katkus, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. M. Aleksos nuotr.