Tarp planuoto ir atsitiktinio

Vilniuje, galerijoje „(AV17)“, itin sėkmingą Jurgos Barilaitės instaliaciją „Dugnas“ pakeitė Petro Mazūro skulptūrų paroda „Liugujie labos raitos“. Petras Mazūras – gana retai didesnes personalines parodas rengiantis autorius. Pastaruoju metu naujus jo darbus galima matyti grupinėse skulptorių parodose po atviru dangumi ar personalinėje vieno kūrinio parodoje „Neišsiųstas laiškas“ nedidelėje galerijoje „Apiece“. 2022 m. čia rodytas kūrinys buvo specialiai pritaikytas parodinei erdvei.

Parodoje „Liugujie labos raitos“ eksponuojami nauji ir kiek senesni kūriniai, darbus vienija medžiaga bei autoriaus pasirinkta tema. Parodos pavadinimas, kurį į šiuolaikinę lietuvių kalbą galima būtų versti „linkiu jums gero kelio“, pasiskolintas nuo vieno iš „JCDecaux“ reklaminių stendų, bandžiusių viešai priminti nykstančius lietuviškus posakius. Reklamos kampanijos metu nesiekta, kad vėl būtų pradėta kalbėti užmirštais posakiais, – tai buvo priminimas, kad nyksta nematerialusis paveldas.

Mazūro darbai parodoje yra labai materialūs, kalbantys apie nykimą, išsaugojimą ir atgimimą. Mazūras – vienas pirmųjų Lietuvos skulptorių, pradėjusių įvairių medžiagų paieškas. Tuomet, kai dauguma lipdė iš molio ar gipso, autorius pradėjo kalti akmenis ir lieti bronzą. Pastaruosius du dešimtmečius jis kuria darbus, jungiančius žaliuojančius augalus ir įvairias skulptūrines formas. Vieną iš šio pobūdžio darbų bei autoriaus ieškojimus liejant sintetines medžiagas galima matyti „Liugujie labos raitos“ parodoje.

Galerijoje eksponuojami penki darbai. Vienas jų baigtas prieš pat parodą. Labai netikėta, kad skulptūras lydi autoriaus parašyti tekstai. Mazūro darbuose medžiaga, jos savybės, kaip ir skulptūros padarymo būdas, manyčiau, yra labai svarbūs. Parodoje eksponuojamų darbų turinys tiesiogiai susijęs su medžiagos galimybėmis jas parodyti – kitu būdu nebūtų įmanoma sukurti tokių turiniu, forma ir medžiaga vientisų kūrinių.

Didžiausias kūrinys parodoje – karutis medžiams pervežti – vizualizuoja autoriaus išgyventą istoriją. Tai pasakojimas apie sovietinius traktorininkus, jaunatvišką bandymą iš miško į sodybą perkelti medelius, parodoje pateikiami ir ankstesnių karučių eskizai. Pasakojime minimas vinis, Mazūro naudotas vežimėliui, vėliau išrinktas ir naudotas svarbesniems dalykams, galima atrasti įkaltas į skulptūros postamentu virtusią tėvų sodybos dalį. Medinis karutis naujai perdarytas iš epoksidinių medžiagų, jame įkurdinti du žaliuojantys alyvmedžiai. Cituojant autorių: „Vežimas įstrigęs, sodinukai sužėlę, nes sodininkas per ilgai buvo išvykęs.“ Mazūro pasirinkta darbo tema itin asmeniška, nagrinėjanti laikinus ir išnykstančius dalykus, asmeniniu rūpesčiu prikeliamus, aktualizuojamus naujai. Galerijoje buvau patikintas, kad autorius kasdien aplanko augalus, juos laisto ir prižiūri – tai kasdienis jo rūpestis.

Keturi mažesni darbai išdėstyti antroje galerijos salėje ir koridoriuje. Darbai sukurti liejant skaidrias epoksidines medžiagas. Įprasta matyti skulptorių darbus, kuriuose didelis dėmesys skiriamas išorinei formai, kartais spalvai, medžiagiškumas skulptūrose gali būti pabrėžiamas arba ne. Mazūro darbai skiriasi nuo įprastos skulptūros, nes autorius siūlo pažvelgti giliau, ne tik į darbo paviršių. Kamerinių skulptūrų išorė nuosaiki, apgaubianti viduje sudėtas mažesnes formas. Gali pasirodyti, kad skulptūros viduje objektai sumesti spontaniškai, tarsi daiktai, atsiradę vienas arti kito, bet kokiu atveju sukurtų savitą pasakojimą. Manau, kad tai apgaulingas įspūdis. Darbus vienija ne tik estetinė forma ar medžiagos, iš kurių jie pagaminti. Autorius sistemingai gilinasi į kelias temas, vis bandydamas jas naujai išspręsti.

Tautos istorija susipina su asmenine, valstybės simboliai – su dabarties ženklais. Raitelio figūra – Vyčio interpretacija – matoma trijuose parodoje eksponuojamuose darbuose. Savo sistemiškumu šie darbai primena Roberto Antinio vyresniojo „Eglės žalčių karalienės“ studijas. Didesnę, 2019 m. autoriaus sukurtą, raitelio skulptūrą „NR“ (nepriklausomas raitelis) galima matyti ir MO muziejaus skulptūrų kolekcijoje. Parodoje ypač įtaigūs du darbai: kalno pavidalo formoje, tarsi palaidojime, užlietas raitelis ir tarsi išsilydęs mėlynas Vytis žmogaus galvos formoje. Manau, kad šių darbų parodoje užtektų įtampai tarp šiandienos, atminties ir išsaugojimo atskleisti.

Paroda veikia iki lapkričio 30 d.

Galerija „(AV17)“ (Totorių g. 5, Vilnius)