7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Vytautui Kairiūkščiui

(1930 06 17–2020 10 31)

Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...

Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vilties šauksmas ir džiaugsmas

Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną

Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tarp Lietuvos ir Armėnijos

Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko koncertas, skirtas Armėnijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 30-osioms metinėms, dainininko Gehamo Grigoriano asmenybei ir mūsų valstybių draugystės ryšiams atminti. „Renginys reikšmingas, nes būtent Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Mūsų tautas sujungia ir Gehamo atžalos – geriausios 2019 m. operos dainininkės titulą pelniusi Asmik ir karjerą tik pradedantis jauniausias sūnus dirigentas Vartanas“, – sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Baltijos šalims Tigranas Mkrtčianas.

Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vasariški prisiminimai apie muzikalią Viržonių giminę

Minint dirigento Vytauto Viržonio 90-metį

Prieš 90 metų rugpjūčio 25 d. Vabalninke gimęs Vytautas Viržonis (mirė 2010 m. birželio 15 d. Vilniuje) tapo vienu iškiliausių savo kartos Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi, išugdžiusiu ne vieną operos dainininkų kartą.

 

Metai bėga kaip vanduo. Tamsu ir šalta vakarais. Sumitusios pelės pargrįžta iš tuščių palaukių. Ruduo. Maestro Vytautas Viržonis jaukiai įsitaiso krėsle, atsiverčia partitūrą. Telefonu klausiu: gal galime pasikalbėti? O taip, tokiais vakarais tik ir kalbėtis apie praeitį, „anuos laikus, kai riestiniais snigo...“. Ir man malonu. Vaikystėje Panevėžyje buvo žinoma Viržonių pavardė.

Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pusamžis, atiduotas atlikėjo menui

Reginos Paskačimaitės-Tamošaitienės 90-mečiui

Kas, jeigu ne žmonės, kuria miesto aurą? Tapatybė – „viena svarbiausių humanitarinių ir socialinių mokslų sąvoka. (...) Kultūrinis tapatumas kuriamas per istorinę, simbolinę galią turinčias istorijas. Gal pasiklydusį mitą, kartais jau blėstančią atmintį, realybės sužadintą vaizduotę, nuolatines realijų transformacijas patiriančias istorijas, dabarties diskursus. Tapatybė įprasminama tik sąmoningai veikiant ir identifikuojantis su tuo, kas mums egzistenciškai yra svarbiausia. Ir tik „kultūrinė reprezentacija gali suburti įsivaizduojamą bendruomenę“, – teigia Benedictas Andersonas. Siekiant stiprinti kolektyvinę tapatybę, formuojasi atminimo kultūra (Alvydas Nikžentaitis).

Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rekordinis tenorų šou

Įspūdis iš unikalaus koncerto

Birželio 30 d. Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje klausytojus viliojo neįprastas renginys – Lietuvos tenorų šou. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas) po pradžios fanfarų atvėrė sceną Lietuvos tenorams. Juos pristatė Vaida Genytė ir Jogaila Morkūnas. Tai dainininko Vaido Vyšniausko idėja – parodyti turtingą, spalvingą, profesionalią profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę ir su juo artimai bendravusius dainininkus. Būtina pasakyti, kad koncertas buvo mikrofonizuotas, kad pučiamųjų instrumentų skambesys nenustelbtų solisto balso.

Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Dar kartą apie Leopoldą Godowskį

Šiek tiek istorinių pianisto ir kompozitoriaus gyvenimo atodangų

Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, Ženevoje reziduojanti pianistė Mūza Rubackytė, įrašiusi per trisdešimt plokštelių, dėstanti pasaulio aukštosiose mokyklose, jauniems pianistams vedanti meistriškumo kursus, pasišventusiai skrido iš vis dar sergančios Šveicarijos, kad Vilniaus festivalyje pateiktų savo žvilgsnį į dviejų labai skirtingų talentų kūrybą. Vienas jų – Leopoldas Godowskis (1870–1938), kaip tik neseniai „atrastas“ ir pianistės, ir, jos dėka, klausytojų. Todėl norėtųsi išsamiau pristatyti jo gyvenimą.

Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.
Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.
Leopold Godowsky. 1915 m. wikipedia nuotr.
Leopold Godowsky. 1915 m. wikipedia nuotr.
 Leopold Godowsky. arkivmusic.com nuotr.
Leopold Godowsky. arkivmusic.com nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Bendrystės ženklai

„Vilniaus festivalio mozaikos“ finale – Gustavo Mahlerio simfoninė drobė

Pandeminis mozaikinis Vilniaus festivalis įvyko. Ar mums jo stigo? Stigo, nes per silpnas tapo vien iš namų erdvės tejaučiamas pasaulio pulsas. Sakytumėt, vietinis festivalis – toks jau čia proveržis į pasaulį... Ir būtumėt neteisūs. Netgi tų kelių koncertų plotmėje atsivėrė gyvastimi alsuojanti žemė, kaip žmogaus esmė, kaip jo egzistencijos pagrindas. Klausytojai vėl susitiko su žinomų kompozitorių kūryba, naujais dabarties autorių opusais. O atlikėjo pasirodymas scenoje kiekvieną kartą klausytojui pateikia kažką nauja, dažnai netikėta. Toks jau atlikėjo menas – gyventi, išgyventi šiandien.

Kristian Benedikt ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristian Benedikt, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pradžia buvo ilga...

In memoriam kompozitoriui Vytautui Barkauskui (1931 03 25 – 2020 04 25)

„Mus skaudindama ir turtingiausia kūrybos valanda sulaukia saulėlydžio. Aistra, kančios yra laikini. Žmogus, būdamas kuriančiuoju, kartu visada neša ir griūties, laikinumo ženklą“, – užsirašiau paskutinius kompozitoriaus Vytauto Barkausko žodžius, pasakytus mūsų pokalbyje. Šiandien, atsisveikinimo valandą, patvirtindami kūno laikinumą, bandome pažvelgti į jo proto, sielos kelią link pilnatvės.

Vytautas Barkauskas. LMIC nuotr.
Vytautas Barkauskas. LMIC nuotr.
Vytautas Barkauskas. LMIC nuotr.
Vytautas Barkauskas. LMIC nuotr.
Jurijus Bašmetas ir Vytautas Barkauskas. A. Rakausko nuotr.
Jurijus Bašmetas ir Vytautas Barkauskas. A. Rakausko nuotr.
Vytautas Barkauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Barkauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Sigizmundai Sabalytei

1933 01 08 – 2020 02 14

Amžinybėn išeina vyriausioji atlikėjų karta. Daugelio jų dabarties muzikai nepažinojo, gal net negirdėjo scenoje. Tačiau jeigu ne jie, vargu bau ar kalbėtume apie simfoninių orkestrų egzistavimą, palikimą įrašuose, edukacinę veiklą Lietuvoje, aukojant pabuvimus šeimose, jaukius vakarus namuose iškeičiant į dardėjimą nešildomais autobusiukais po miestelius ir rajonus. Pagerbkime juos, nors jau išėjusius.

Sigizmunda Sabalytė. Lietuvos muzikų sąjungos nuotr.
Sigizmunda Sabalytė. Lietuvos muzikų sąjungos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas