(1930 06 17–2020 10 31)
Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...
Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną
Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.



Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko koncertas, skirtas Armėnijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 30-osioms metinėms, dainininko Gehamo Grigoriano asmenybei ir mūsų valstybių draugystės ryšiams atminti. „Renginys reikšmingas, nes būtent Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Mūsų tautas sujungia ir Gehamo atžalos – geriausios 2019 m. operos dainininkės titulą pelniusi Asmik ir karjerą tik pradedantis jauniausias sūnus dirigentas Vartanas“, – sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Baltijos šalims Tigranas Mkrtčianas.
Minint dirigento Vytauto Viržonio 90-metį
Prieš 90 metų rugpjūčio 25 d. Vabalninke gimęs Vytautas Viržonis (mirė 2010 m. birželio 15 d. Vilniuje) tapo vienu iškiliausių savo kartos Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi, išugdžiusiu ne vieną operos dainininkų kartą.
Metai bėga kaip vanduo. Tamsu ir šalta vakarais. Sumitusios pelės pargrįžta iš tuščių palaukių. Ruduo. Maestro Vytautas Viržonis jaukiai įsitaiso krėsle, atsiverčia partitūrą. Telefonu klausiu: gal galime pasikalbėti? O taip, tokiais vakarais tik ir kalbėtis apie praeitį, „anuos laikus, kai riestiniais snigo...“. Ir man malonu. Vaikystėje Panevėžyje buvo žinoma Viržonių pavardė.








Reginos Paskačimaitės-Tamošaitienės 90-mečiui
Kas, jeigu ne žmonės, kuria miesto aurą? Tapatybė – „viena svarbiausių humanitarinių ir socialinių mokslų sąvoka. (...) Kultūrinis tapatumas kuriamas per istorinę, simbolinę galią turinčias istorijas. Gal pasiklydusį mitą, kartais jau blėstančią atmintį, realybės sužadintą vaizduotę, nuolatines realijų transformacijas patiriančias istorijas, dabarties diskursus. Tapatybė įprasminama tik sąmoningai veikiant ir identifikuojantis su tuo, kas mums egzistenciškai yra svarbiausia. Ir tik „kultūrinė reprezentacija gali suburti įsivaizduojamą bendruomenę“, – teigia Benedictas Andersonas. Siekiant stiprinti kolektyvinę tapatybę, formuojasi atminimo kultūra (Alvydas Nikžentaitis).
Įspūdis iš unikalaus koncerto
Birželio 30 d. Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje klausytojus viliojo neįprastas renginys – Lietuvos tenorų šou. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas) po pradžios fanfarų atvėrė sceną Lietuvos tenorams. Juos pristatė Vaida Genytė ir Jogaila Morkūnas. Tai dainininko Vaido Vyšniausko idėja – parodyti turtingą, spalvingą, profesionalią profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę ir su juo artimai bendravusius dainininkus. Būtina pasakyti, kad koncertas buvo mikrofonizuotas, kad pučiamųjų instrumentų skambesys nenustelbtų solisto balso.
Šiek tiek istorinių pianisto ir kompozitoriaus gyvenimo atodangų
Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, Ženevoje reziduojanti pianistė Mūza Rubackytė, įrašiusi per trisdešimt plokštelių, dėstanti pasaulio aukštosiose mokyklose, jauniems pianistams vedanti meistriškumo kursus, pasišventusiai skrido iš vis dar sergančios Šveicarijos, kad Vilniaus festivalyje pateiktų savo žvilgsnį į dviejų labai skirtingų talentų kūrybą. Vienas jų – Leopoldas Godowskis (1870–1938), kaip tik neseniai „atrastas“ ir pianistės, ir, jos dėka, klausytojų. Todėl norėtųsi išsamiau pristatyti jo gyvenimą.
„Vilniaus festivalio mozaikos“ finale – Gustavo Mahlerio simfoninė drobė
Pandeminis mozaikinis Vilniaus festivalis įvyko. Ar mums jo stigo? Stigo, nes per silpnas tapo vien iš namų erdvės tejaučiamas pasaulio pulsas. Sakytumėt, vietinis festivalis – toks jau čia proveržis į pasaulį... Ir būtumėt neteisūs. Netgi tų kelių koncertų plotmėje atsivėrė gyvastimi alsuojanti žemė, kaip žmogaus esmė, kaip jo egzistencijos pagrindas. Klausytojai vėl susitiko su žinomų kompozitorių kūryba, naujais dabarties autorių opusais. O atlikėjo pasirodymas scenoje kiekvieną kartą klausytojui pateikia kažką nauja, dažnai netikėta. Toks jau atlikėjo menas – gyventi, išgyventi šiandien.






In memoriam kompozitoriui Vytautui Barkauskui (1931 03 25 – 2020 04 25)
„Mus skaudindama ir turtingiausia kūrybos valanda sulaukia saulėlydžio. Aistra, kančios yra laikini. Žmogus, būdamas kuriančiuoju, kartu visada neša ir griūties, laikinumo ženklą“, – užsirašiau paskutinius kompozitoriaus Vytauto Barkausko žodžius, pasakytus mūsų pokalbyje. Šiandien, atsisveikinimo valandą, patvirtindami kūno laikinumą, bandome pažvelgti į jo proto, sielos kelią link pilnatvės.
1933 01 08 – 2020 02 14
Amžinybėn išeina vyriausioji atlikėjų karta. Daugelio jų dabarties muzikai nepažinojo, gal net negirdėjo scenoje. Tačiau jeigu ne jie, vargu bau ar kalbėtume apie simfoninių orkestrų egzistavimą, palikimą įrašuose, edukacinę veiklą Lietuvoje, aukojant pabuvimus šeimose, jaukius vakarus namuose iškeičiant į dardėjimą nešildomais autobusiukais po miestelius ir rajonus. Pagerbkime juos, nors jau išėjusius.
