7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

In memoriam Vytautui Kairiūkščiui

(1930 06 17–2020 10 31)

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 39 (1360), 2020-11-13
Muzika
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.

Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...

 

Vytautas Kairiūkštis gimė 1930-aisiais – Vytauto metais – birželio 17-ąją Rinkūnų kaime, Garliavos vlsč., Kauno apskrityje. Turėdamas gražų balsą 1949–1950 m. mokėsi dainuoti Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, tuometėje Lietuvos konservatorijoje. Ją baigė 1955-aisiais, Kipro Petrausko klasėje. Muzikalumą rodė gražaus tembro tenoras spinto. Dainavo kartu su Elena Saulevičiūte. Tačiau baisiai nepasitikėjo scena. Muzikalios buvo jo atliekamos lyrinės tenoro partijos, bet scena jį vis labiau kaustė. Tai jausdamas, 1954 m. Juliaus Juzeliūno klasėje pradėjo studijuoti kompoziciją. Sklido kalbos, kad, parašęs dainą, Juzeliūnas prašydavo Vytauto ją padainuoti. Vytautas buvo labai muzikalus. Beveik dešimtmetį dainavo Lietuvos radijo vokaliniame ansamblyje.

 

Nuo 1959 m. teorines disciplinas dėstė Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, Vilniaus M.K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje-technikume, nuo 1960 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1993 m. tapo profesoriumi.

 

Matydamas, kad stokojama vadovėlių, metodinių darbų, juos rengė. Daug kartų V. Kairiūkštis buvo valstybinių egzaminų, kvalifikacinių komisijų pirmininkas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio aukštesniosiose muzikos mokyklose, chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys. 1980 m. jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo garbės vardas.

 

Gausioje V. Kairiūkščio kūryboje dominuoja vokalinė muzika – kantatos, oratorijos, kūriniai chorams ir vokaliniams ansambliams, vokaliniai ciklai, solo dainos bei romansai. Daug kūrinių įrašyta į plokšteles, publikuota įvairiuose rinkiniuose ir atskiruose leidiniuose, dainos apdovanotos Stasio Šimkaus premija (1964, 1970, 1975).

 

Atsimenu Jį smulkiais žingsneliais skubantį į Kompozitorių sąjungą, su aplanku rankose lūkuriuojantį prie legendinio konservatorijos veidrodžio, jo lipšniai pasakytą sakinį, geranorišką pastabą. Labai atsargiai vertindavo naujus kūrinius. Niekada neniekindavo kolegų, net stengėsi pateisinti suklydimus. Profesionaliai peržvelgdavo vokalinę kūrybą, rasdavo, ką dainininko patogumui autorius turėtų pataisyti. Jį nemaloniai veikė vokalinei kūrybai kompozitorių kartais pasirinkti schematiški, plakatiniai tekstai.

 

Šiandien visuomenės primirštas, nes muzika nebeskamba net ir eterio bangomis, Jis, kaip ir kiti vyriausi kompozitoriai, seniai patyrė nedėmesingų aplinkinių primestą „karantiną“. Sausį iškeliavo ir artimiausias paskutinių dešimtmečių draugas – Algimantas Bražinskas. Žmogus netoleruoja tuštumos. Dingo jutimiškumas viskam, kas yra tvirta, aukšta, pilna ir gilu. Ir Vytautas nuskubėjo paskui draugą. Tegul jiems būna Ten gera... Nepamirškime, kad iš daugybės Jo romansų pats populiariausias „Aš viską užmiršau“ (Algimanto Baltakio ž.) – ne apie užmarštį, bet apie meilę žmogui.

Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.