Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po iškilmingo koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Ak, ta Nepriklausomybė! Jos minėjimai vis pridaro nepatogumų. „Formalus“ koncertas, o dar ir tiesiogiai transliuoti per televiziją reikalaujama. Kas norės, kaip nors susiras tą „antrąjį“ LRT kanalą ir pasižiūrės. Juk pagrindiniame visuomeninio transliuotojo kanale karaliauja popkoncertas, o vėliau ir anglakalbė „Eurovizija“! Mes laisvi, darome, ką norime. Matyt, televizijos jau beveik išmokė visuomenę, ko ji turi norėti.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

(1937 11 12–2020 01 29)

1980-aisiais Algimantą Bražinską iki skausmo sujaudino Marcelijaus Martinaičio „Aukojimo“ eilutė... Talentingai muzikos drobėje atgimė „Keturios raudos ir aukojimas“ balsui ir fortepijonui. Įrašė Nijolė Ambrazaitytė, Giedrė Kaukaitė – tiesiog išgėrė iki dugno jo raudų „Adant žuvusio sūnaus pirštinę“, „Rauda boružei“ skausmą ir „Aukojimo“ taurę. Jos daugelį kartų skambėjo Lietuvos scenose. Ten, kur dainavo Lietuvos televizijos ir radijo valstybinis choras, klausytojus žavėjo A. Bražinsko baladės: tokios patrauklios kiekvieno ausiai, stebinusios profesionalus vokalo, žodžio traktuote, skoningu melodinės plastikos ir rečitacijų deriniu, taikliai atliepusiu baladžių mintį, ir dar tokios žaismingai chuliganiškos! Algimantas spirgėjo jas pristatydamas, su jomis nukakdamas pas klausytojus. Kas 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje jo nežinojo? Kasdien radijuje skambėjo tai šis, tai tas iš jo kūrybos. Bene populiariausios – Edmundo Kuodžio ir Jono Girijoto vokalinio dueto ar Vyrų vokalinio trio atliekamos dainos.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys išklausius Bacho Mišias h-moll

Johanno Sebastiano Bacho Mišias h-moll gruodžio 13 d. Kongresų rūmuose atliko Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vad. Petras Bingelis), solistai Lina Dambrauskaitė, Simona Liamo, Milda Tubelytė, Edgaras Davidovičius ir Tadas Girininkas. Prisilietimas prie šio genialaus kūrinio kiekvienam atlikėjui yra iššūkis.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Įspūdžiai iš kelių kamerinės muzikos su klarnetu koncertų Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

„Pamatinis klausimas yra tas, ką gali ir turi patsai žmogus daryti, jeib jame augimo gaivalas galingai apsireikštų?“ – klausė Vydūnas. „Tvirtinti harmoniją ir didinti dvasios šviesą“, – pats atsakė. Pradėti nuo savęs – tokia mintis lindėjo galvoje besiklausant skirtingo amžiaus ir tautų klarnetininkų bei jų partnerių. Lapkričio 3 d. vyko muzikinių „Lietuviškų ir belgiškų peizažų“ popietė. Čiurlionio kvarteto svečias – Belgijos klarnetininkas Eddy Vanoosthuyse. Lietuvos draugas, daug bendravęs su Lietuvos kameriniu, Lietuvos kariuomenės orkestrais, profesoriumi Sauliumi Sondeckiu. Su Vilniaus kvartetu įrašęs ypač vertingus Wolfgango Amadeus Mozarto ir Johanneso Brahmso kvintetus. Šis faktas nuvilnijo visame pasaulyje.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1940 04 05 – 2019 10 03

Pasaulį Gražina Apanavičiūtė išvydo Kybartuose, 1940 m. balandžio 5 dieną. Dainavimo meno gražaus stoto balsinga mergina mokėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse.

Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Jau repetavo Richardo Wagnerio „Lohengrine“. Vienas po kito ėjo ir kiti vaidmenys: Mikaela Georges’o Bizet „Karmen“, Margarita Charles’io Gounod „Fauste“, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybose“. Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1942 10 31–2019 06 13

Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po sezono pabaigos koncerto su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Nareku Hakhnazaryanu

78-ojo Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos programa klausytojams atskleidė į  kitokio mąstymo muzikos stichiją išsirutuliojantį galingąjį romantizmą. Galingąjį, nes ir šiandien mūsų žmogiškoji padermė yra jo glėbyje. Romantinė muzika, poezija yra nesibaigianti išpažintis, raibuliuojanti jausmų verpetais, kuriuos inspiruoja menininkai, apdovanoti įtaigiu, genialiu jutimiškumu.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

(1930 05 08–2019 04 29)

Balandžio 29-ąją nustojo plakusi kompozitoriaus Vytauto Laurušo širdis: jautusi ir užjautusi žmogų. Anapilin išėjo didis žmogus, apdovanotas talentu nuoširdžiai kurti naują muzikos pasaulį, kuriame tilptų garsiniai mintijimai apie gyvenimo prasmę, emocijų proveržiai ir ironiškas požiūris į ilgai besitęsiantį gyvenimą.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lukas Geniušas skambino Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui

Balandžio 18 d. Vilniaus Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras atliko Piotro Čaikovskio Pirmąją simfoniją g-moll, op. 13, „Žiemos svajos“ ir Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą B-dur, op. 83. Solistas – pianistas Lukas Geniušas.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po Mūzos Rubackytės ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto

Gruodžio 1-osios vakarą Filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Pitrėnas. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Varšuvos ir Maskvos Didžiuosiuose, Kelno, Helsinkio operos teatruose. Yra Sankt Galeno operos vyriausiasis dirigentas.